Per šeštadienį ir sekmadienį Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis Lietuvoje buvo užregistruota 3698 pranešimai dėl pagalbos poreikio. Šis skaičius 180 atvejais didesnis nei birželio 12-13 dienomis.
Anot ekspertų, išaugusio iškvietimų skaičiaus priežastis viena – klastingi karščiai, į kuriuos net ir turintys rimtų sveikatos sutrikimų neretai numoja ranka.
„Žmonės nėra labai atsakingi. Dauguma per karščius vaikšto į parduotuves, išeina pasivaikščioti be jokių galvos apdangalų, turintiems lėtinių ligų sutrinka širdies ritmas, pakyla kraujospūdis, gausiai išprakaituoja, sutrinka elektrolitų balansas, todėl būtent per šį laikotarpį reiktų rimčiau stebėti savo sveikatos būklę“, – pasakoja Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiasis specialistas Mindaugas Kliukas.
Pasitaikė mirčių
Kaip naujienų portalui tv3.lt praneša BPC, birželio 19–20 d. vandens telkiniuose nuskendo 5 žmonės.
Remiantis pateikta informacija, šeštadienį Lietuvoje rasti ir ištraukti vyrų kūnai iš tvenkinių Kazlų Rūdos savivaldybės Kazlų Rūdos seniūnijoje, Plungės rajono Paukštakių seniūnijoje ir Šilalės mieste. Užregistruota dar viena mirtis Vilniaus rajone – iš šulinio ištrauktas garbaus amžiaus vyro kūnas.
Sekmadienį surastas vyro kūnas ežere Alytaus rajono Alytaus seniūnijoje ir moteris be sąmonės ežere Molėtų rajono Čiulėnų seniūnijoje. Pasak BPC atstovų, ji dar gaivinta, bet atvykę medikai konstatavo mirtį.
Žmonės neįvertina savo sveikatos būklės
M. Kliukas išskiria, kad turintiems lėtinių ligų yra ypač pavojinga staigiai atsivėsinti šaltame vandenyje, anot jo, geriausia po truputį prisipratinti ar bristi tik į šiltesnius vandens telkinius, duše atsivėsinti ne šaltu, o šiltu vandeniu.
„Žmonės įprastai nepastebi, kaip greitai pasikeičia jų savijauta – sutriks širdies veikla ir net nepajaus – todėl ypač pavojinga stipriai įšilus atsigaivinti lediniame ar labai vėsiame vandenyje.“, – teigia jis.
Specialistas teigia, kad vertėtų pasisaugoti ir antsvorį turintiems bei lauke dirbantiems asmenims: „Statybininkai, kelininkai ir kt. Neturėtų dirbti ypač pačiu karščiausiu dienos metu – nuo 11 iki 15 val., nes tuo metu saulė intensyviausia“.
Jei įmanoma, pataria į lauką neiti pagyvenusiems žmonėms, nes jie labiau apsiligoję ir gali sutrikti organizmo funkcijos: „nebent tai vyktų labai anksti ryte arba vėlai vakare“, – priduria M. Kliukas.
Kaip atpažinti pablogėjusią sveikatą dėl karščio
Anot Panevėžio ir Vilniaus greitosios medicinos pagalbos atstovų, ne visais atvejais galima garantuoti, kad nusilpęs organizmas ir kitos problemos – karšto oro padarinys.
„Mes visad negalime taip tiksliai pasakyti, ar jis nualpo dėl galvos smegenų kraujotakos nepakankamos ar dėl kitų priežasčių. Mes įtariame, bet negalime pasakyti tiksliai“, — sako M. Kliukas.
Specialistai įvardija pagrindinius požymius:
- prasideda širdies ritmo sutrikimai,
- pakyla temperatūra,
- pakyla kraujo spaudimas,
- prasideda galvos svaigimas,
- padidėjęs silpnumas,
- pykinimas.
Primename, kad pablogėjus sveikatai ar ištikus nelaimei galite kreiptis bendruoju pagalbos numeriu 112.
