Parengė Sandra Miškinienė
Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų.
Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris. Jeigu manote, kad tokie skundai nieko verti (atseit virkauja, lepšiai, iš gero gyvenimo), smarkiai klystate. Net medikai oficialiai pripažįsta, kad yra ligos – ar bent jau negalavimai, – dėl kurių iš tiesų gali būti kalta vadovybė.
Kaip visi žinome, juos neretai sukelia stresinės situacijos, o kaip tik tokios ir susiklosto, kai viršininkas mėgsta nuolat kritikuoti pavaldinį.
Mat kai žmogų kas nors bara ar peikia, jis nesąmoningai įtraukia galvą į pečius. Šitaip prasėdėjus kelias valandas įsimeta lėtiniai raumenų spazmai, užspaudžiamos kaklo kraujagyslės, ir galvą perpus plėšia skausmas!
Ką daryti?
Jei darbe turite gerą bičiulį ar bičiulę, paprašykite padaryti pečių masažą – kad greičiau atsileistų raumenų spazmai. Arba galite patys atlikti kelis raumenų tempimo pratimus. Pavyzdžiui, suimkite dešine ranka kairiosios riešą sau už nugaros ir timptelėkite ją dešinėn tuo pat metu lenkdami galvą į tą pačią pusę. Taip pat galite pridėti kairiąją plaštaką išorine puse prie nugaros juosmens dalyje, o dešiniąją ištiesti į priekį ir lenktis.
Peršalimo ligos ir gripas
Jeigu viršininkas leidžia suprasti ar net atvirai sako netoleruosiantis darbuotojo, imančio nedarbingumo lapelį, tas iš paskutinių jėgų, vilkdamas kojas keliaus į darbą tol, kol užkrės visus bendradarbius.
Kai visi darbuotojai dienas leidžia vienoje patalpoje, kaip paprastai ir būna biuruose, peršalimo ligos bei gripas lengvai persiduoda iš vieno kitam – oro lašeliniu būdu. Blogiausia, kad kai virusas iš vieno žmogaus keliauja pas kitą, tik dar labiau sustiprėja.
Ką daryti?
Laiku pasiskiepyti nuo gripo ir taip sumažinti savo riziką susirgti. O jei jau susirgote, pageidautina, kad nekeltumėte kojos iš namų (jeigu tikrai neturite išeities, galite pabandyti dirbti nuotoliniu būdu) – kad neužkrėstumėte bendradarbių.
Kojų venų varikozė
Šia liga vis dažniau susergame dėl to, kad pernelyg daug dirbame ir darome tai sėdėdami. Mūsų pamėgtas sėslus gyvenimo būdas ir įprotis kuo mažiau judėti taip pat prisideda.
Kai žmogus ilgai sėdi nė nepasijudindamas, užsispaudžia venos ir jose užsistovi kraujas. Dėl to venos išsiplečia ir susergama varikoze.
Ką daryti?
Mankštintis. Nesiraukykite – tą galima daryti ir sėdint biure prie stalo arba stoviniuojant ir lūkuriuojant, kol užvirs vanduo kavinuke.
Varikozės profilaktikai itin svarbi pėdų mankšta. Todėl atsistoję dešimt kartų pasiūbuokite nuo pirštų galų ant kulnų. Kai sėdėsite, ištieskite kojas į priekį ir lenkite pėdas į save, tada vėl atlenkite, paskui pasukiokite pėdas (daugelis mūsų, mėgstantys sėdėti užsikėlę koją ant kojos, dažnokai šį pratimą atliekame nesąmoningai). Galiausiai, kas 30–45 minutes atsistokite ir pavaikštinėkite 2–3 minutes.
