Dar prieš šešerius metus Jolanta Šiugždienė net nebūtų pagalvojusi, jog ji turės pakankamai drąsos palikti ilgus metus dirbtą darbą ir įgyvendins savo seną svajonę.
Tačiau pastūmėta vienos savo draugės, apsupta artimųjų pagalbos ir palaikymo, šiandien moteris galėtų pasididžiuoti ne tik bene skaniausiais šakočiais visoje Lietuvoje, bet ir nuosava savo kepyklėle, įkurta namuose.
Vaikyste dvelkiantys krikšto mamos šakočiai
Šakočių kepėja Jolanta dar dabar prisimena savo krikšto mamos iškeptų šakočių kvapą. Dar vaikystėje ji kartu su mama aplankydavo savo tetą, kartu su ja kepdavo šakočius įsimintinoms šventėms ar progoms.
„Mūsų namuose visada būdavo galima rasti šakotį. Man jau tuomet tai atrodydavo labai įspūdingas, gražus užsiėmimas. Visą laiką stebėdavau gaminimo procesą, padėdavau mamai ir tetai. Aš giliai širdyje žinojau, kad juos kada nors kepsiu ir pati. Tik taip gavosi, jog šią savo svajonę įgyvendinau visai neseniai“, – šypteli pašnekovė.
Laikas bėgo, iš gimtojo Žynių kaimo moteris su savo vyru persikėlė į miestą, čia augino dvi savo dukreles, o pati moteris įsisuko į pardavimo sritį. Taip po truputį gyvenime įsivyravo rutina, vaikų auginimo akimirkos, o trokštamas šakočių kepimas liko svajonių sąraše.
Kepyklą įkūrė namuose
Pablogėjus moters tėvų sveikatai, šeima prieš keletą metų nutarė sugrįžti į gimtąją tėviškę. Tuometinėje darbovietėje visai netikėtai Jolantą sutiko buvusi draugė. Būtent šis lemtingas susitikimas ir pastūmėjo moterį pradėti savo verslą.
„Savo svajonę laikiau sau pati viena, niekas apie ją net nežinojo ir šeimoje. Kai grįžome į gimtinę, tuometinėje darbovietėje mane pamatė draugė, pamatė, jog esu susikrimtusi ir tik pabarė, jog greičiau eičiau iš ten. Tada aš jai atsakiau, kad tikrai eisiu, tik nežinau kaip ir kur“, – pasakoja moteris.
Nieko nelaukiant, sutikta pažįstama palydėjo Jolantą į verslo centrą, čia ji sužinojo, ką reikia daryti, norint pradėti savo verslą. Taip moteris gavo ir Europos sąjungos paramą, kadangi savo kepyklėlę moteris nutarė įsteigti ne kur kitur, o namuose.
„Mūsų kepyklėlė yra įsikūrusi namuose, šalia esančiame ūkiniame pastate. Kai tik grįžome, šis pastatas stovėjo tuščias. Dabar jis yra visas atnaujintas, įkurta kepyklėlė“, – sako ji.
Unikalus šimtametis receptas
Nutarus pradėti prekiauti lietuvių numylėtais „raguotais“ kepiniais, iš pradžių nebuvo viskas taip paprasta ir lengva. Jolanta patikina, kad prie jos verslo iš pradžių ir iki šiol prisideda visa šeima: vyras, dukros ir žentai:
„Pirmuosius kepinius dalinome draugams, pažįstamiems, bendradarbiams. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek kepinių išdalinome už dyką. Bet žmonės ragaudavo, pajusdavo tą tikrą skonį ir taip pradėjo grįžti pas mus. Aš labai tikėjau savo sėkme, nes tvirtai žinojau, koks yra mūsų produktas“.
Jolanta iki šiol kepa šakočius pagal itin kruopščiai sudarytą šimtametį receptą. Kadangi moteris augo, matydama, kaip tokius kepinius gamina jos teta ir mama, moteris puikiai žino, kaip tobulai iškepti šakotį.
„Mano teta jų kepdavo nedaug, kadangi pati tiek prikepti nepajėgė, nors aplinkiniai ir prašydavo daugiau. Aš ir anksčiau, kai paragaudavau kitų šakočių ar net vadinamųjų naminių šakočių, niekur nerasdavau tokio skonio, kaip mano krikšto mamos keptų šakočių“, – sako Jolanta.
Pagrindinis akcentas – ragai
Dabar moteris džiaugiasi, kad išskirtinį jos keptų šakočių skonį pajaučia ir jos klientai. Jolanta drauge su savo šeima šakočius kepa pagal itin unikalų, senovinį būdą – ant lininio audeklo, įdedant daug meilės, darbo ir pastangų.
Dar vienas išskirtinis Jolantos keptų šakočių bruožas – ragai. Būtent jie yra stori, ne smailūs, kokius būtų galima pastebėti parduotuvėse. Aplinkiniai dažnai klausia moters, kaip jai pavyksta išgauti tokias vadinamųjų ragų formas, o moteris tik šypteli, kad toks talentas tikriausiai yra užkoduotas širdyje.
„Kaip žmonės mėgsta sakyti, jie visus pyragus gali išsikepti ir patys namuose, o štai šakočio jau nelabai. Reikia turėti tam specialią patalpą, kuri būti švari, tvarkinga, taip pat reikalinga ir speciali įranga kepimui. Labai svarbu atsirinkti tik kokybiškiausius ir geriausius produktus, turėti draugišką ir darnią komandą“, – atskleidžia šakočių kepėja.
Pripažinti tautiniu paveldu
Šakočius Jolanta beveik kiekvieną dieną kepa ant specialaus iešmo, todėl vienu metu pavyksta pagaminti apie 2 – 4 kepinius. Vien tik iškepti šakočius, prireikia apie trijų valandų, o taip pat dar vienos valandos ir tešlos maišymui.
„Darbas iš tiesų yra sunkus, pagrinde sunkiausia yra karštis, nuolatinis rankų darbas ir tešlos pylimas. Anksčiau dar reikdavo sukti ir ranka, dabar jau sukamas šakotis yra elektros pagalba. Man visas šis procesas yra toks menas, grožis“, – kepimo procesą pasakoja Jolanta.
2013 metais Jolantos kepami šakočiai buvo pripažinti tautiniu paveldu, todėl jie yra sertifikuoti. Kaip dabar prisimena pati moteris, pirmaisiais metais jie neturėjo net maišymo įrangos, todėl visą tešlą mediniu šaukštu maišydavo šeimos vyrai, taip po truputį kepant šakočius, verslas nepastebimai išaugo.
Dabar Jolantos kepamų šakočių užsisako ne tik saldumynų mėgėjai iš visos Lietuvos, bet taip pat ir lietuvaičiai, gyvenantys užsienyje. Taip pat moterį visada galima sutikti ir Vilniuje organizuojamose mugėse, tokiose kaip Kaziuko mugė ar Sostinės dienos.
„Mugėse prekiaujame supjaustytomis mažomis šakočio juostelėmis, kurios prieinamos nusipirkti kiekvienam norinčiam paragauti mūsų kepinio“, – išduoda Jolanta.
