Anaiptol, šie specialistai užmezgę artimesnį ryšį ir gavę vaikų pasitikėjimą, sužino kur kas gilesnes problemas, nei jas galėtų sužinoti kiti pedagogai. Portalui tv3.lt vienas iš socialiniu pedagogu Vilniaus mieste esančioje mokykloje dirbantis vyras (redakcijai pavardė žinoma) papasakojo, kokie dabar klausimai neramina vaikus ir kokios problemos vyrauja jų šeimose.
Pagalbos prašė dėl tėčio naujos meilės
Lietuvą sukrėtus ne vienai skaudžiai tragedijai, per kurią smarkiai nukentėdavo ar net žūdavo vaikai, regis, kalbėti garsiau apie problemas už namų durų išdrįstama dažniau. Visgi, iki idealo – dar labai toli. Ir net apie mažas problemas, dalis tėvų vis dar su vaikais nekalba.
„Pastaroji situacija parodė, kaip vaikams reikia turėti su kuo išsikalbėti. Tai buvo paauglė mokinė, pakankamai gerai besimokanti ir besielgianti. Bet vieną dieną įžengusi pro mano duris, ji labai ilgai tylėjo ir nenoriai prabilo apie ją slegiančią problemą.
Mergaitė prasitarė, kad jau kurį laiką negali ramiai išsimiegoti naktimis, nes jos tėtis su nauja drauge garsiai santykiauja kitame kambaryje. Galima manyti, kad nebūtinai ji negali išsimiegoti, tačiau turėjo tikrai jaustis nejaukiai, trikdoma.
Aš klausiau, ar ji kalbėjosi su tėčiu, ar su atskirai gyvenančia mama apie tai ir galbūt man reikėtų pakalbėti su tėčiu apie tai. Mergaitė griežtai atsisakė mano pokalbio su tėčiu, sakydama, kad jis nesupras. Visgi, jos bandymas su juo aptarti šią situaciją baigėsi netikėtai. Pasak jos, tėtis nelabai suprato, kas ją neramina ir esą pasakęs, kad negali elgtis kitaip, nes myli savo draugę.
Akivaizdu, kad jam antra pusė rūpėjo labiau nei dukra. Anaiptol, pasak mokinės, kurį laiką buvo ramiau, tačiau vėl viskas kartojosi. Ir kai ji dar kartą bandė kalbėtis su tėčiu, jis atšovė jai kraustytis pas mamą, jeigu čia yra blogai. Mergaitė taip ir padarė“, - atskleidė socialinis pedagogas.
Regis, specialistas mergaitei buvo artimesnis žmogus, nei tikrieji tėvai. Tai jai įsimins kaip tėvų menkas domėjimasis ja ir pasirinkimas savo naujų gyvenimų.
Mažylę prievartavo artimas žmogus
Bene skaudžiausios ir bjauriausios istorijos yra tos, kuomet paaiškėja mažylių patirta prievarta iš artimiausių žmonių. Tokių įvykių Lietuvoje netrūksta – rodo statistika. Visgi, kas slepiasi po tokiais atvejais ir kokius randus tai palieka vaikų gyvenimuose?
„Tai viena iš sunkiausių istorijų. Apie mokykloje besimokančios mažylės praeitį ir patirtį pasakojo jos dabartinė globėja. Kaip paaiškėjo, dar kūdikystėje ją prievartavo labai artimas šeimos žmogus, nors ji turėjo biologinius tėvus, bet šie tam kelio neužkirto ir prarado teises į dukrą.
Nors praėjo keli metai, regis, mergaitei tai paliko gilų pėdsaką gyvenime. Tai išduoda ir jos elgesys. Vos priėjus ją pakalbinti kaip bet kurį vaiką klasėje, ji iškart suklūsta, pradeda meiliai elgtis, atrodo, lyg koketuotų. Grįžusi namo, ji nesako, kad šiandien su ja bendravo socialinis pedagogas, ji sako, kad buvo atėjęs „vyras“.
Ir namuose užbaiginėja paskirtas užduotis iki vėlumos todėl, kad jai taip pasakė „vyras“. Nors jai mokykloje pabrėžiama, kad tai socialinis pedagogas, norintis padėti, pakalbėti. Žinoma, sunku prognozuoti, kaip ji elgsis toliau. Tačiau jau dabar matomi bendravimo įgūdžių trūkumai, ne gebėjimas bendrauti su bendraamžiais, o kontakto mezgimas su vyresniais vaikais ar suaugusiais.
Sunku suvokti, kaip negrįžtamai sužalotas vaikas. Ir nors su ja dirbama intensyviai, niekas negali pasakyti, ar tai pakeis jos elgesį ir požiūrį“, - įsitikinęs specialistas.
Be abejo, atminties ir patirto skausmo niekas neištrins net iš vaikiškos galvelės. Ir tik dar šlykščiau pasidaro suvokiant, kad taip elgėsi suaugęs, artimas žmogus. Iš karto sugriovęs visą mergaitės pasitikėjimą šeima.
Skyrybų pasekmės vaikams
Tėvai labai klysta manydami, kad skyrybos yra tik suaugusiųjų reikalas. Vaikai viską išgyvena lygiai taip pat, aišku, svarbu ir tai, kaip tėvai su jais elgiasi viso to laikotarpio metu. Visgi, vaikai greitai pasirenka vaidmenį, kaip išgyventi šį sau sunkų laiką.
„Galima teigti, kad egzistuoja keli vaikų reakcijų ir elgesio etapai tėvų skyrybų atžvilgiu. Vienas ryškiausių bruožų, vaikų pyktis, gali būti net agresija, liūdesys, savęs kaltinimas. Visgi, labai greitai vaikai perpranta ir pradeda naudotis manipuliacijomis.
Ne paslaptis, kad mokykloje vaikams daromos šiokios tokios nuolaidos, išgyvenant tėvų skyrybas. Tai pastebėję didžioji dalis vaikų, ima tuo naudotis ne tik tėvų atžvilgiu, bet ir mokyklos bendruomenės. Jie gali bandyti mokytojų kantrybę savo elgesiu: ignoravimu, netinkamais klausimais, nevaldomu elgesiu ir pan.
Viena iš neseniausių situacijų buvo paauglė mokinė, kuri atėjusi pas mane į kabinetą garsiai klausė, ką jai reikia daryti per mėnesines, kaip tvarkytis su jomis. Be abejo, ji tikėjosi, kad išmuš mane iš vėžių, bet taip neįvykus, nusivylė, parodė pyktį ir tik po kurio laiko pati pasakė, kad sunkiai jaučiasi dėl tėvų skyrybų“, - pasakojo specialistas.
Pasak jo, nereikėtų ignoruoti vaikų tokiame svarbiame šeimos sprendime ir gyvenimo pokytyje, nes kartą apleisti, jie negreitai vėl pasitikės tėvais. Nors vien Vilniaus mieste dirba 145 socialiniai pedagogai, akivaizdu, kad poreikis yra kur kas didesnis. Nes išklausyti kelis šimtus mokinių, padėti kiekvienam ir spėti pamatyti problemą – sunku ar net neįmanoma. Vien šie keli pavyzdžiai rodo, kas darosi šeimose, su kokiomis mintimis ir problemomis vaikai susiduria bei ateina į mokyklą.
