Užsienis

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje priėmė ieškomą Bosnijos etninių serbų lyderį Miloradą Dodiką, praėjus dienai, kai M. Dodikas paskelbė apie vizitą į Maskvą.  Kremlius parodė filmuotą medžiagą, kaip V. Putinas Kremliaus salėje spaudžia ranką M. Dodikui, sakydamas, kad yra „labai laimingas“ matydamas jį Rusijos sostinėje.  M. Dodikui išduotas arešto orderis dėl kaltinimų siekiu atsiskirti ir Konstitucijos pažeidimu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos" muitai įsigalios tuoj po to, kai jis trečiadienį juos paskelbs, pareiškė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt. „Mano supratimu, muitai bus paskelbti rytoj, jie įsigalios iš karto“, – antradienį žurnalistams sakė K. Leavitt, pridūrusi, kad ką tik šiuo klausimu kalbėjosi su D. Trumpu.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Vokietijos valdžios institucijos pradėjo saugoti svarbią Vokietijos jūrų infrastruktūrą – nuo vėjo turbinų iki svarbių povandeninių kabelių – nuo galimų išpuolių ir šnipinėjimo operacijų, įskaitant ir iš Rusijos. Vokietijos valdžios institucijos stiprina saugumo priemones, Baltijos jūroje pasirodžius Rusijos „šešėliniams“ laivams, kurie gali būti naudojami sabotažui.

Antradienį Grenlandijos gyventojai balsavo per vietos rinkimus, slegiami JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimo aneksuoti šią autonominę Danijos teritoriją.  D. Trumpas pareiškė, kad didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinėms Valstijoms dėl jų saugumo ir neatmetė galimybės pasiimti ją jėga. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, - interviu „NBC News“ sekmadienį sakė D. Trumpas.

Antradienį Rusija pareiškė pasiskundusi Jungtinėms Valstijoms dėl Ukrainos smūgių į jos energetikos objektus. Keliomis valandomis anksčiau Kyjivas pranešė, kad dėl Rusijos atakos be elektros liko dešimtys tūkstančių žmonių.  Abi šalys kaltina viena kitą sulaužius susitarimą nutraukti energetikos objektų apšaudymą, nors joks oficialus susitarimas nėra sudarytas ir nėra aišku, kokius įsipareigojimus prisiėmė kiekviena šalis.

Lenkijos prokurorai antradienį pranešė, kad apkaltino vieną Rusijoje gimusį ukrainietį šnipinėjimu Maskvos žvalgybos tarnybų naudai.  Lenkija yra tvirta Kyjivo sąjungininkė nuo tada, kai Rusija prieš daugiau kaip trejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir ne kartą kaltino Maskvą šnipinėjimu ir bandymais vykdyti šalyje diversijas. Nuo karo pradžios Lenkija taip pat yra pagrindinis Vakarų tiekiamų ginklų Ukrainai tranzito kelias.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė, kad visi asmenys, JK teritorijoje dirbantys Rusijos valstybei, turės užsiregistruoti naujame sąraše, pradėsiančiame veikti liepą. Perspėjama, kad priešingu atveju šiems asmenims grės kalėjimas.

Balandžio 1 d. Vokietija oficialiai pradėjo penkių tūkstančių karių šarvuočių brigados Lietuvoje dislokavimą, skelbiama „Politico“. Vokietijos kariai įsikurs Rūdninkų poligone, esančiame už 30 kilometrų nuo Vilniaus ir už 16 kilometrų nuo sienos su Baltarusija. Vokietija pirmą sykį nuo Antrojo karo dislokuoja savo karius už valstybės sienų ribų.

Ukraina gavo dar 3,5 mlrd. eurų finansinės paramos iš Europos Sąjungos (ES). Apie tai antradienį paskelbė Ukrainos vyriausybė. Ukrainos premjeras Denysas Shmyhalis pranešime socialinėje platformoje „Telegram“ rašė, kad ši parama yra „itin svarbi palaikant makroekonominį stabilumą“. Ukrainos ekonomikos ministerija paskelbė, kad šią paramą sudaro 3,1 mlrd. eurų paskolų už mažas palūkanas ir 400 mln. eurų dotacijų.

Karalius Karolis III antradienį surengė pirmąjį viešą pasirodymą po trumpo buvimo ligoninėje praėjusią savaitę dėl šalutinio poveikio, kurį sukėlė gydymas nuo vėžio.  76 metų Karolis ketvirtadienį atidėjo visus tos dienos ir penktadienio susitikimus, patartas gydytojų, kai patyrė laikinus simptomus, pranešė Bakingamo rūmai. Karalius praleido ligoninėje kelias valandas, tai laikoma nedideliu suklupimu jo kelyje į pasveikimą.

Po kelis mėnesius trukusių protestų ir didėjančio pykčio Sakartvelo parlamentas antradienį priėmė tiksliai pagal JAV „užsienio agentų registracijos“ įstatymą parašytą teisės aktą, kuriuo pakeičiamas daug kritikos sulaukęs „užsienio įtakos“ įstatymas. Naujasis įstatymo projektas pakeis pernai priimtą įstatymą, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios bent 20 proc.

Internete plinta dar kovo 29-ąją nufilmuoti vaizdo įrašai iš Mianmaro, kuriame matyti, kaip dvi paauglės ir jų močiutė įstrigo po namo griuvėsiais įvykus 7,7 balo žemės drebėjimui. Vaizdo įraše matyti dvi paauglės ir jų močiutė, kuri buvo sužeista, o jos veidas kruvinas. Visos jos buvo įstrigusios ankštoje erdvėje po griuvėsiais, kai sugriuvo daugiaaukštis „Sky Villa“. Viename vaizdo įraše matyti, kaip mergaitė daužė sienas ir šaukėsi pagalbos.

Vatikanas antradienį pranešė, kad atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą patvirtinta, jog popiežiaus Pranciškaus plaučių būklė pagerėjo, jis po penkių savaičių, praleistų ligoninėje dėl gyvybei pavojingo plaučių uždegimo, atsigauna. 88 metų Katalikų Bažnyčios lyderis kovo 23 dieną paliko Romos Gemelli ligoninę, kur, gydytojų teigimu, du kartus vos nemirė, ir grįžo į Vatikaną dar mažiausiai du mėnesius sveikti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų nacionalistė Marine Le Pen pasmerkė jai teismo pritaikytą draudimą dalyvauti rinkimuose kaip politiškai motyvuotą jos oponentų ataką. „Valstybės aparatas numetė branduolinę bombą. Jei jie griebiasi tokių kraštutinių priemonių, taip yra todėl, nes mes esame ant pergalės slenksčio“, – antradienį Paryžiuje pareiškė M. Le Pen, omenyje turėdama 2027 m. vyksiančius prezidento rinkimus.

Suomijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Suomija planuoja pasitraukti iš tarptautinės sutarties, draudžiančios naudoti priešpėstines minas, tai daroma dėl Rusijos keliamos grėsmės.  Ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė, kad iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka Europoje paskatino Suomiją trauktis iš 1997 m. Otavos sutarties.

Per sprogimą nelegalioje petardų gamykloje vakarų Indijoje antradienį žuvo aštuoniolika žmonių, o dar penki buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. Sprogimo jėga uolienų ir metalo gabalus nusviedė dideliu atstumu nuo gamyklos komplekso Dysos mieste Gudžarato valstijoje.

Švedijos valdžia, perspėjusi, kad šalis turėtų rengtis karui, paskelbė investuosianti 100 mln. kronų (10 mln. JAV dolerių) į civilinės gynybos slėptuvių patikrą ir atnaujinimą.  Po Rusijos invazijos į Ukrainą ir pastarojo meto abejonių dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimo NATO Švedija ir kitos Europos valstybės ėmėsi planuoti išlaidų gynybai didinimą. Šiaurės šalyje yra 64 tūkst.

Mianmaro sostinėje antradienį gelbėtojai iš pastato griuvėsių ištraukė 63 metų moterį, tačiau blėsta viltys, kad pavyks surasti daugiau išgyvenusiųjų po stipraus žemės drebėjimo, per kurį žuvo daugiau kaip 2,7 tūkst. žmonių ir kuris dar labiau pagilino pilietinio karo sukeltą humanitarinę krizę.

Žurnalas „Forbes“ paskelbė 39-ąjį metinį pasaulio milijardierių reitingą. Nepaisant pasaulinio nestabilumo ir geopolitinės rizikos turtingiausiems pasaulio žmonėms pastarieji metai atnešė didžiulę sėkmę: bendras milijardinį turtą turinčių žmonių skaičius padidėjo 247 ir perkopė 3000, o jų bendras turtas pasiekė rekordinę 16,1 trilijono JAV dolerių (apie 15 trln. eurų) sumą. Pirmą kartą istorijoje 15 žmonių turi 100 mlrd. dolerių ar didesnį kapitalą – dar 2017 m. tokių žmonių apskritai nebuvo.

Izraelio kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas antradienį pareiškė, kad 2024 metais buvo nugriauta rekordiškai daug palestiniečių pastatų okupuotame Vakarų Krante, kurių statybą Izraelis laiko neteisėta. „Pernai buvo pasiektas nelegalių arabų pastatų Judėjoje ir Samarijoje (Vakarų Krante) griovimo rekordas“, – sakė jis. „Kad laimėtume šią kovą, turime naudoti papildomas strategines priemones“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje naujų žydų nausėdijų statybą.

Rusijos informavimo priemonės skelbia, kad balandžio 1-ąją Čeliabinske neaiškiomis aplinkybėmis mirė cinko gamyklos generalinis direktorius bei bendrasavininkis ir „Vieningoji Rusija“ partijos narys Pavelas Izbrechtas. „Baza“ skelbiama, kad 46-erių oligarchas atvyko į „Carskaja ochota“ šaudyklos poligoną su savo vairuotojų ir apsauginiu.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo antradienį pareiškė, kad Helsinkis rengiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos, kuria draudžiama naudoti, laikyti ir gaminti priešpėstines minas. „Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumams stiprinti, tiek individualiai, tiek NATO (...). Taip pat siūlome Suomijai pradėti rengtis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – spaudos konferencijoje sakė premjeras.

Taivanas antradienį pranešė, kad Kinija per karines pratybas aplink savivaldžią salą dislokavo 71 orlaivį ir 21 karo laivą.  Tarp karo laivų buvo ir lėktuvnešio „Shandong“ grupė, per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerija. Šią savaitę vykstančios pratybos yra didžiausios nuo vasario, kai Taibėjus pareiškė, kad Kinija surengė kovinio šaudymo pratybas su lėktuvais ir karo laivais maždaug už 40 jūrmylių (74 kilometrų) nuo salos pietų.

JAV kariuomenė praneša, kad Pabradėje dingusio amerikiečių kario paieškai buvo pasitelkti trys šunys ir bepilotės sistemos. Trys Pabradėje dingę JAV kariai pirmadienį buvo rasti žuvę, tačiau ketvirtojo paieška dar tęsiasi. Dirba trys šunys Naujausią informaciją apie kario paiešką kariuomenė paskelbė antradienio popietę „Facebook“ įraše. „Vakar Lietuvos kariuomenės šuo prisijungė prie mūsų dingusio kario paieškų.

Kyjive antradienį viešintis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuvos pareiga yra įtikinti sąjungininkus Europoje daryti daugiau.  „Kad ir kokias gražias istorijas (Rusija – BNS) pasakotų apie bendradarbiavimą, tai nėra susiję su juo. Jie nori teritorijos, nori pavergti savo kaimynus“, – su Ukrainos užsienio reikalų ministru Andrijumi Sybiha surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Islamistų grupuotės „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija antradienį pranešė, kad nuo kovo 18-osios, kai Izraelis atnaujino plataus masto smūgius, palestiniečių teritorijoje žuvo 1 042 žmonės. Ministerijos pranešime teigiama, kad per pastarąją parą žuvo 41 žmogus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ragina Donaldą Trumpą šią savaitę nenustatyti plataus masto muitų ES, rašo „Politico“. „Jūs turite draugų ir patikimų sąjungininkų nuo Portugalijos iki Lenkijos, nuo Danijos iki Graikijos. Mūsų bendras Europos ir Amerikos interesas yra stiprios JAV, stipri ES ir stipri NATO, o ne silpnesnė“, – vaizdo kreipimesi sakė D. Tuskas.

Ukraina antradienį pranešė, kad Kyjivas ir Vašingtonas veda naujas derybas dėl susitarimo, kuris suteiktų Jungtinėms Valstijoms prieigą prie ukrainiečių naudingųjų iškasenų mainais į tolimesnę karinę paramą.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas antradienį pareiškė, kad yra daugybė karo nusikaltimų Bučos mieste Ukrainoje įrodymų, kur Rusijos kariuomenė kaltinama nužudžiusi šimtus civilių gyventojų. „Nebaudžiamumas už karo nusikaltimus, tiesą sakant, yra neįmanomas“, – praėjus dienai po trečiųjų Bučos išlaisvinimo metinių ES įstatymų leidėjams sakė K. Kallas.

Kyjive besilankantis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva niekada nepripažins Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų. Pasak jo, tebevykstant karui Ukrainoje, tarptautinė bendruomenė privalo ir toliau remti Kyjivą.  „Labai aiškiai matome kas yra kas. Lietuva nėra neutrali šalis, Lietuva yra Ukrainos pusėje. Matome, kad Rusija yra aiškus agresorius ir su ja turi būti elgiamasi kaip su agresoriumi.

Antradienį paaiškėjo, kad Pietų Korėjos Konstitucinis Teismas penktadienį turėtų priimti sprendimą byloje dėl apkaltos nušalintajam prezidentui Yoon Suk Yeolui. Nuosprendis bus paskelbtas teisme ir bus galimas visuomenės dalyvavimas, pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi teismo pranešimu. Jei apkalta prezidentui bus patvirtinta, per 60 dienų reikės surengti naujus rinkimus. Priešingu atveju Yoon Suk Yeolas grįžtų į postą.

Kovo pabaigoje skrydžio metu „EasyJet“ lėktuve mirė moteris, praneša people.com. Keli keleiviai bandė išgelbėti moters gyvybę, tačiau nesėkmingai. Lėktuvas kovo 25-ąją vakare skrido iš Ispanijos, Tenerifės, į Angliją, Liverpulį. Keleiviai bandė gaivinti 67-erių moteriai lėktuve sutriko sveikata. Lėktuvo keleiviai bandė jai padėti, darė dirbtinį kvėpavimą. Liudininkai sako, kad moterį gaivinti buvo bandoma apie 50 minučių. Galiausiai lėktuvas apsisuko ir grįžo į Ispaniją.

Surengusi didžiules karines pratybas aplink Taivaną, Kinija antradienį pareiškė, kad pastangos siekti salos nepriklausomybės yra pasmerktos žlugti. „(Taivano) valdžios institucijų atkaklus laikymasis Taivano nepriklausomybės pozicijos ir bevaisis bandymas suskaldyti šalį iš išorės siekiant nepriklausomybės yra tarsi (vabzdys) maldininkas, bandantis sustabdyti vežimą; jie pasmerkti žlugti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Guo Jiakunas eilinėje spaudos konferencijoje.

Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi antradienį vykusiose derybose su savo kolega iš Rusijos pažadėjo bendradarbiauti su Maskva taikos labui.  Jis pridūrė, kad Kinija ir Rusija kelia savo santykius į naują lygį. „Bendradarbiaudami sieksime prisidėti prie taikos ir žmonijos vystymosi, – sakė Wang Yi. – visapusiškas Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas naujoje eroje neabejotinai atsinaujins ir pereis į naują etapą.

Kyjive viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo žaidžia siekdamas laimėti daugiau laiko.  „Ukraina yra pasirengusi nedelsiant nutraukti ugnį. Tai Putinas žaidžia dėl laiko, nenori taikos ir tęsia savo agresyvų karą, kuris pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakoma pareiškime, kurį paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija.

Antradienį netoli didžiausio Malaizijos miesto sprogo dujų vamzdis, praneša CNN. Į dangų pakilo ugnies kamuolys, kilo didžiulis gaisras, kuris išplito į kelis namus. Pranešama, kad incidento metu buvo sužeista daugiau kaip 100 žmonių. Sprogimas patemdė šventinę dieną Netoli degalinės Putros aukštumose už Kvala Lumpūro kilęs gaisras buvo matomas už kelių kilometrų ir truko kelias valandas. Tai įvyko per valstybinę šventę – musulmonai švenčia antrąją Eid dieną.

Grenlandijos gyventojai antradienį balsuoja vietos valdžios rinkimuose, kurie vyksta JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant aneksuoti šią autonominę Danijos valdą. D. Trumpas tvirtina, kad ši didžiulė Arkties sala reikalinga Jungtinių Valstijų saugumui, ir atsisakė atmesti galimybę perimti ją jėga. „Mes gausime Grenlandiją. Taip, 100 procentų“, – sekmadienį interviu televizijai „NBC News“ sakė D. Trumpas.

Pirmadienį Baltarusijos pareigūnams pranešus apie esą šios šalies teritorijoje sulaikytą JAV pilietį, VSAT patikslina turimus faktus apie galimai to paties asmens buvimą Lietuvoje, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai. Pirmadienį Minsko muitinės pareigūnai Maladečinos geležinkelio stotyje skelbėsi aptikę sienos pažeidėją. Baltarusiai skelbė, kad tai JAV pilietis, pasislėpęs tuščiame traukinio, važiuojančio iš Lietuvos, vagone.

Kadenciją baigianti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock įspėja Jungtines Valstijas derybose su Rusija dėl paliaubų Ukrainoje nepasitikėti prezidentu Vladimiru Putinu. „Tai Putinas vilkina laiką, nenori taikos ir tęsia savo neteisėtą karą“, – pareiškė politikė, antradienį atvykusi į Kyjivą su atsisveikinimo vizitu.  Vokietija, anot jos, skirs Ukrainai dar 130 mln. eurų humanitarinės paramos ir stabilizavimo lėšų.

JAV Valstybės departamento atstovė Tammy Bruce pirmadienį surengtos spaudos konferencijos metu dėkojo Lietuvai už operaciją gelbėjant JAV karius Pabradėje. Padėkas anksčiau išreiškė ir kiti JAV pareigūnai. „Mums skauda širdį dėl tragiškos žinios iš Lietuvos, kad trys iš keturių JAV kariuomenės karių, priskirtų 3-iosios pėstininkų divizijos 1-osios šarvuotosios brigados kovinei grupei, šiandien (pirmadienį – red. past.) buvo rasti žuvę.

Izraelio premjero Benjamino Netanyahu biuras antradienį paskelbė, kad B. Netanyahu nusprendė nebesiūlyti atsargos viceadmirolo Eli Sharvito kandidatūros į žvalgybos vadovus. Kandidatą jis įvardijo pirmadienį. „Ministras pirmininkas padėkojo viceadmirolui E. Sharvitui už norą imtis pareigų, tačiau informavo jį, kad po svarstymų ketina kalbėtis su kitais kandidatus“, – teigiama jo biuro pranešime.

Smarkios audros Graikijoje sukėlė potvynius daugelyje Egėjo jūros salų. Be kita ko, Mikono, Paroso ir Chijo salose dėl užlietų kelių laikinai uždraustas automobilių eismas; iki atskiro sprendimo uždarytos mokyklos, pranešė laikraštis „Kathimerini“. Apie sužeistuosius kol kas informacijos nėra. Audringi orai dar tęsis mažiausiai ir antradienį. Paroso saloje smarkus lietus sukėlė akmenų nuošliaužas ir užtvindė kelius. Du žmonės vandens masėse įstrigo savo automobilyje, juos teko gelbėti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį palygino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen nuteisimą dėl sukčiavimo ir draudimą jai dalyvauti rinkimuose su savo paties teisinėmis kovomis. „Jai buvo uždrausta kandidatuoti penkerius metus, o ji buvo pagrindinė kandidatė (į prezidentus). Tai panašu į šią šalį, tai labai panašu į šią šalį“, – sakė D. Trumpas.

Minsko (Baltarusija) muitinės pareigūnai Maladečinos geležinkelio stotyje skelbiasi aptikę sienos pažeidėją. Tikinama, kad tai JAV pilietis, pasislėpęs tuščiame traukinio, važiuojančio iš Lietuvos, vagone, rašoma „Zerkalo“. Šią informaciją kovo 31-osios vakarą paskelbė Baltarusijos režimo, kuris imasi provokacijų, įskaitant migrantų krizę, prieš Vakarų šalis, atstovai – Baltarusijos valstybinis muitinės komitetas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo asmeninis dvasinis patarėjas Markas Burnsas pareiškė, kad Ukrainos kariai fronto linijoje prašo JAV ne pinigų, o ginklų, kad galėtų numušti Rusijos dronus, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot leidinio, apie tai platformoje „X“ M. Burnsas parašė apsilankęs Bučoje, Irpinėje ir Borodiankoje. Aplankė Ukrainos miestus Jis pabrėžė, kad ukrainiečiai fronte prašo ne Amerikos pinigų.

Rusija pirmą kartą nuo 2025-ųjų pradžios naktį nevykdė masinės dronų atakos prieš Ukrainą, rašo „Ukrainska Pravda“. Naktį iš pirmadienio į antradienį nefiksuotos masinės dronų atakos, sako Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos. Vis dėlto tai nereiškia, kad rusai neatakavo Ukrainos. Pasak Dniepropetrovsko srities tarybos vadovo Mykolos Lukašuko, nuo vakaro iki ryto rusai smogė Nikopoliui. Buvo apgadinti trys privatūs namai, infrastruktūra ir administracinis pastatas.

Iš Indonezijos Balio į Australijos Melburną skridęs lėktuvas buvo priverstas vidury kelionės apsisukti, rašo CNN. Vienas keleivis lėktuvui skrendant virš Indijos vandenyno bandė jėga atidaryti lėktuvo duris. „Praėjusį vakarą turėjome lėktuvą grąžinti į Denpasarą (Balio oro uostą) po to, kai trukdantis keleivis bandė atidaryti vienas iš lėktuvo durų ir įžeidinėjo mūsų įgulą“, – rašoma bendrovės pranešime. Incidentas įvyko pirmadienio vakarą.