Perfluoralkilinės ir polifluoralkilinės medžiagos (PFAS) – tai cheminių junginių grupė, pasižyminti atsparumu vandeniui, riebalams bei karščiui. Jos gerai išsilaiko tiek aplinkoje, tiek žmogaus organizme bei aptinkami visur: nuo drabužių iki kosmetikos. Dėl šių savybių jos plačiai naudojamos buityje ir pramonėje.
„PFAS gali būti randamas įvairiuose plataus vartojimo gaminiuose – tekstilėje, drabužiuose, batuose, aksesuaruose, balduose, poliravimo ir valymo priemonėse, elektronikoje bei kosmetikos priemonėse“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė J. Indriliūnaitė.
Kaip PFAS patenka į žmogaus organizmą ir koks to poveikis?
Nors daugelis apie tai nesusimąsto, PFAS į mūsų organizmus gali patekti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, per odą naudojant kosmetikos produktus ar per orą kvėpuojant tekstilės dulkių dalelėmis.
„Šios medžiagos tiesiogiai gali patekti į žmogaus organizmą per odą naudojant kosmetiką ar kremus, taip pat įkvėpus ore esančių dalelių iš purškalų ar PFAS dengtos tekstilės dulkių“, – vardija J. Indriliūnaitė.
Dar viena svarbi taršos grandinė – maistas.
„Be to, šios medžiagos gali būti perduodamos per įvairius buityje naudojamus gaminius, tokius kaip grindų, medienos, akmens bei automobilių poliravimo ir valymo priemones. Teršalai gali kauptis gyvūnų organizmuose – mėsoje, piene ir kiaušiniuose, jei jie auginami užterštoje aplinkoje“, – pasakoja ekspertė.
Taip pat PFAS patenka į aplinką per pramonines nuotekas, išsiskiria į orą iš gamybos vietų, o vėliau nusėda ant dirvožemio ir vandens telkinių.
„Pramoniniai ir miesto nuotekų valymo įrenginiai yra dar vienas svarbus taršos šaltinis išskiriantis PFAS į orą, dumblą, taip pat į požeminį vandenį iš atliekų sąvartynuose, deginant PFAS turinčius produktus bei atliekas deginimo krosnyse. Šios medžiagos yra lengvai pernešamos aplinkoje ir gali atsidurti toli nuo jų išskyrimo šaltinio“, – įspėja ji.
Nors moksliniai tyrimai vis dar vyksta, jau dabar aišku, kad ilgalaikis PFAS poveikis gali būti žalingas.
„Poveikis gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus, kuriuos apima skydliaukės ligos, nutukimas, vaisingumo problemos, vėžys, kepenų pažeidimai, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje bei susilpnėti imuninė sistema“, – vardija J. Indriliūnaitė.
Ypač jautrios PFAS poveikiui yra tam tikros gyventojų grupės.
„Žmonės, kuriems gresia neigiamas poveikis sveikatai, yra tie, kurie susiduria su dideliu PFAS kiekiu, taip pat pažeidžiamos gyventojų grupės, pavyzdžiui, pagyvenę žmonės bei vaikai, kurių besivystantis kūnas yra labiau pažeidžiamas“, – priduria specialistė.
PFAS prevencija – ar ji įmanoma?
Nors visiškai išvengti PFAS yra sudėtinga, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti jų poveikį.
„Šiuo metu visiškai išvengti PFAS nėra įmanoma, kadangi šios medžiagos plačiai naudojamos įvairiuose produktuose. Tačiau galima sumažinti jų poveikį renkantis produktus, turinčius ekologinį ženklą, arba tuos, kurie aiškiai nurodyti kaip neapdoroti PFAS“, – pataria ekspertė.
Be to, reikėtų atidžiau skaityti prekių etiketes.
„Paprastai geriau daryti prielaidą, kad produktas gali turėti PFAS, ypač jei etiketėje matote tokius raktinius žodžius kaip atsparus vandeniui, atsparus dėmėms arba atsparus nešvarumams“, – įspėja J. Indriliūnaitė.
Nors PFAS yra neatsiejama šiuolaikinės pramonės dalis, specialistai sako, kad jų keliamas pavojus sveikatai ir aplinkai negali būti ignoruojamas.
Ekspertų nuomone, kiekvienas iš mūsų gali imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų savo kontaktą su šiomis medžiagomis – sąmoningas vartojimas, tinkamas produktų pasirinkimas ir atsakingas atliekų tvarkymas gali padėti apsaugoti ne tik save, bet ir ateities kartas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
