Kaip pasirūpinti savimi nerimą keliančiose situacijose, užkirsti kelią su stresu susijusiems simptomams atsirasti ir išlaikyti stabilią emocinę būklę, pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologė Julija Jurgaitytė.
Didelė emocinė įtampa ir nerimas gali pakenkti net sveikam žmogui
Kardiologė J. Jurgaitytė pabrėžia, kad, norint palaikyti stabilią emocinę būklę, pirmiausia svarbu išmokti valdyti neigiamas emocijas. Anot jos, savo sveikata šiuo įtemptu periodu ypač vertėtų susirūpinti širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, taip pat turintiems gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, inkstų funkcijos nepakankamumas, persirgtas miokardo infarktas ar insultas, rašoma pranešime spaudai.
„Nors pastarieji įvykiai skatina nuolat domėtis tuo, kas vyksta, reikėtų sąmoningai atsirinkti pateikiamą informaciją. Pernelyg didelis neigiamos informacijos srautas ne tik skatina nerimą, baimės jausmą, bet ir gali sukelti nemigą, padidinti streso lygį ir kraujospūdį, nulemti skausmus krūtinės srityje“, – apie nerimo poveikį sveikatai pasakoja specialistė.
Gydytoja teigia, kad užsilaikiusi didelė emocinė įtampa gali paveikti ir visiškai sveiką žmogų, o atskirti nerimo priepuolį nuo širdies ritmo sutrikimų gali būti sudėtinga. Ji pasakoja, kad dažnai sutrikusia širdies ritmo veikla skundžiasi jauni žmonės, tačiau ištyrus tokį pacientą paaiškėja, jog priežastis – ne klastinga liga, o neišspręstos psichologinės bėdos. Paprastai tokiu atveju gydymas medikamentais nereikalingas – pakanka laikytis streso mažinimo, miego ir sveikos gyvensenos rekomendacijų.
„Turintiems psichologinių sutrikimų dažnai pasireiškia širdies ligų simptomai. Prie to prisideda ir nereguliarus miegas, poilsio stoka, padidėjęs nerimas – šių veiksnių fone gali paūmėti įvairios iki šiol nediagnozuotos ligos. Ilgai užsitęsęs stresas gali suaktyvinti kraujo krešėjimą, skatinti aterosklerozės vystymąsi, taip pat sukelti įvairių uždegimų. Bet kuriuo atveju, jaučiant padažnėjusį širdies plakimą, permušimus, rekomenduoju neignoruoti šių simptomų ir apsilankyti pas specialistą“, – apie psichologinių bėdų sukeltas sveikatos problemas kalba specialistė.
Problema – gydymo režimo nesilaikymas
Kardiologė pasakoja, kad emocijos, tokios kaip nerimas ir baimė, taip pat psichikos ligos, ypač depresija, gali paskatinti kai kuriuos pacientus nesilaikyti gydymo režimo, nes patiriant šiuos jausmus dažnai juntama sumažėjusi motyvacija gydytis.
„Tai ypač būdinga moterims, sergančioms širdies ir kraujagyslių ligomis. Jos labiau linkusios į stresą, negali atsipalaiduoti, o tai gali paskatinti pasirodyti su liga susijusių simptomų. Laikytis gydymo režimo yra labai svarbu. Jo nepaisyti dažnai yra linkę pacientai, turintys nerimo sutrikimų ir gretutinių ligų, tačiau būtent šiems pacientams nukrypti nuo paskirto gydymo yra pavojinga – nesilaikant gydytojo numatytų rekomendacijų, padidėja rizika įvykti pakartotiniams su liga susijusiems nutikimams. Pakartotinė įvykių rizika, susijusi su gretutinėmis ligomis, nesilaikant gydymo režimo, padidėja du tris kartus, ypač moterims“, – gydymo režimo laikymosi svarbą pabrėžia J. Jurgaitytė.
Pasak gydytojos, dažnai gydymo režimo nesilaiko ir žmonės, vartojantys statinus – vaistus, skirtus padidėjusiam cholesteroliui mažinti. „Ilgalaikis statinų vartojimas gali sumažinti kardiovaskulinių įvykių riziką, aterosklerozės vystymąsi. Nerimas ir stresas taip pat gali paveikti ir kraujyje esantį cholesterolį, kuris turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, todėl reguliariai vartoti statinus ypač svarbu“, – apie statinų poveikį organizmui pasakoja specialistė.
Sveika gyvensena – vienas pagrindinių blogos savijautos priešų
Norint palaikyti stabilią sveikatos būklę, svarbu ne tik laikytis gydytojo nustatytų rekomendacijų, bet ir kuo sveikiau gyventi.
„Jeigu vadovautumės posakiu, kad sveikame kūne – sveika širdis, tai teigiamų emocijų aktyvinimas išties gali padėti išvengti daugybės ligų. Kiekvienas pacientas turi suprasti, kad tinkama mityba ir reguliarus lankymasis pas specialistus padės ne tik palaikyti emocinę sveikatą, bet ir stabilią būklę, susijusią su gretutinėmis ligomis. Padidėjęs dirglumas, nerimastingumas ir baimės jausmas daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms, o kad to išvengtume, turime stengtis kontroliuoti savo emocijas, išlikti ramūs ir sveikiau gyventi“, – gyvenimo būdo pokyčių svarbą akcentuoja gydytoja.
