Čimanai yra žinomi dėl jų sveikos kraujotakos. 2017 m. tyrėjai nustatė, kad 85 proc. čimanų savo arterijose neturi kalcio sankaupų, taigi jų rizika susirgti širdies ligomis yra praktiškai neegzistuojanti. Su šia problema nesusiduria net du trečdaliai vyresni nei 75-erių metų gyventojų, taigi mokslininkai šios grupės narių širdis laiko pačiomis sveikiausiomis iš visų tirtų.
Maždaug 17 000 gyventojų turinti čimanų bendruomenė yra įsikūrusi atokiame Amazonės kampelyje, Bolivijoje, taigi jie turi arba labai mažą, arba iš vis jokios prieigos prie modernios medicinos. Bendruomenė daugiausiai užsiima medžiokle, žuvininkyste, renka gamtos gerybes ir ūkininkauja, todėl jų mityboje yra gausu daržovių ir neriebios mėsos. Vakarų populiacijos gyvena priešingai: jų gyvenimo būdas yra pasyvus, o jų dietoje gausu cukraus, riebalų ir pusgaminių.
Siekiant ištirti, kaip tai veikia smegenų būklę, tyrimo autoriai pakvietė čimanų bendruomenės narius leistis į dviejų dienų kelionę į artimiausią laboratoriją, kurioje yra kompiuterinės tomografijos įranga. Tyrime dalyvauti sutiko 746 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 40 iki 94-erių metų.
Moksliniame žurnale „The Journal of Gerontology, Series A: Biological Sciences and Medical Sciences“ tyrėjai rašė, kad jie apskaičiavo kiekvieno dalyvio smegenų tūrį ir šiuos duomenis analizavo, siekdami išsiaiškinti, kokiu greičiu senstant traukiasi čimanų smegenys. Rezultatus jie palygino su jau anksčiau surinktais duomenimis apie su amžiumi susijusį smegenų tūrio mažėjimą trijose valstybėse: Vokietijoje, Olandijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Skirtingų grupių rezultatų palyginimas parodė, kad čimanų smegenys sensta 70 proc. lėčiau nei vakariečių. Tai įrodo mažesnis skirtumas tarp vidutinio amžiaus ir senų čimanų smegenų tūrio. Tai labai svarbu, nes smegenų tūrio mažėjimas yra siejamas su demencija.
„Šie rezultatai parodė, kad smegenų atrofiją gali gerokai sulėtinti gyvenimo būdo veiksniai, siejami su labai žema širdies ligų rizika“, – aiškino tyrimo autorius Andrei Irimia.
Tačiau mokslininkai pabrėžė dar vieną įdomybę – čimanai dažnai kenčia nuo uždegimų. Tai kiek glumina, nes yra žinoma, kad Vakaruose uždegimai skatina smegenų senėjimą, o štai senesnių Amazonės gyventojų smegenų jie visiškai nepaveikia.
Bandydami tai paaiškinti, mokslininkai teigė, kad čimanai serga kitokiais uždegimais nei Vakarų gyventojai, nes Amazonėje juos dažniausiai sukelia infekcijos, o ne medžiagų apykaitos sutrikimai ar nutukimas. Tai reiškia, kad smegenų atrofiją sukelia ne pats uždegimas, o jį lemiantis nesveikas gyvenimo būdas, pastebimas tam tikrose populiacijose.
Apibendrinant šias išvadas, tyrimo autorius Hillardas Kaplanas paaiškino, kad: „Mūsų neaktyvus gyvenimo būdas ir cukraus bei riebalų pilna diena su amžiumi gali pagreitinti smegenų audinių praradimą, dėl kurio padidėja rizika susirgti tokiomis ligomis kaip Alzheimeris.“
