Meteorologijos tarnybos teigimu, staigų planetą šildančio CO2 šuolį lėmė iškastinio kuro deginimas, niokojantys miškų gaisrai ir mažėjančios natūralios anglies sankaupos.
Mokslininkai pabrėžė, kad esant tokiems tempams pasaulis negali tikėtis, jog pasaulinis atšilimas neviršys 1,5 Celsijaus – sutartinės ribos siekiant išvengti niūriausių klimato kaitos padarinių.
Pernai Havajuose įsikūrusioje Mauna Loa observatorijoje, kurioje tokie matavimai atliekami daugiau nei 60 metų, buvo užfiksuota, kad CO2 kiekis atmosferoje padidėjo 3,58 dalimis per milijoną (ppm).
Tai viršijo Meteorologijos tarnybos prognozę (2,84 ppm) ir netgi viršutinę jos prognozių ribą (3,38 ppm).
„Palydoviniai matavimai visame pasaulyje taip pat parodė labai didelį augimą – visų pirma dėl rekordiškai gausių iškastinio kuro deginimo emisijų, kurias dar sustiprino silpnesni natūralūs CO2 sugėrėjai – pvz., atogrąžų miškai – ir neregėto masto miškų gaisrai“, – teigė meteorologai.
Mauna Loa rodmenys, žinomi kaip Kilingo kreivė, publikuojami nuo 1958 m. ir yra ilgiausiai kaupiami duomenys apie CO2 koncentraciją atmosferoje.
Dėl anglies dvideginio ir kitų šilumą sulaikančių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (pvz., metano) kiekio padidėjimo atmosferoje vidutinė temperatūra visame pasaulyje 2024 m. pasiekė dar nematytas aukštumas.
Praėjusią savaitę ES klimato stebėsenos programa „Copernicus“ pranešė, kad 2023 ir 2024 metų vidutinės temperatūros kilimas viršijo 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio Celsijaus ribą.
Tai nereiškia galutinio šios ribos pažeidimo – ji matuojama dešimtmečiais, ne pavieniais metais, – tačiau žymi pavojingą priartėjimą.
Meteorologijos tarnyba, be kitų prognozuotojų, jau numatė, kad 2025 m. bus šiek tiek vėsesni, bet vis tiek vieni iš trejų karščiausių metų bent jau nuo 1850 m., kai buvo pradėta vesti šiuolaikinė apskaita.
Richardas Bettsas, vadovavęs Meteorologijos tarnybos prognozei, teigė, kad perėjus prie orų reiškinio „La Nina“, natūralūs absorbentai, tokie kaip atogrąžų miškai, galėtų sugerti daugiau anglies dvideginio nei pastaraisiais metais ir taip laikinai sulėtinti C02 augimą.
„Tačiau norint sustabdyti visuotinį atšilimą reikia, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis ore visiškai sustotų, o tada pradėtų mažėti“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
