Portalui tv3.lt ji sutiko papasakoti, su kokiomis problemomis susiduria Lietuvos vaikai, kas juos slegia. Kadangi skambinantiems užtikrinamas konfidencialumas, savanorė nenorėjo nurodyti pavardės (redakcijai vardas ir pavardė žinomi).
Savanorė: vaikams reikia suaugusiųjų
Moteris tikina, kad nors skelbiama apie vaikų savarankiškumą, norą būti laikomais suaugusiais, jiems iš tiesų norisi vyresnių žmonių pritarimo, palaikymo ar bent išklausymo.
„Matosi, kad jie tiesiog ieško suaugusio žmogaus su kuriuo galėtų pasidalinti, išgirsti patvirtinimą, kad tai natūralu, normalu. Kaip pavyzdžiui, berniukams dėl seksualinių fantazijų bręstant, kad jos yra visiškai normalu. Jie tuo metu jaučia gėdą, vengia bendrauti su suaugusiais, todėl labai svarbu pastebėti tuos momentus.
Jie pasako, kad bandė kreiptis į suaugusį žmogų, bet juos dažniau randa paskambinę mums. Iš tiesų, jie nėra maži suaugę žmonės, jiems reikalingas suaugęs žmogus. Gal mes turim įrankį prakalbinti vaikus.
Pastebėjau, kad pakalbėjus su jais, jie jaučia nusiraminimą, kai nėra paneigiamas jų jausmas. Nors niekas nesako, kad viską reikia skatinti, bet pabrėžti, jog tai yra natūralu. Jeigu jis tikrai kankinasi, bet tikrai reikia drąsos paskambinti“, - pasakoja savanorė mama.
Jos teigimu, vaikai skambina tada, kai jaučia artimiausių žmonių dėmesio stoką.
Jaučia naudą ir savai šeimai
Mūsų šalyje neatlygintina veikla vis dar labiau siejama su jaunais žmonėmis, ieškančiais savęs, kaupiančiais patirtį, turinčiais daugiau laisvo laiko. Kalbinta moteris jau seniai nėra studentė, turi šeimą ir augina du vaikus, užima atsakingas pareigas darbe.
Tačiau pati pripažįsta, kad jau du metus randa laiko ir savanorystei pagalbos linijoje, kurioje ne tik įgijo naujų žinių, bet ir rado pilnatvės, reikalingumo kitiems jausmus. Juolab, jai visada rūpėjo vaikai.
„Supratau, kad galiu ir atsirado vidinis jausmas, kad galėčiau duoti. Nors apie „Vaikų liniją“, apskritai sužinojau tik atėjusi savanoriauti. Dalyvaudama mokymuose ir kaupdama patirtį dirbant, daug naudos įgavau bendravimui su savo vaikais. Juk mokykloje mūsų niekas nemokė, kaip užjausti, suprasti kitą žmogų, užmegzti pokalbį, girdėti kitą žmogų.
Pastebiu, kad nemažai mamų jau turinčių vaikų savanoriauja, kad tai gerai dėl psichologinių pagrindų susidėjimo. Juolab, pamatai visai kitokį vaiką, jo jausmus, problemas, tėvai dažnai įsisukę į savo darbus“, - pasakojo moteris. Ji tvirtino, kad ilgainiui visi įgunda neužsikrauti svetimomis problemomis.
„Manau, kad kiekvienam lietuviui tokių mokymų reikėtų, nes mūsų žmonės yra pritildyti, nemokantys nei reikšti, nei atpažinti jausmus. Suaugęs žmogus, manau turi mokėti valdyti save, to iš jų mokytųsi ir jų vaikai. Dabar dar to neturime.
Man susidaro įspūdis, kad tėvai girdėtų ir padėtų, jeigu tik mokėtų. Nes jeigu mano, kad vaikas tiesiog sėdi kambaryje ir viskas yra gerai, tai ne visada taip yra. Visgi, tų tėvų, kurie skiria laiko kalbasi, išgirsta, vaikai neskambina“, – įsitikinusi moteris.
Jos teigimu, ši savanorystė padeda pozityviau žiūrėti į gyvenimą, vaikus.
Skambina net per pertraukas mokykloje
Moters teigimu, vaikai gauna nemažai informacijos apie tokias pagalbos tarnybas, todėl naudojasi galimybe pasikalbėti. Visgi, nemažai yra tokių, kurie vis dar mėgsta tikrinti ir skambinti tik dėl pasirodymo prieš kitus. Anaiptol, besikreipiančių daug ir su labai rimtomis temomis.
„Jie skambina ir pertraukų metu skambina, nors tai keista šiek tiek atrodo, tačiau tai dar nuo dienų priklauso, kaip ir nuo atostogų. Nes per jas, likę namie vieni, intensyviau skambina. Dažniausiai tėvai ar kiti suaugę žmonės tiesiog įsako, numeta informaciją, todėl jie atpažįsta, kurie „neužbaubs“ ant jų ir su tais ilgainiui bendrauja.
Pastebiu, kad kreipiasi labai daug 11-15 metų paauglių dėl brendimo klausimų. Mergaitės labiau dėl konfliktų, santykių. Joms labiau svarbu socialinis bendravimas. Būtent tokio amžiaus jie jautriau reaguoja į situacijas, pajaučia suaktyvėjusius hormonus ir tada pradeda ieškoti atsakymų.
Berniukams ne ką mažiau svarbūs santykiai, prašo mūsų patarimų ir konsultacijų. Dar ką pastebėjau, berniukai, kurie sportuoja, tai jiems lengviau paauglystę išgyventi. Sportas šiek tiek prislopinti mintis, o pasyvesni labiau kaupia į save“, – prisimena moteris.
Pasak jos, kalbantis su vaiku jaučiasi, kuris yra gavęs žinių ir turi įgūdžių pokalbio palaikymo, bendravimo, o kuriam sunkiai sekasi net mintis dėlioti.
Mergaitė imitavo Gretą Kildišienę
Savanorė pasakojo, kad vaikai reaguoja į viešai eskaluojamas naujienas ar skandalus nei galima manyti.
„Šią istoriją kažkaip iki šiol atsimenu. Paskambino mergaitė ir apsimetė esanti politikė Greta Kildišienė. Pasakojo, ką, matyt, buvo apie ją skaičiusi ir prašė konsultuoti. Man pačiai buvo dėl to keista. Bet jeigu jiems suprantama ta politika, tai irgi domisi. Tada ir pamatai, kokia jų fantazija.
Apskritai, pastebėjau, kad nemažai dalykų vaikai atkartoja, jeigu tai vyksta ar dažnai aptariama jų aplinkoje. Būna, kad tiesiog girdi vaiko lūpomis kalbantį susaugusį, jis tiesiog atkartoja.
Pavyzdžiui, žaidimai „Pokemonų gaudymas“ ar „Mėlynasis banginis“. Dėl pastarojo skambino nemažai vaikų. Dalis buvo kažką girdėję, norėdavo pasitikslinti, kiti jau žaisdavo. Sakydavo, kad bijo užduoties, jog reikės ką nors žudyti.
Aišku, mes sakydavome, kad tai blogai, nereikėtų žaisti. Jeigu jau kildavo pavojus, siūlydavome kreiptis į policiją ar psichologus. Kitais atvejais, patys pranešdavome apie tokius dalykus pareigūnams“, - pasakojo savanoriaujanti vilnietė. Jos manymu, lytinio švietimo reikėtų tėvams ir pedagogams, kad jie labiau suprastų vaikus.
Sunkiausi kalbėti – po patirtos prievartos
Į viešumą tokių istorijų iškyla vos viena kita, tačiau specialistai tvirtina ir statistika rodo, kad Lietuvoje yra nemažai prievartą patyrusių bei patiriančių vaikų. Tik dalis jų bijo ar nežino kur kreiptis. Visgi, vis dažniau tokie vaikai atsiveria paskambinę specialistams.
„Man sunkiausi atvejai būna, kai skambina dėl patirtos seksualinės prievartos. Būna smulkiai pasakojo, būna, kad po ilgo laiko paskambina pasipasakoti. Sunku suvokti, kad taip suaugęs žmogus su vaiku pasielgė. Ir dažniausiai artimos aplinkos žmonės. Nors jų nebuvo daugiausiai, bet stipriausiai paveikia“, – atskleidė moteris.
Ji įsitikinusi, kad vaikas negali išmokti tik suvaidinti ar papasakoti apie tai. Todėl jis turėtų būti girdėjęs artimoje aplinkoje, matęs, arba tai patyręs.
„Tikrai jaučiasi, kada vaikas kuria ir kada pasakoja rimtai. Jeigu jau apie tai pasakoja, atsiveria, tai nuoširdžiai. Nėra taip, kad visi būtų piktybiniai, kai kalbi nuoširdžiai, jie supranta, kad niekas jų nepuola, kalbasi. Kaip ir apie patyčias, savižudybę.
Taip pat yra ir su tapatumo klausimais, jiems yra neramu, arba jau jie supratę, kad yra ne taip, kaip turėtų būti. Dar ką pastebėjau, tėvai nelabai nori tokius savo vaikus priimti. O jie juk ieško priėmimo, supratimo. Nes visuomenės atstūmimą dar gali priimti, bet tėvų nepriėmimas – sunku.
Manau, kad mes dabar galime juos užsiauginti, padėti jiems užaugti. Ir mums senatvėje bus lengviau gyventi su protingais žmonėmis“, – įsitikinusi moteris. Emocinės paramos tarnybos „Vaikų linija“ duomenimis, praėjusiais metais konsultantai atsiliepė į 154 395 vaikų ir paauglių skambučius, atsakė į 1348 laiškus internetu.
Vis dėlto vaikų, norėjusių prisiskambinti ir pasikalbėti, buvo gerokai daugiau – „Vaikų linijos“ galimybės pernai leido atsiliepti į 1 iš 4 vaikų skambučių.