Karas Ukrainoje

Rusija pateikė JAV reikalavimų sąrašą, „Reuters“ teigia du šaltiniai. Jame kalbama apie karo Ukrainoje pabaigą, santykių su Vašingtonu atkūrimą. Vis dėlto nėra tiksliai aišku, ką konkrečiai Maskva įtraukė į sąrašą. Anot šaltinių, sąlygas Rusijos ir JAV pareigūnai aptarė per pokalbius per pastarąsias tris savaites. Šaltinių teigimu, Kremliaus reikalavimai yra platūs ir panašūs į tuos, kuriuos anksčiau Rusija yra pateikusi Ukrainai.

Europos žvalgybos agentūra susipažino su dokumentu, kurį parengė įtakingas Rusijos analitinis centras, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB). Jame teigiama, kad Rusija turėtų stengtis susilpninti JAV derybinę poziciją dėl Ukrainos, provokuodama įtampą tarp Donaldo Trumpo administracijos ir kitų šalių. Be to, Maskva turėtų paspartinti savo pastangas išardyti Ukrainos valstybę.

Rusų pajėgoms atsikovojant teritorijas Kursko srityje, Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis užsiminė apie dalinį karių atitraukimą iš Rusijos pasienio regiono. „Sunkiausiose situacijose mano prioritetas buvo ir yra gelbėti ukrainiečių karių gyvybes“, – pareiškė jis trečiadienį feisbuke. „Šiuo tikslu gynybinių pajėgų daliniai, jei reikia, juda į palankesnes pozicijas“, – pridūrė O. Syrskis, panaudodamas formuluotę, kuri paprastai taikoma skelbiant apie atsitraukimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį savo kariuomenei įsakė „visiškai išlaisvinti“ Kursko sritį, kurioje, anot Kremliaus, Rusijos pajėgos daro didelę pažangą siekdamos išstumti Ukrainos karius. „Tikiuosi, kad visos mūsų daliniams tenkančios kovinės užduotys bus įvykdytos ir Kursko srities teritorija netrukus bus visiškai išlaisvinta nuo priešo“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame reportaže.

JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas šią savaitę vyks į Maskvą derėtis dėl paliaubų Ukrainoje, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad derybininkai vyksta į Rusiją. „S. Witkoffas vėliau šią savaitę keliaus į Maskvą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt, turėjusi omenyje buvusį nekilnojamojo turto vystytoją, kuris tapo pagrindiniu derybų su Rusija tarpininku.

Ukrainos saugumo tarnyba trečiadienį apkaltino Rusiją susprogdinus du paauglius, kuriuos ji buvo užverbavusi gaminti bombas ir jas padėti netoli vienos Ukrainos geležinkelio stoties. Ukraina ir Rusija dažnai kaltina viena kitą verbuojant civilius už finansinį atlygį vykdyti sabotažo aktus jųdviejų teritorijose. Tokių išpuolių taikiniais dažniausiai būna geležinkelių infrastruktūra, o jų vykdytojų neretai ieškoma socialiniuose tinkluose.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį teigė, kad jis viliasi, jog paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos galėtų būti pasiektos per kelias dienas, rašo „The New York Times“. M. Rubio savo ruožtu tvirtina, kad paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos galėtų būti pasiektos per kelias dienas, jei su tuo sutiktų Rusijos atstovai, rašoma leidinyje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas išgirdo „pozityvių pranešimų dėl paliaubų“, rašo  „The Telegraph“. Trečiadienį susitikimo metu su Airijos premjeru D. Trumpas teigė, kad kol kas jis asmeniškai nebendravo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl plano nutraukti ugnį 30 dienų. „Aš išgirdau pozityvių pranešimų, bet teigiama žinia dar nieko nereiškia“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, jog tikisi, kad Maskva „konstruktyviai reaguos“ į JAV pasiūlymą dėl 30 dienų paliaubų tarp Rusijos ir Ukrainos, kuriam Kyjivas pritarė. „Manome, kad Ukrainos pritarimas paliauboms yra teigiamas ir svarbus dalykas. Dabar tikimės, kad Rusija konstruktyviai reaguos“, – sakė R. T. Erdoganas spaudos konferencijoje.

Mūšiai Rusijos Kursko regione tęsiasi toliau, o informacija apie tai, kad Rusų pajėgos užėmė Sudžą yra netiesa, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) Kovos su dezinformacija centro (KDC) vadovas Andrijus Kovalenko. „Mūšiai Kursko regione tęsiasi, vyksta kovos ir Sudžos kryptimi. Turimais duomenimis, informacija apie tai, kad Sudžą užėmė rusai, neatitinka tikrovės“, – rašė A. Kovalenko.

Ukraina niekada nepripažins okupuotų teritorijų rusiškomis, kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mes nepripažinsime jokių Rusijos okupuotų teritorijų. Tai faktas. Mūsų žmonės dėl to kovojo, mūsų didvyriai už tai atidavė savo gyvybes. Tiek daug žmonių dėl to buvo sužeista, tiek daug buvo iškęsta. Štai kodėl niekas to nepamirš. (...) Tai yra mūsų pagrindinės raudonosios linijos“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos daliniai Rusijos Kursko srityje vykdo savo uždavinius, o kariuomenės vadovybė daro viską, kas įmanoma, kad būtų išsaugotos ukrainiečių karių gyvybė. Tai trečiadienį spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Mūsų daliniai Kursko srities teritorijoje vykdo savo užduotis. Rusai vienareikšmiškai mėgina daryti maksimalų spaudimą mūsų kariams. Kariuomenės vadovybė daro tai, ką turi daryti – maksimaliai saugoti mūsų karių gyvybes“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Rusija didina spaudimą ukrainiečių kariams Kursko regione, trečiadienį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pridurdamas, kad Kyjivas daro „viską, kas įmanoma“, kad apsaugotų savo karius. „Rusai aiškiai bando taikyti maksimalų spaudimą mūsų kariams, o mūsų kariuomenės vadovybė daro tai, ką turi daryti“, – sakė V. Zelenskis spaudos konferencijoje Kyjive. „Mes saugome savo karių gyvybes kiek tik tai įmanoma“, – pridūrė jis.

Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukraina įvykdė didžiausią dronų antskrydį prieš Rusiją nuo karo pradžios, niekais paversdama Kremliaus piešiamą vaizdą, kad konfliktas yra „lokali operacija“, o ne plataus masto karas, platformoje „X“ paskelbtoje naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje pranešė JK Gynybos ministerija.

Ukraina pademonstravo pasirengimą įtvirtinti paliaubas, o dabar Rusija turi sureaguoti, trečiadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Toks jo komentaras nuskambėjo praėjus dienai po to, kai JAV ir Ukrainos pareigūnai susitarė Maskvai pateikti pasiūlymą dėl paliaubų. „Viskas priklauso nuo to, ar Rusija nori paliaubų ir ramybės, ar nori toliau žudyti žmones“, – per spaudos konferenciją Kyjive sakė V. Zelenskis.

Eilė nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskelbė apie Ukrainos pajėgų pasitraukimą iš Sudžos – pagrindinio ukrainiečių užimto miesto Rusijos Kursko srityje. V. Zelenskio teigimu, karinė vadovybė „vykdo savo užduotis“ ir „gelbėja karių gyvybes“, nors paties atsitraukimo fakto tiesiogiai nepatvirtino. „Mūsų kariai Kursko srityje vykdo savo užduotis. Rusai bando nedviprasmiškai, maksimaliai spausti mūsų karius.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį pareiškė, kad numatomas susitarimas dėl naudingųjų iškasenų suteiktų Jungtinėms Valstijoms suinteresuotumą Ukrainos saugumu, tačiau ir vėl nepažadėjo oficialių garantijų. „Nevadinčiau to saugumo garantija, tačiau, žinoma, jei Jungtinės Valstijos turi ekonominį interesą, kuris generuoja pajamas mūsų ir Ukrainos žmonėms, mes būtume suinteresuoti jį apsaugoti“, – žurnalistams Airijoje teigė M. Rubio.

Rusijos pajėgos įžengė į Sudžą Kursko srityje, skelbia „Suspilne“. Apie tai leidiniui pranešė karys, kurio dalinys dislokuotas Kursko srityje. Keli propagandiniai kanalai išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad Rusijos kariai neva jau yra miesto centre, tačiau nėra žinoma, kada vaizdo įrašas buvo nufilmuotas. Sudėtinga padėtis Kurske Ryte Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas teigė, kad Kursko srityje gynybos pajėgos vakar atrėmė 33 Rusijos karių atakas.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad tikėtinas susitarimas dėl Ukrainos iškasenų leis Jungtinėms Valstijoms turėti „asmeninį interesą“ ukrainiečių saugumu, nors ir vėl nepažadėjo oficialių garantijų. „Nevadinčiau to saugumo garantijomis, bet, žinoma, jei Jungtinės Valstijos turės asmeninį ekonominį interesą, kuris generuoja pajamas mūsų ir Ukrainos žmonėms, mes turėtume asmeninį interesą jį apsaugoti“, – sakė M. Rubio žurnalistams Airijoje, kur laikinai nusileido jo lėktuvas.

Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 601 vaikas. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuru. „2025 metų kovo 12 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 2 390 vaikų – 601 žuvo ir daugiau kaip 1 788 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas greičiausiai nepritars JAV pasiūlymui dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, trečiadienį „Reuters“ nurodė šaltiniai Rusijoje. Anot jų, bet kokiame susitarime turės būti atsižvelgta į Rusijos pažangą mūšio lauke ir turės būti sprendžiami Maskvai susirūpinimą keliantys klausimai. Aukšto rango Rusijos šaltinis „Reuters“ sakė, kad Rusijai reikės nustatyti bet kokių paliaubų sąlygas ir gauti tam tikras garantijas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį palankiai įvertino pasklidusią žinią, kad Ukraina palaiko JAV pasiūlytą 30 dienų paliaubų planą, ir pareiškė, jog sprendimą dėl kitų žingsnių dabar turi priimti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. „30 dienų paliaubų idėja yra svarbus ir teisingas žingsnis siekiant teisingos taikos Ukrainoje (…) Dabar viskas priklauso nuo V. Putino“, – tinkle „X“ nurodė O. Scholzas.

Trečiadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pranešė, kad po JAV ir Ukrainos derybų Saudo Arabijoje karinės pagalbos tiekimas kaimynei Ukrainai per Lenkiją atnaujintas.  „Patvirtinu, kad ginklų tiekimas per Jasionką (logistikos centrą) sugrįžo į ankstesnį lygį“, – žurnalistams Varšuvoje sakė R. Sikorskis. Jis kalbėjo kartu su kolega iš Ukrainos praėjus dienai,  kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija sutiko panaikinti karinės pagalbos Kyjivui įšaldymą.

Atnaujintas JAV karinės pagalbos gabenimas į Ukrainą per Lenkijoje esantį centrą. Apie tai platformoje „X“ pranešė Lenkijos gynybos ministro pavaduotojas Pawelas Zalewskis, rašo UNIAN. „JAV ginklų siuntos iš POLLOGHAB Jasionkoje į Ukrainą atnaujintos“, – nurodė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu metu ciniškai patikino, kad žmonių gyvybės esą yra Rusijos prioritetas, rašoma „Unian“. S. Lavrovas, duodamas interviu JAV tinklaraštininkams, pokalbio metu padarė keletą skambių pareiškimų apie karą Ukrainoje. Visų pirma jis teigė, kad Ukraina esą išsaugotų 1991 m. sienas, tačiau be Krymo ir dalies Donbaso, jei Kyjivas bendradarbiautų ir įgyvendintų savo iniciatyvas.

Nuo JAV ir Ukrainos derybų buvo nušalintas specialusis Donaldo Trumpo pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo „Politico“. Kai D. Trumpas savo darbo pradžioje paskyrė K. Kelloggą savo pasiuntiniu Rusijos ir Ukrainos taikos deryboms, Kyjive ir kitose Europos sostinėse kilo palengvėjimas. K. Kelloggas laikomas griežtu ir suprantančiu derybų su Vladimiru Putinu sunkumus. Vis dėlto antradienį Saudo Arabijoje vykusiose JAV ir Ukrainos derybose K. Kelloggo nebuvo.

Prieš dvi savaites elitinė rusų dronų grupė nutraukė ukrainiečių tiekimo linijas. Dabar atrodo, kad ukrainiečiai evakuojasi iš Kursko, rašo „Forbes“. Vasario 25 d. tikslių Rusijos smūgių virtinė sunaikino dešimtis ukrainiečių transporto priemonių, važiuojančių pagrindiniu keliu į Sudžą – miestą, kuris yra arba buvo pagrindinė 10 tūkst. ukrainiečių bazė.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sveikino amerikiečių ir ukrainiečių derybų, per kurias buvo sutarta, kad kare Ukrainoje mėnesiui bus nutraukta ugnis, rezultatus, antradienį pranešė jos biuras. „Italija visiškai remia Jungtinių Valstijų pastangas vadovaujant prezidentui (Donaldui) Trumpui, kad būtų pasiekta teisinga taika, garantuojanti ilgalaikį Ukrainos saugumą. Dabar spręsti Rusijai“, – sakoma italų vyriausybės pareiškime.

Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir gynybos ministras pareiškė, kad Lenkija yra visiškai pasirengusi Amerikos paramos Ukrainai atnaujinimui per Jasionkos oro uostą pietryčių Lenkijoje.  „Centras Jasionkoje, netoli Žešuvo, visą laiką išlaikė savo veiklos pajėgumus, nes vis dar gauna pagalbą Ukrainai iš kitų šalių“, – antradienio vakarą privačiam transliuotojui TVN24 sakė Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad, Kyjivui sutikus su pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, derybininkai „kaip tik šiuo metu“ vyksta į Rusiją derėtis dėl galimų paliaubų su Ukraina. „Kaip tik šiuo metu, kai kalbamės, žmonės vyksta į Rusiją. Ir tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti paliaubas iš Rusijos pusės“, – sakė D. Trumpas žurnalistams Ovaliajame kabinete per susitikimą su Airijos ministru pirmininku.

JAV atnaujino karinės paramos teikimą Ukrainai po derybų Saudo Arabijoje antradienį, praneša „The Guardian“. Apie tai paskelbė Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa. „Gavau patvirtinimą, kad JAV karinė pagalba vėl teikiama. Susitarimai yra vykdomi“, – pareiškė jis. JAV ir Ukrainos atstovai antradienį Džidoje, Saudo Arabijoje, derėjosi dėl taikos perspektyvų Ukrainoje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasveikino Saudo Arabijoje vykusiose Ukrainos ir Jungtinių Valstijų taikos derybose pasiektą pažangą ir sakė, kad dabar nuo Rusijos priklauso, ar bus paliaubos.

Rusija antradienį pareiškė, kad negali atmesti galimybės, jog artimiausiomis dienomis turės kontaktų su Jungtinėmis Valstijomis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus, kad šią savaitę gali pasikalbėti su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu. „Neatmetame kontaktų su JAV atstovais per kelias artimiausias dienas galimybės“, – Rusijos valstybinėms naujienų agentūroms sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Saudo Arabijoje pasibaigus JAV ir Ukrainos delegacijų deryboms, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi taikai, praneša „The Guardian“. V. Zelenskis žinutėje socialiniame tinkle „Telegram“ rašė, kad Kyjivo pasiūlymą JAV delegacijai sudarė trys dalys – „tyla danguje“, jokių raketų, bombų ir dronų, „tyla jūroje“ ir „realios priemonės pasitikėjimui sukurti“. „Amerikiečių pusė supranta mūsų argumentus, pritaria mūsų pasiūlymams.

Ukrainoje miršta tris kartus daugiau žmonių nei gimsta. Tuo tarpu milijonai žmonių ieško prieglobsčio užsienyje, todėl šalis susiduria su demografine krize, kuri kelia grėsmę jos viltims pasiekti ilgalaikę taiką, rašoma „The Times“. Be karinės technikos, nuo kurios priklauso, ar pavyks sulaikyti priešo pajėgas, ketvirtaisiais karo su Rusijos okupantais metais Ukraina susiduria su kitu ne mažiau aktualiu trūkumu. Jai reikia daugiau žmonių.

Rusijos ir JAV kontaktai, vyriausybės Maskvoje duomenimis, šiuo metu yra gana intensyvūs. Tai pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, kurią cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. Taip M. Zacharova reagavo į žiniasklaidos pranešimus, kuriais remiantis, JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas šią savaitę ketina apsilankyti Maskvoje ir susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.

Rusijos invazijai besipriešinančios Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas antradienį padėkojo Lietuvai už paramą jo šaliai ir žada nenustoti kovoti už laisvę ir nepriklausomybę.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas, anot šaltinių, dar šią savaitę planuoja vizitą į Maskvą, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai pareiškė su planais susipažinęs asmuo, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Detalės kol kas nežinomos. S. Witkoffas, kuris oficialiai yra D. Trumpo pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose, vaidina vis svarbesnį vaidmenį, siekiant užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį karą Ukrainoje.

Saudo Arabijos Džidos uostamiestyje antradienį vyks JAV ir Ukrainos atstovų pokalbiai dėl Rusijos karo užbaigimo. Ukrainos delegaciją, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, sudarys jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, gynybos ministras Rustemas Umerovas ir A. Jermako pavaduotojas Pavlas Palisa. Pats Z. Zelenskis pokalbiuose nedalyvaus. JAV delegacijai vadovaus valstybės sekretorius Marcas Rubio.

Pirmadienį duodamas interviu transliuotojui „Fox News“, JAV pasiuntinys Vidurio Rytuose Steve‘as Witkoffas, taip pat dalyvaujantis derybose su Ukraina, pasakė, kad Jungtinės Valstijos niekada nesiliovė teikusios Ukrainos gynybai būtinus žvalgybos duomenis.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį telefonu pasikalbėjo su prezidentu Donaldu Trumpu ir išreiškė viltį, kad šią savaitę Saudo Arabijoje vyksiančios derybos paskatins Jungtines Valstijas atnaujinti paramą Ukrainai, pranešė Dauningo gatvė.

Duodama interviu JAV transliuotojui „Fox News“, Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė perspėjo dėl bet kokių pastangų konfliktą Ukrainoje išspręsti derybomis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Mano nuomone, vienintelė veiksminga diplomatija su Rusija yra tokia, apie kurią kalbėjo Alas Capone, kuris yra pasakęs, kad vienintelis geras būdas derėtis yra turint ginklą ant stalo.

Pasak dviejų JAV pareigūnų, antradienį Saudo Arabijoje įvyksiančiu susitikimu su Ukrainos delegacija JAV pareigūnai ketina iš dalies nustatyti, ar Ukraina yra pasirengusi padaryti esminių nuolaidų Rusijai, kad būtų nutrauktas karas.

Daugiau kaip 130 Nobelio premijos laureatų pareikalavo, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos reikmėms. Pasiekus taikos susitarimą, šios lėšos turėtų būti kuo greičiau skistos šalies atstatymui ir kompensacijoms karo aukoms, sakoma kreipimesi, kurį pasirašė tokios asmenybės, kaip Nobelio taikos premijos laureatai Shirin Ebadi ar Lechas Wałęsa, autoriai Elfriede Jelinek, Herta Müller ir Orhanas Pamukas, fizikai Reinhardas Genzelis, Ferencas Krauszas ir Rogeris Penrose&lsquo...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atvyko į Džidą prieš derybas su Saudo Arabijos ir JAV atstovais, sakė kartu su juo keliaujantis delegacijos narys. „Nusileidome Džidoje, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Ukrainos delegacijos pareigūnas. V. Zelenskis pirmadienį susitiks su Saudo Arabijos faktiniu valdovu, sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu.

Italija tikisi, kad Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlyto plano Ukrainoje dislokuoti pajėgas iš Europos neprireiks, pasakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani. Atsakydamas į ministro pirmininko pavaduotojo Matteo Salvini remarką, kurioje jis E. Macrono sumanymą Ukrainoje dislokuoti karius iš Europos pavadino „beprotišku“, A. Tajani pripažino, kad Prancūzijos prezidentas turi savo poziciją, kuri neatspindi Italijos nuostatų.

Jungtinėse Valstijose viešėjusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Europai atėjo metas grąžinti skolą Jungtinėms Valstijoms ir pasirūpinti savo gynyba, nors dabar tai atrodo kaip skausmingas sprendimas. „Kaip ir būna su kiekviena skola, ateina metas ją grąžinti. Nors šiuo metu grąžinti šią skolą yra skausminga, nemalonu, tačiau turime tai padaryti“, – pirmadienį paskelbtame interviu JAV transliuotojui „Fox News“ sakė ministrė.

Priešas tęsia atakas palei Ukrainos gynybos pajėgų rajono prie Sudžos perimetrą. Ukrainos kariai kai kuriuose ruožuose buvo priversti trauktis, tačiau organizuoja gynybą naujose pozicijose. Padėtis labai sunki. Taip situaciją Rusijos Kursko srityje apibūdina Ukrainos karo korespondentas Jurijus Butusovas. Pasak jo, Ukrainos dalinių kariai šia kryptimi deda visas pastangas, kad išlaikytų savo pozicijas.

Milijardierius Elonas Muskas pasiūlė JAV pasitraukti iš NATO, rašo „Business Insider“. „Išeikime iš NATO dabar“, – sekmadienį platformoje „X“ pasidalijo jis. „Nėra prasmės Amerikai mokėti už Europos gynybą“, – pridūrė E. Muskas. Šiuo metu Baltųjų rūmų santykiai su Europa tampa vis labiau įtempti. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai. D. Trumpas ragino Aljanso nares padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP – gerokai daugiau nei šiuo metu skiria narės.