Mykola, kurio pravardė Vanagas, yra 29 metai, jis kilęs iš Dniepropetrovsko srities. 2015 metais jis įstojo į Nacionalinę gvardiją ir po 10 mėnesių reguliariosios tarnybos pasirašė sutartį.
„Penkerius metus tarnavau žvalgybos kuopoje, po to buvau perkeltas į operatyvinės tarnybos padalinį. Ten ir atsidūriau vasario 24 d. Iš karto paprašiau leisti vykti į frontą, kur tapau būrio vadu", – pasakojo jis.
Kovotojas tarnavo netoli Zaporižios, aktyvioje priešo puolimų zonoje. Pirmojo kovinio susidūrimo metu jis budėjo stebėjimo poste, rašoma life.pravda.com.ua.
Patyrė sunkius sužalojimus
Sargybiniai sugebėjo rasti radijo stoties, kuria bendravo rusai, dažnį ir nuolat klausėsi jų pokalbių. Vieną dieną jie išgirdo, kad priešai ketina veržtis į priekį ir su savimi pasiimti prieštankinių „muselių“ (reaktyvių prieštankinių granatsvaidžių). Ukrainos gvardiečiai išvyko pasitikti priešo.
Žvalgas nuėjo pirmas, o Mykola jį pridengė, laikydamasis miško tankmėje. Staiga Mykola išgirdo bendražygio šūksnį: „Stop! Kas tu toks?!“
Atsakydami rusai pareikalavo padėti ginklus. Kai partneris pasilenkė, tarsi vykdydamas priešo įsakymą, Mykola iššoko ir tuoj pat pradėjo šaudyti.
„Kai mano partneris ėjo šalin, kulka pataikė į ginklą. Tiesą sakant, ginklas išgelbėjo gyvybę, nors, dažniausiai, ją atima“, – pasakojo Mykola.
Po minutės kovos jis buvo sunkiai sužeistas į petį. Mykola iš rankų iškrito kulkosvaidis. Jis buvo priverstas atsigulti po šalia esančiu žemių pylimu, o rusai jį apmėtė granatomis.
„Suskaičiavau apie tuziną RGD granatų sprogimų, pamačiau, kad kai kurios iš jų sprogo už dviejų metrų. Stebuklas, kad nesu mirtinai sužalotas“, – pasakoja kovotojas.
Planuoja grįžti į kariuomenę
Iš pradžių priešas apšaudė miško paklotę, bet vėliau šūviai nutilo. Po valandos Mykola pajuto artėjant kvadrokopterį. Tada jis galėjo paimti telefoną ir surinkti vado numerį.
„Atbėgo mano bendražygiai, atėjo ir žvalgų kuopos kareiviai, kurie norėjo mane evakuoti, tačiau niekšai vėl pradėjo šaudyti į nusileidimo vietą iš kulkosvaidžių.
Bet tai truko neilgai – žvalgai pradėjo puolimą, prisijungė ir mūsų minosvaidžiai. Man pavyko pabėgti. Be to, pirmus keturis šimtus metrų nubėgau vienas.
Tada pradėjo suktis galva, išdžiūvo burna – teko priimti bendražygių pagalbą“, – pasakoja karys.
Vėliau paaiškėjo, kad Mykola pavyko nužudyti vieną priešą, o kitą sužaloti. Rusai atsitraukė, palikę ginklus ir daiktus.
„Šiandien man viskas gerai, mano artimieji yra su manimi. Gydytojas sako, kad po poros mėnesių vėl galėsiu būti kariuomenėje. Aš tikrai grįšiu ir toliau kovosiu su priešu“, – sakė jis.
