Karas Ukrainoje

Kovo 24-ąją vykusios JAV ir Rusijos derybos Saudo Arabijoje užtruko net 12 valandų, o joms prasidėjus buvo pranešta, kad „kitą dieną bus paskelbtas bendras, šalių suderintas pareiškimas“, tačiau šiandien jokio bendro pareiškimo nebuvo – Rusija dėl visko, tradiciškai, apkaltino Ukrainą, kuri tame susitikime net nedalyvavo. Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad po JAV ir Rusijos delegacijų derybų „artimiausiu metu“ tikimasi „teigiamo pareiškimo“, anot šaltinio Baltuosiuose rūmuose.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį paragino Jungtines Valstijas duoti Kyjivui „įsakymą“ sudaryti naują susitarimą dėl laivybos Juodojoje jūroje ir kartu pareiškė, kad Maskva nori sandorio, kuriame būtų mažiau apribojimų jos eksportui. „Mes esame (...) už Juodosios jūros iniciatyvos atnaujinimą tam tikra forma, visiems priimtinesniu būdu“, – tvirtino S. Lavrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį paragino JAV duoti Kyjivui nurodymą sudaryti naują susitarimą dėl laivybos Juodojoje jūroje, sakydamas, kad Maskva nori susitarimo, kuriame būtų mažiau apribojimų jos eksportui. „Mes esame (...) už tai, kad tam tikra forma, visiems priimtinesniu būdu, būtų atnaujinta Juodosios jūros iniciatyva“, – Rusijos naujienų agentūros citavo S. Lavrovą.

Ukrainos saugumo tarnyba sulaikė Rusijos karinės žvalgybos agentą, kuris integravosi 5 ukrainiečių pajėgas ir perdavinėjo informaciją rusams, rašo „Kanal 24“. Rusų šnipas buvo sulaikytas Sumų srityje. Sulaikytas rusų šnipas Skelbiama, kad okupantai vyrą užverbavo per „Telegram“ kanalą, kuriame jis išreiškė paramą Rusijos agresijai. Rusijos žvalgyba davė jam užduotį „integruotis“ į Ukrainos kariuomenę ir rinkti žvalgybinę informaciją Rusijai.

Antrasis Ukrainos ir JAV derybų ratas Saudo Arabijoje baigėsi, antradienį pranešė šaltinis Kyjivo delegacijoje.  „Derybos baigtos. Visos detalės bus paskelbtos vėliau“, - sakė šaltinis nedidelei žiniasklaidos grupei. Antradienį Vašingtonas ir Kyjivas Saudo Arabijoje surengė trumpas derybas, kitą dieną po keliolika valandų trukusio ir be jokių proveržių pasibaigusio JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo siekiant stabdyti kovas Ukrainoje.

Prieš kelias dienas JAV prezidentas Donaldas Trumpas, duodamas interviu svetainės „Outkick“ steigėjui Clay‘jui Travisui, pareiškė, kad „būtų puiku“ užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, pabrėždamas, kad padėtis, susijusi su konflikto sureguliavimu, yra „daugmaž kontroliuojama“. Apie tai, kaip gali keistis karo eiga po naujo derybų etapo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Margarita Šešelgytė ir istorikas Algimantas Kasparavičius.

Tikimasi, kad antradienio rytą JAV ir Rusija po diskusijų Saudo Arabijoje paskelbs bendrą pareiškimą, „CBS News“ sakė su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Pareiškimą planuojama paskelbti 4 val. ryto Vašingtone ir 11 val. ryto Maskvoje, teigė du šaltiniai. Lietuvoje tuo metu bus 10 val. Nors pareiškimo detalės nėra aiškios, pranešimai, kuriais su D. Trumpo administracija pasidalijo JAV techninė grupė Rijade, atrodė optimistiškai, sakė šaltiniai.

Vienas rusų derybininkas antradienį Rusijos ir JAV pareigūnų derybas dėl dalinių paliaubų Ukrainoje pavadino naudingomis ir sakė, kad jos bus tęsiamos. „Kalbėjomės apie viską, tai buvo intensyvus dialogas, nelengvas, bet labai naudingas ir mums, ir amerikiečiams“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė Grigorijus Karasinas. „Mes jį tęsime“, – sakė jis kitą dieną po to, kai prabangiame viešbutyje Saudo Arabijoje dviejų šalių komandos surengė 12 valandų trukusias derybas.

Vasario pabaigoje Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Baltuosiuose rūmuose baigėsi prastai. V. Zelenskis susitiko su Donaldu Trumpu ir jo komanda ir turėjo aptarti karo Ukrainoje pabaigą bei priimti tam tikrus susitarimus dėl Ukrainos retųjų iškasenų. Vis dėlto pokalbis pakrypo netikėta linkme, D. Trumpas ir V. Zelenskis susikivirčijo ir V. Zelenskis Baltuosius rūmus palikti turėjo anksčiau.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas susilpnino Ukrainos pozicijas derybose su Rusija, teigia „Politico“. Tai, kaip rašo leidinys, D. Trumpas tai darė keliais epizodais.

Volodymyras Zelenskis išsakė pastabas po JAV atstovų ir Rusijos „karo komandos“ susitikimo Saudo Arabijoje, rašo „Sky News“. „Šiandien Jungtinių Amerikos Valstijų atstovai kalbėjosi su karo komanda – su Rusijos atstovais“, – pirmadienį kalbėjo Ukrainos prezidentas. „Po to laukia dar vienas Ukrainos ir Amerikos komandų susitikimas“ – anksčiau pasirodžiusią informaciją patvirtino V. Zelenskis. „Mums reikia judėti link tikros taikos, link garantuoto saugumo.

Odesos srityje teisėsaugos pareigūnai sulaikė vienos iš Podolės rajono ligoninių gydytojų komisijos pirmininko pavaduotoją, kuris pasisiūlė už 6 tūkst. JAV dolerių padėti kariui išeiti į pensiją dėl sveikatos būklės.

Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“ savo pirkėjams siūlo įsigyti kuprinę, kuri gali būti naudojama evakuacijai karo ar kito rimto pavojaus atveju. Kaip rašo portalas „Business Insider Polska“, internete parduodamose „karo kuprinėse“ galima rasti ne tik žibintuvėlį, turintį SOS režimą, titnagą, bet ir miegmaišį su švilpuku ir karabinu. Teigiama, kad nuolatinė Rusijos agresija prieš Ukrainą verčia lenkus susirūpinti, kokią įrangą jie galėtų panaudoti galimos evakuacijos atveju.

Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas susilaukė daug kritikos dėl teiginių „Fox News“ televizijai, kur jis išreiškė mintis apie „pagrindinę karo Ukrainoje priežastį“ bei užsiminė, kad tarp jo ir Vladimiro Putino užsimezgė „draugystė“. Tuo tarpu JAV viceprezidentas JD Vance'as stoja S. Witkoffo pusėn ir jį gina, sakydamas, kad jis „atlieka neįtikėtiną darbą“. „Steve'as Witkoffas yra puikus žmogus, atliekantis neįtikėtiną darbą.

Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad rusų žvalgyba socialiniuose tinkluose medžioja nepilnamečius, kuriais manipuliuoja ir verčia juos vykdyti teroro aktus. „Ukrainos saugumo tarnyba kiekvieną dieną susiduria su rusų žvalgybos mėginimais verbuoti nepilnamečius ukrainiečius ir naudotis jais kaip „įrankiu“ teroro aktams vykdyti. Šiuo metu Rusija socialiniuose tinkluose tikslingai medžioja vaikus“, – rašoma pranešime.

Grįžęs į JAV prezidento postą Donaldas Trumpas ėmėsi radikaliai peržiūrėti užsienio politikos doktriną. Visų pirma jis faktiškai atsisakė vienašališkų įsipareigojimų ginti kai kuriuos Europos sąjungininkus. XX a. septintajame dešimtmetyje JAV priglaudė Vakarų Europos šalis po savo branduoliniu skėčiu, kad atgrasytų jas nuo siekio įsigyti nuosavų branduolinių ginklų ir išsaugotų pasaulinę jėgų pusiausvyrą.

Per Rusijos raketų smūgį Ukrainos Sumų srities sostinėje Sumuose pirmadienį buvo sužeisti mažiausiai 28 žmonės, tarp jų keturi vaikai, tinkle „Telegram“ pranešė laikinasis meras Atriomas Kobzaras. Priešas, jo duomenimis, atakavo miesto gyvenamąjį kvartalą ir infrastruktūros objektus, įskaitant vaikų klinikas. Sumų srities karinės administracijos vadovas Volodymyras Artiuchas prieš tai pranešė apie raktų smūgį Sumų centrinei daliai. Jo duomenimis, apgadinti keli daugiaaukščiai.

Ukrainos partnerės, sudariusios aviacijos koaliciją, laikosi savo įsipareigojimų dėl kovinių orlaivių tiekimo ir Ukrainos lakūnų rengimo, per nacionalinę televiziją sakė Oro pajėgų ryšių skyriaus viršininkas Jurijus Ihnatas. „Pernai sudaryta aviacijos koalicija vykdo savo įsipareigojimus dėl aprūpinimo lėktuvais ir pilotų rengimo. Mokymo centruose instruktoriai moko valdyti ne tik naikintuvus F-16, bet ir „Mirage“. Šie procesai vyksta, bet, žinoma, nėra greiti.

Keturi šaltiniai, susipažinę su Rusijos aukščiausiosios vadovybės derybine logika, leidiniui „The Moscow Times“ sakė, kad Kremlius tikisi vilkinti taikos derybas dėl Ukrainos, siekdamas užgrobti kuo daugiau teritorijos ir įgyti pranašumą prieš Kijevą santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis. Visi jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pasidalyti jautrių diplomatinių klausimų detalėmis.

Pirmadienį po Rusijos ir JAV derybininkų pokalbių Ukraina tikisi dar kartą susitikti su JAV pareigūnais ir tęsti derybas dėl galimo ugnies nutraukimo. „Kol kas laukiame Jungtinių Valstijų ir Rusijos susitikimo rezultatų. Remiantis tuo, surengsime dar vieną susitikimą su Jungtinėmis Valstijomis“, – kelioms žiniasklaidos priemonėms sakė vienas aukštas anonimiškumo pageidavęs Ukrainos pareigūnas.

Rusai toliau ieško būdų, kaip užtikrinti, kad jų dronų efektyvumas būtų didesnis. Kaip rašo UNIAN, pasirodė „Shahed“ tipo dronai su naujomis kiniškomis antenomis. Karinių oro pajėgų komunikacijos skyriaus vadovas Jurijus Ihnatas sako, kad buvo aptiktas dronas su 16 elementų antena iš Kinijos. Ant dronų – naujos antenos Tokias antenas rusai montuoja siekiant išvengti Ukrainos elektronikos. „Žinoma, viskas yra studijuojama.

Okupuotame Kryme, netoli Simferopolio oro uosto, reisinis autobusas susidūrė su sunkvežimiu, vežusiu pavogtus ukrainietiškus grūdus. Tai pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Simferopolio oro uosto rajone reisinis autobusas, važiavęs iš Arkadijivkos, susidūrė su sunkvežimiu, kuris vežė pavogtus Ukrainos grūdus“, – rašoma pranešime. Pažymima, kad autobuse buvo 32 žmonės. Preliminariais duomenimis, sužeista 19 žmonių, 6 žuvo.

Ukrainos nacionalinė geležinkelių operatorė pirmadienį pranešė, kad jos darbuotojai ir valstybės saugumo tarnyba antrą dieną iš eilės atremia sudėtingą kibernetinę ataką. Geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“, į kurios objektus Rusija per visą karą taikosi dronais ir raketomis, nesakė, kas stovi už kibernetinės atakos. Kompanija nurodė, kad jos paslaugų teikimas nesutriko. Vis dėlto savaitgalį ir pirmadienį nebuvo galima nusipirkti bilietų internetu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis dar nėra sutarę dėl taikos Ukrainoje derybų perspektyvų, sako „The Telegraph“, rašo UNIAN. Taip Kremlius žlugdo D. Trumpo viltis, kad ugnį Ukrainoje pavyks nutraukti iki Velykų.

Amerikos prezidento Donaldu Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas papasakojo apie neseniai įvykusį vizitą pas Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, kurio metu pastarasis jam padovanojo Donaldo Trumpo portretą ir pasakojo apie maldas už tuomet dar kandidatą į prezidentus.

Tikimasi, kad po JAV ir Rusijos delegacijų susitikimo įvyks dar vienas JAV ir Ukrainos komandų derybų raundas (po vakar įvykusio Vašingtono ir Kyjivo pareigūnų susitikimo), praneša britų leidinys „The Guardian“. Atskiruose susitikimuose ketinama aptarti detales dėl tolimųjų atakų prieš energetikos objektus ir civilinę infrastruktūrą nutraukimo, taip pat ir atakų Juodojoje jūroje sustabdymo siekiant užtikrinti saugią komercinę laivybą.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas jau yra kalbėjęs apie „draugystę“ su Vladimiru Putinu bei išsakęs skeptišką požiūrį į „norinčiųjų koaliciją“. S. Witkoffas taip pat išsakė savo mintis apie karo „pagrindinę priežastį“, rašo „Sky News“. „Rusijoje vyrauja jausmas, kad Ukraina yra netikra šalis – kad jie tiesiog suklijuoti į tokią mozaiką, šie regionai“ – sakė jis.

Nuo plataus masto invazijos pradžios rusų okupantų aukomis Ukrainoje tapo 2421 vaikas, iš kurių 604 žuvo. Apie tai „ Telegram“ pranešė Generalinė prokuratūra, rašo „Ukrinform“. „Dėl Rusijos ginkluotos agresijos Ukrainoje buvo sužeistas daugiau kaip 2421 vaikas. 2025 m. kovo 24 d. ryto duomenimis, remiantis oficialia prokurorų informacija, 604 vaikai žuvo, o daugiau kaip 1 817 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – nurodoma pranešime.

JAV viceprezidento J. D. Vance'o žmona Usha Vance lankysis Grenlandijoje. JAV delegaciją, siunčiamą į Grenlandiją, jos ministras pirmininkas Mute B. Egede pavadino „labai agresyvia“, rašo „The New York Times“. JAV delegacijoje bus U. Vance, JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelis Waltzas. Panašu, kad M. B. Egede labiausiai įsižeidė dėl M. Waltzo planų Grenlandijoje.

Jungtinės Valstijos laiko į Rusiją išvežtų ukrainiečių vaikų grąžinimą viena iš „pasitikėjimo stiprinimo priemonių“. Tai pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Laisvės radiju“. „Trumpas kalbėjosi su abiem lyderiais apie apsikeitimą karo belaisviais. Jis taip pat kalbėjo apie šių vaikų ateitį. Tai, be abejo, pirmiausia yra tam tikra pasitikėjimo stiprinimo priemonė.

Saudo Arabijos sostinėje Rijade baigėsi daugiau kaip 12 valandų trukusios JAV ir Rusijos derybos dėl galimų paliaubų kare Ukrainoje, pranešė rusų naujienų agentūros. Antradienį ketinama paskelbti bendrą pareiškimą.

Ukraina sekmadienį pareiškė, kad derybos su JAV pareigūnais Saudo Arabijoje dėl trejus metus trunkančios Rusijos plataus masto invazijos į šalį buvo produktyvios ir tikslingos.  JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pasiryžęs greitai užbaigti Rusijos karą ir išreiškė viltį, kad Rijade vykstantys susitikimai galėtų suteikti postūmį tai padaryti.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turi būti priverstas nutraukti trejus metus trunkančią plataus masto invaziją, Saudo Arabijoje vykstant deryboms su JAV pareigūnais dėl dalinių paliaubų. „Nesvarbu, apie ką kalbėsime su savo partneriais, turime priversti Putiną duoti tikrą įsakymą nutraukti smūgius: tas, kuris sukėlė šį karą, turi jį ir nutraukti“, –  savo vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis.

Ukrainos pareigūnai ir gelbėjimo tarnybos pranešė, kad sekmadienio naktį per Rusijos dronų ataką Kyjive žuvo mažiausiai septyni žmonės, įskaitant penkerių metų vaiką.  „Turimais duomenimis, žuvo trys žmonės, įskaitant penkerių metų vaiką. Dar 10 žmonių buvo sužeisti“, – socialiniame tinkle „Telegram“ anksčiau pranešė Kyjivo miesto karinė administracija. Anksčiau sekmadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko „Telegram“ nurodė, kad per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės.

Saudo Arabijoje sekmadienį prasidėjo Ukrainos ir JAV pareigūnų derybos dėl dalinių paliaubų kare su Rusija, pranešė ukrainiečių gynybos ministras Rustemas Umerovas.  „Pradėjome susitikimą su amerikiečių komanda Rijade“, – feisbuke pranešė R. Umerovas.

Saudo Arabijoje sekmadienio vakarą vyks Vašingtono ir Kyjivo pareigūnų susitikimas, siekiant užbaigti trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Tai naujienų agentūrai AFP nurodė vienas ukrainiečių delegacijos narys.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį pranešė, kad jos kariai atkovojo nedidelį kaimą rytinėje Luhansko srityje.  Tai reta Kyjivo pajėgų sėkmė šioje teritorijoje, kurią nuo 2022 metų plataus masto invazijos į Ukrainą beveik visiškai yra okupavusi Rusija.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kovo 18-ąją įvardijo tris galimus Ukrainos ateities scenarijus. Jo nuomone, realiausias variantas šiandien – sustabdyti visus karinius veiksmus, teisiškai nepripažinti prarastų teritorijų, apsiginkluoti ir gyventi nuolatinėje parengtyje atnaujinti karinius veiksmus, rašoma „Unian“. „Blogiausias scenarijus – Ukrainos valstybė išnyks iš pasaulio žemėlapio. Visi skėsčiotų rankomis.

JAV prezidento pasiuntinys Steve‘as Witkoffas duodamas interviu Amerikos tinklaraštininkui Tuckeriui Carlsonui pakartojo keletą Rusijos reikalavimų, teiginių ir paeiškimų, kuriais pateisinamas karas Ukrainoje, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Kremlius sekmadienį pareiškė, kad nesitiki, jog konfliktą Ukrainoje pavyks išspręsti greitai, teigdamas, kad kalbos dar tik prasideda, o ateityje laukia „sunkios derybos“. Rusijos ir Ukrainos delegacijos per ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, prezidentui Donaldui Trumpui siekiant skubiai užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paragino Ukrainos sąjungininkus daryti naują spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų trejus metus trunkančią plataus masto invaziją į šalį.  Šiuos komentarus jis išsakė po naktį Kyjive Rusijos surengtos dronų atakos, per kurią žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant penkerių metų vaiką.  „Reikia naujų sprendimų ir naujo spaudimo Maskvai, kad šie smūgiai ir šis karas baigtųsi“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Rusų dronai praėjusią naktį Ukrainos sostinėje pražudė mažiausiai tris žmones, dar dešimt gyventojų buvo sužeista, sekmadienį pranešė Kyjivo valdžia. „Turimais duomenimis, žuvo trys žmonės, tarp jų – penkerių metukų vaikas. Dar 10 žmonių buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo miesto karinė administracija.

Derybų dėl paliaubų belaukiant, rusų pajėgos koviniais nepilotuojamaisiais orlaiviais atakavo Ukrainos sostinę Kyjivą – apie tai sekmadienį ryte platformoje „Telegram“ pranešė Kyjivo meras Vitalijus Kličko ir karinės administracijos vadovas Teymuras Tkačenko. Vietos valdžios teigimu, per antskrydžius žuvo mažiausiai du žmonės. Buvo pataikyta į kelis daugiaaukščius pastatus, kurių viršutiniuose aukštuose kilo gaisras. Nepriklausomą šios informacijos patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.

Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Pokrovsko mieste šeštadienį žuvo du civiliai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra. Pradėtas tyrimas. Kokį ginklą naudojo rusai, kol kas nenustatyta, nurodoma pranešime.  Okupantai miestą apšaudė 13.30 val. Žuvusieji yra 41 metų vyras ir 66-erių moteris.

Jau pirmadienį Saudo Arabijoje turėtų prasidėti pirmos – tiesa netiesioginės – Ukrainos ir Rusijos derybos, kurioms tarpininkaus amerikiečiai. D. Trumpo pasiuntinys Styvas Vitkofas, duodamas interviu prorusiškam žurnalistui Takeriui Karlsonui, pareiškė, jog tikisi per artimiausią savaitę su Kyjivu ir Maskva susitarti dėl paliaubų jūroje. Tuo pat metu jis pažėrė rusiškų naratyvų apie okupuotas Ukrainos teritorijas ir atskleidė, ką Putinas jam pasakojo Maskvoje bandydamas įsiteikti D. Trumpui.

JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas teigia manantis, kad ateinančiais  mėnesiais įvyks asmeninis Kremliaus šeimininko Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimas. V. Putinas žino, kad D. Trumpui šiuo metu politiškai sudėtinga atvykti į Rusiją, sakė S. Witkoffas interviu amerikiečių žurnalistui Tuckeriui Carlsonui. „Manau, kad iš jo pusės buvo dosnu mane priimti“, – pridūrė pasiuntinys.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, britų duomenimis, daro spaudimą ukrainiečiams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, kad jie priimtų Rusijos pilietybę. Britų Gynybos ministerija savo reguliariai skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą nurodo, kad V. Putinas šią savaitę pasirašė dekretą, kuris okupuotose žemėse gyvenančius Ukrainos piliečius įpareigoja iki 2025 m. rugsėjo 10 d. „susitvarkyti savo teisinį statusą“ arba palikti teritoriją.

Kai 2022 m. vasarį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis žinojo, kad griauna Europos saugumo tvarką. Tačiau tai buvo labiau taktinis ėjimas nei apskaičiuota strategija, ir jis negalėjo numatyti, kas bus daroma vėliau. Nors JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus užklupo Europą narsi našta, jis vis dar gali sutrukdyti V. Putinui išeiti kaip laimėtojui, rašo „Kyiv Independent“ autorius Shlomo Ben-Ami.

Sunkiai rusą sutuoktinį sužalojusiai moteriai Klaipėdos apygardos teismas skyrė penkerius metus laisvės atėmimo. Prokuratūra prašė ją nubausti dėl pasikėsinimo nužudyti, reiškiant neapykantą dėl vyro tautybės, tačiau teismas nusikaltimą perkvalifikavo į sunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos duomenimis, tris dešimtis metų kartu Klaipėdos apskrityje gyvenanti ir išgerti mėgstanti pora jau seniai smarkiai nesutaria.