Meteorologas Gytis Valaika naujienų portalui tv3.lt sako, kad šalnos, palyginti su buvusiomis praėjusiomis naktimis, dabar yra gerokai menkesnės – anksčiau dirvos paviršiuje fiksuotas šaltis siekė iki -10 laipsnių.
„Dabar jau tik 3 laipsniai šalčio, šiltesnė oro masė atslenka ir šalnos nebe tokios stiprios. Jau pavojingiausios šalnos – praeityje“, – atskleidžia jis.
Dar galima tikėtis šalnų
Anot specialisto, nors šios artimiausios šalnos bus silpnesnės, vis dėlto jos vis tiek išlieka pavojingos, ypač jauniems augalams. „Jeigu yra jauni augalai pasodinti, jie gali nušalti, reikėtų jais pasirūpinti“, – pabrėžia G. Valaika.
„Jau buvo -10, -8 laipsnių šalčio vietomis, dabar jau -3 – tikrai mažesnis šaltis, mažiau pavojaus. Bet pavasarį šalnos – normalu. Visi prisitaikę, visi žino, prisitaikę“, – priduria jis.
Meteorologo teigimu, praėjusią naktį trūko nedaug iki šalčio rekordo, tačiau artimiausiomis naktimis tokių stiprių šalčių jau nebebus.
„Galima bus šiek tiek atsipūsti visiems sodininkams ir ūkininkams“, – sako G. Valaika.
Vis tik, nors šalnos ir bus mažesnės, sodininkams ir ūkininkams rekomenduojama nedelsti – dabar svarbiausia pasirūpinti augalų apsauga.
Pataria, kaip apsaugoti augalus nuo šalnų
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Lietuvoje šalnos gali pridaryti nemažai nuostolių: pavasario šalnos – augalų daigams, vaismedžių žiedams, o rudens šalnų pažeistos daržovės netenka savo vertingų savybių, pasikeičia jų skonis ir išvaizda.
Tarnybos teigimu, pavasarinių šalnų labiausiai bijo pražydę vaismedžiai. Šalnos labai pakenkia ir agurkams, pomidorams, paprikoms, moliūgams, cukinijoms, patisonams, visžaliams lapuočiams, vazoniniams balkono ar terasos augalams.
Daržovės, kurioms šalnos turi mažai įtakos: salotos, kopūstai, kalafiorai, brokoliai, petražolės, ridikėliai, ankstyvosios morkos, žirniai.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pataria atlikti šiuos veiksmus norint apsaugoti augalus nuo šalnų:
- sėjos arba sodinimo laiką reikia derinti taip, kad išvengtumėte ilgai trunkančių pavasarinių šalnų, o derlių nuimti iki rudeninių šalnų;
- jautrius augalus (daržoves) apsaugoti nuo šalnų galima juos sėjant ar sodinant iškilesnėse, atvirose reljefo vietose, nes ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui;
- pavasarį iš anksto uždenkite jautresnius augalus, kad apsaugotumėte nuo šalčio –ypač jautrūs yra ką tik pasodinti ir dar nespėję įsišaknyti augalai, kurie iki šiol augo šiltai arba buvo pridengti;
- šalčiui jautrius augalus gerai apsaugos uždangalas iš fliso ar džiuto. Flisinį audinį galima karpyti, patogu uždengti nedidelius plotus. Per flisą augalą pasiekia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma ir drėgmė;
- paprastas būdas apsisaugoti nuo šalnų – drėkinimas, todėl vakare augalus reikėtų laistyti šiltu vandeniu – tai skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų sumažina ne tik dirvos drėkinimas, bet ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu;
- augalams iki ryto nuvytus dėl šalčio, juos reikėtų laistyti ar apšlakstyti šaltu vandeniu – tai mažina temperatūros kontrastą, kurį sukelia intensyvūs rytiniai Saulės spinduliai ir tikėtina, kad augalas atsigaus;
- prieš patekant Saulei, galima tiesiogiai šildyti aplinką arba sukelti oro srautų judėjimą ventiliatoriais (labiau tinka uždaresnėms erdvėms).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
