Karas Ukrainoje

Rusijos programišiai įsilaužė į Ukrainos palydovinės televizijos grupių „StarLight Media“ ir „Inter“ kanalus ir paleido gegužės 9-osios parado Maskvos Raudonojoje aikštėje transliaciją. Tai pranešė leidinys „Detector Media“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pranešime sakoma, kad programišių ataką liudija vaizdo įrašai daugelyje „Telegram“ kanalų. Šią informaciją patvirtino Nacionalinės televizijos ir radijo tarybos atstovai.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola ir Vokietijos vystymosi ministrė Svenja Schulze ketvirtadienį atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito. R. Metsola socialiniame tinkle „X“ parašė: „Grįžau į drąsiųjų šalį. Kyjive, Europos dieną“. S. Schulze žurnalistams Kyjive sakė, kad ji atvyko į prieš Ukrainos atkūrimo konferenciją, birželį vyksiančią Berlyne.

Rusijos Krasnodaro krašte Ukrainos saugumo tarnybos (UST) dronai smogė dviem naftos perkrovimo bazėms. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė šaltinis Ukrainos teisėsaugos institucijose. „Praėjusią naktį užsiliepsnojo dvi naftos bazėse RF Krasnodaro krašto Jurovkos kaime netoli Anapos“, – sakė pašnekovas. Jis pridūrė, kad tai buvo sėkminga UST smogiamųjų bepiločių orlaivių operacija.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas palaikys tvirtus ryšius su Ukraina ir „sklandžius“ santykius su Rusija, tačiau atmetė galimybę tiesiogiai siųsti ginklus Kyjivui. Pietų Korėja yra svarbi ginklų eksportuotoja, JAV ir Europos sąjungininkės seniai prašo Seulo labiau padėti Kyjivui. Spėliojama, kad Šiaurės Korėjai galimai siunčiant ginklus į Rusiją karui Ukrainoje, Pietų Korėja galėtų pakeisti ilgalaikę savo politiką.

Buvęs NATO Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas atsargos admirolas Jamesas Stavridis nerimauja, kad Rusijos pajėgos netrukus gali pereiti prie trumpalaikio kibernetinio karo prieš NATO šalis.

Kosovo užsienio reikalų ministrė pareiškė, kad Rusija turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad konfliktas toliau neišplistų Europoje. Donika Gervalla-Schwarz teigia, kad tauta besąlygiškai remia Ukrainą, nepaisant to, kad Kyjivas nėra pripažinęs Kosovo nepriklausomybės. D. Gervalla-Schwarz savo nedidelei Balkanų tautai, kuri 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, nuolat primena apie agresyvius Serbijos ir jos sąjungininkės Rusijos ketinimus.

Rusijoje, Voronežo srityje, 69-erių senolis taranavo autobusą, kuriuo iš Ukrainos važiavo rusų kariai. „Autobusas, kuriuo iš Ukrainos į Ufą buvo vežami 32 kariai – samdiniai ir mobilizuotieji – užvakar pateko į avariją“, – „Telegram“ pranešė „ASTRA“. Vairuotojas žuvo vietoje, 9 kariai sužeisti „ASTRA“ duomenimis, autobusas susidūrė su automobiliu „Volga“, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Susidūrimo metu automobilis sprogo, o jo vairuotojas žuvo vietoje.

Rusijos laikinai okupuotame Rytų Ukrainos Luhanske esanti naftos saugykla smarkiai nukentėjo per gaisrą, kuris, pasak rusų primestų pareigūnų, kilo dėl Ukrainos smūgio, trečiadienį pranešė ukrainiečių karinės administracijos vadovas Artemas Lysohoras.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Europos Sąjungos valstybės narės trečiadienį pasiekė principinį susitarimą dėl plano, pagal kurį iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, pranešė pareigūnai. Kovą 27 ES valstybių narių lyderiai susitarė teikti pasiūlymą, kuris, kaip tikimasi, leis Kyjivui kasmet skirti apie 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių), tačiau diplomatai dar turėjo išsiaiškinti plano detales.

Ukrainos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo projektą, kuris leidžia siųsti kalinius į frontą. Deputatė Olena Žuliak feisbuke pranešė, kad parlamentarai Kyjive antruoju svarstymu 279 balsais pritarė projektui. Jis leidžia mainais į amnestiją kaliniams tarnauti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose fronte. O. Žuliak duomenimis, tais bus daroma tik savanoriškumo pagrindu.

Rusijos kariuomenė fronto linijose epizodiškai naudoja kare uždraustus cheminius ginklus, tikėdamasi pralaužti Ukrainos gynybą. Jei pasaulis į tai griežtai ir ryžtingai nesureaguos, Rusija pereis prie platesnio tokių ginklų naudojimo, pareiškė JAV analitinio centro „Atlantic Council“ direktoriaus pavaduotoja Europoje Emma Nix.

Rusija trečiadienį pareiškė negalinti tirti beveik prieš metus įvykusios naujienų agentūros AFP žurnalisto Armano Soldino žūties nuo raketų ugnies Rytų Ukrainoje aplinkybių. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas AFP nurodė, kad šalis negali atlikti jokio tyrimo dėl 2023 metų gegužės 9 dieną žuvusio 32 metų prancūzų reporterio. A. Soldinas žuvo, kai AFP komanda buvo apšaudyta raketomis „Grad“. Tuo metu kartu su ukrainiečių pajėgomis ji buvo netoli Bachmuto.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis jau sužlugdė „daugiau nei tuziną“ pasikėsinimų jį nužudyti. Paaiškėjo, kad prezidentas vėl vos išvengė mirties. Ukrainos kontržvalgybos tyrėjai antradienį pranešė, kad išardė Rusijos sąmokslą nužudyti prezidentą kartu su kitais aukštais politiniais ir kariniais veikėjais.

Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė, kad kovo pabaigoje Europos Sąjungoje laikinosios apsaugos statusas buvo suteiktas maždaug 4,2 mln. iš Ukrainos pabėgusių žmonių. Daugiausiai laikinosios apsaugos gavėjų yra trijose šalyse: 1,2 mln. Vokietijoje (tai sudaro 30,4 proc. viso ES skaičiaus), 957 200 Lenkijoje (22,6 proc.) ir 385 tūkst. Čekijoje (9,1 proc.

Ukrainos elektros operatorė trečiadienį pareiškė, kad po naujausių Rusijos smūgių karo draskomos šalies infrastruktūrai gali būti laikinai atjungiamas elektros energijos tiekimas.

Ukrainos žiniasklaida trečiadienį pranešė, kad verslininkas milijardierius Igoris Kolomoiskis, jau sulaikytas dėl kaltinimų sukčiavimu, dabar įtariamas suorganizavęs užsakomąją žmogžudystę.

Britų leidinys „Financial Times“ (FT) skelbia, kad Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė leidiniui patvirtino, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti savo karius į Ukrainą į mokymo misiją. I. Šimonytė FT sakė, kad turi parlamento leidimą siųsti karius į Ukrainą mokymo tikslais – apie tai jos vyriausybė yra užsiminusi ir anksčiau – tačiau Kyjivas kol kas to neprašė. Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę nuo Maskvos, nori sustiprinti savo karinę paramą Ukrainai.

Trečiadienio, gegužės 8 d., 7 val. duomenimis, Juodojoje jūroje yra du Rusijos raketnešiai su 12 raketų „Kalibr“. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės jūrų pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Azovo jūroje priešo laivų nėra.