kardiologė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „kardiologė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „kardiologė“.
Išgirdusi žodžius kardiogramos metu Vilė išraudo kaip burokas: „To tik betrūko“
„Noriu pasidalinti apie tai, koks buvo pastarasis mano vizitas, atliekant kardiogramą. Turbūt jo niekada nepamiršiu“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Vilė.
Atėjau atlikti kardiogramos, medicinos darbuotoja liepė nusirengti iki pusės. Atsigulu nuoga krūtine, gėdinuosi, truputį prisidengiu, nes kažkaip nemalonu.
Neslėpsiu – didelė mano krūtinė, tikrai žinau, kad prastai atrodau gulėdama tame kabinete, kur šviečia mėlynos lempos. Visa išbalusi, saulės nemačiusi po žiemos.
Kardiologė niekada nevalgo šių produktų: ragina išmesti iš lentynų
Kardiologė dalijasi žiniomis apie 5 maisto produktus, kurių beveik niekada nevalgo – nuo kokosų aliejaus iki traškučių – ir siūlo sveikesnes alternatyvas.
Nerealu nuolat laikytis tobulos dietos, tačiau protingi maisto produktų pakeitimai kitais gali padėti išlaikyti sveiką širdį neatsisakant mėgstamų užkandžių.
Taip teigia gydytoja Harmony Reynolds, NYU Langone medicinos centro kardiologė.
Gydytoja apgailestauja dėl lietuvių baimės šiems vaistams: nuomonę pakeičia tik jau ištikus infarktui
Tikriausiai kiekvienam bent kartą yra tekę susidurti su šalutiniu vaistų poveikiu arba nerimu, kad toks poveikis gali pasireikšti. Nors vaistai skiriami siekiant pagerinti žmogaus sveikatą ir gydyti tam tikras ligas, vis dėlto daugelis žmonių jaučia neigiamo vaistų poveikio baimę ypač tuomet, kai susipažįsta su informaciniame lapelyje pateikta informacija.
Perspėja rūkalius: meskite dabar, nes gresia staigi mirtis
Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kuria siekiama atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius, sukeliančius širdies ligas, ir paskatinti gyventi sveikiau. Vienas iš trijų pagrindinių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kartu su padidėjusiu kraujospūdžiu ir dislipidemija, populiariai dar vadinama bloguoju cholesteroliu, yra rūkymas.
Kauno „Affidea“ kardiologijos klinikos „Medicinos sfera“ gydytoja kardiologė prof. habil. dr.
Atskleidė, koks yra normalus širdies pulsas: daugelis to nežino
Pajautę, kad širdis plaka neįprastai greitai, dažniausiai žmonės skuba matuoti savo pulsą. Tačiau kada toks nerimas yra pagrįstas, o kada skubėti pas gydytoją dar neverta? Kauno klinikų gydytoja kardiologė prof. dr. Olivija Dobilienė naujienų portalui atsakė, koks yra normalus pulsas ir kokius rodiklius pasiekus reikėtų nenumoti į tai ranka.
Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje.
Apie širdies nepakankamumą dažnai net nenutuokia: pajutus šiuos simptomus delsti negalima
Pirmoji gegužės savaitė visame pasaulyje minima kaip sergančiųjų širdies nepakankamumu (ŠN) savaitė. Planetos kardiologai šią simbolinę savaitę skiria edukacijai: kalbėjimui, aiškinimui apie širdies nepakankamumą – sunkią, lėtinę, prastas išeitis turinčią ligą, į kurią privalu atkreipti tiek visuomenės, tiek sveikatos politikos formuotojų dėmesį.
Sergančiųjų širdies nepakankamumu daugėja ir šie susirgimai jau artėja prie pusės visų širdies ligų atvejų skaičiaus.
Širdies ūžesiai vaikui: perspėja, kokias ligas gali slėpti ir kada būtina kreiptis į gydytoją
Įprastai širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau jos neaplenkia ir pačių mažiausiųjų. Širdies ūžesiai yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių mažieji pacientai atvyksta pas vaikų kardiologą. Nors pats ūžesys ir nėra liga, tačiau jo buvimas gali būti požymis, įspėjantis apie rimtesnę širdies ligą.
Širdies ūžesiai, pagal jų kilmę skirstomi į dvi rūšis – fiziologinius ir patologinius.
Viltis tūkstančiams ligonių – gerins gydymo paslaugas širdininkams
Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o šie sveikatos negalavimai mūsų šalyje lemia daugiau kaip pusę visų mirčių. Trečia pagal dažnumą kraujotakos sistemos patologija yra širdies nepakankamumas, dėl kurios kasmet į ligoninę patenka apie 35 tūkst. šalies gyventojų. Ketvirtadalis jų per vienerių metų laikotarpį miršta, o du trečdaliai pakartotinai hospitalizuojami.
Gydytoja kardiologė: „Valgyti reikia kuo neskaniau“
Noras padėti žmonėms mokytojų šeimoje užaugusią Sigutę Norkienę atvedė į mediciną, tačiau gyvenime ją pasivijo ir tėvų profesija – šiuo metu ji ne tik dirba gydytoja, bet ir dėsto Klaipėdos universitete. „Dabar sakyčiau, kad atradau savo vietą“, – šypsosi Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardo ženkleliu prieš keletą metų apdovanota medikė, prisimindama savo įdomų profesinį kelią.
REKLAMA
REKLAMA
Norite sumažinti cholesterolio kiekį? Atsisakykite šių produktų
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ar gydymą, dažnai girdima rekomendacija – kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, kad šis pasiektų normą. Vis dėlto, ne visi žino, kad cholesterolio norma nėra visiems vienodas rodiklis, o priklauso nuo įvairių kriterijų ir sąlygų. Apie tai plačiau komentuoja Santaros klinikos prevencinės kardiologijos poskyrio vyresnioji gydytoja kardiologė docentė Jolita Badarienė.
Gyvybes saugojusi kaunietė tapo ligoninės vadove: sieks progreso
Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) vadove šių metų liepą tapo Diana Žaliaduonytė – kardiologė, mokslininkė, kurios darbai buvo pastebėti ir buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės. Kviečiame su ja susipažinti tv3.lt reportažų cikle „Iš arti“.
Apie tai, kad bus gydytoja, D. Žaliaduonytė svajojo dar pradinėse klasėse. Tuomet jai atrodė, kad ji gali rinktis tik iš gydytojos ir mokytojos profesijų, tad su drauge tarėsi, kuri gydys žmones, o kuri mokys.
Diskusija gyvai: kardiologė apie vis jaunėjančias širdies ligas
Gegužės 6-ąją paminėta širdies nepakankamumo diena. Apie tai, kodėl širdies ligos pasiglemžia vis jaunesnius žmones ir kodėl iš pasalų užklumpa pačius tvirčiausius ir energinčiausius žmones, studijoje kalbamės su Santaros klinikų kardiologe Vyte Maneikiene.
Kardiologė pasakė, kaip išvengti mirtinų ligų: padės 1 natūrali priemonė
Pastarosiomis dienomis termometrų stulpeliai šoktelėjo aukščiau nei įprasta tokiu metų laiku. Šalį aplankęs ankstyvas tropikų karštis yra rimtas išbandymas žmogaus organizmui. Karšta oro temperatūra labiausiai veikia vyresnio amžiaus žmones, asmenis, sergančius širdies ir kraujagyslių, kepenų ar inkstų ligomis. Tačiau labiausiai tvankus karštis padidina širdies ir kraujagyslių ligomis besiskundžiančių žmonių gretas.
Galvos svaigimas baigiasi baime mirti: pasakė, ką tokiu atveju daryti
„Einant namo mane staiga išpylė prakaitas, pradėjo trūkti oro bei svaigti galva. Iš pradžių atrodė, kad širdis iššoks iš krūtinės, o po akimirkos ją tarsi kažkas stipriai suspaudė – rodės, tuoj sprogs. Labai išsigandau, mat pradėjau bijoti, kad numirsiu“ – tokius simptomus kardiologai vis dažniau girdi iš jaunų, aktyvių 20–30 metų amžiaus žmonių.
Vasaros karščiai pavojingi ne tik širdies ligoniams, perspėja kardiologė
Miesto grindiniui alsuojant karščiu, ištroškę ar prasčiau pasijutę sostinės ir kitų Lietuvos miestų gyventojai ir svečiai ypač pasigenda geriamojo vandens fontanėlių arba iš specialių talpų pilstomo švaraus vandens, nors ši praktika karštomis vasaromis seniai tapo užsienio didmiesčių kasdienybe.
„Prasminga būtų miestuose įrengti kuo daugiau fontanėlių, iš kurių žmonės galėtų atsigerti, ypač karštą vasaros dieną.