Užsienis

Donaldas Trumpas nesiliauja šokiruoti. Į sveikatos sekretoriaus postą jis siūlo Kennedy'ių dinastijos palikuonį, buvusio šalies prezidento Johno Kennedy'io sūnėną Robertą. Labiausiai jis pagarsėjęs kaip uolus antivakseris, kuris ne tik aršiai kritikavo skiepus nuo koronaviruso, bet ir aiškina, kad vakcinos sukelia autizmą. Net 14 metų heroiną vartojęs politikas dar yra sakęs, kad medikai jo smegenyse buvo radę kirminą, kuris neva graužė jo smegenis.

NATO vadovas Markas Rutte Floridoje su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu kalbėjosi apie „pasaulinio saugumo klausimus, su kuriais susiduria aljansas“, šeštadienį pranešė atstovė spaudai. JAV vadovaujamo gynybos aljanso atstovė spaudai Farah Dakhlallah teigė, kad jie penktadienį susitiko Palm Biče, Floridos valstijoje. Per pirmąją kadenciją D. Trumpas agresyviai spaudė Europą didinti išlaidas gynybai ir abejojo ​​NATO transatlantinio aljanso sąžiningumu.

Libano oficialioji nacionalinė naujienų agentūra (NNA) pranešė, kad šeštadienio rytą Izraelis smogė pietiniams Beiruto priemiesčiams. Smūgiai suduoti praėjus mažiau nei valandai po to, kai Izraelio kariuomenė įspėjo dviejų pietinių Beiruto rajonų, kur įsikūręs Libano grupuotės „Hezbollah“ bastionas, gyventojus evakuotis iš namų. „Priešas sudavė smarkų smūgį (Beiruto) pietiniuose priemiesčiuose, Hadato vietovėje, aplink Libano universitetą“, – nurodė NNA.

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pritaria ilgojo nuotolio raketų panaudojimui Ukrainai ginantis nuo plataus masto Rusijos invazijos ir pareiškė, kad Vokietija turėtų skubiai pristatyti savo ilgojo nuotolio sistemą „Taurus“ į siaubiamą šalį.

Tūkstančiai Rusijoje sutelktų Šiaurės Korėjos kareivių „netrukus“ bus mesti į kovą su Ukraina, šeštadienį sakė Pentagono vadovas Lloydas Austinas. Manoma, kad Rusijos pasienio Kursko srityje dislokuota maždaug 10 tūkst. Šiaurės Korėjos kareivių, sakė L. Austinas, jie „integruojami į Rusijos junginius“. „Pagal tai, kaip jie buvo apmokyti, kaip buvo integruoti į Rusijos junginius, aš visiškai tikiuosi, kad netrukus pamatysime juos kovose“, – Fidžyje žurnalistams sakė L. Austinas.

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskyrė milijardierių Scottą Bessentą savo iždo sekretoriumi, rizikos draudimo fondo valdytojas pasirinktas padėti įgyvendinti darbotvarkę, žadančią sumažinti mokesčius ir tarifus. „Key Square Group“ generalinis direktorius S. Bessentas ragina tęsti mokesčių mažinimą nuo pirmosios D. Trumpo kadencijos, nori įtvirtinti Amerikos dominavimą energetikos srityje ir mano, kad būtina kovoti su biudžeto deficitu.

Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad žuvusiųjų per Izraelio smūgį Beiruto centre skaičius išaugo iki 11, o sužeistųjų – iki 63. Gelbėjimo darbai tęsiami.  „Per priešo Izraelio smūgį Beiruto Basta al Faukos rajone žuvo 11 žmonių, tarp jų daug kūno dalių, kurių tapatybė nustatinėjama. Galutinis žuvusiųjų skaičius bus nustatytas atlikus DNR tyrimus“, – sakoma ministerijos pareiškime. Jame priduriama, kad 63 žmonės buvo sužeisti ir kad gelbėtojai vis dar šalina griuvėsius.

Kartą per metus milijonai vaikų visame pasaulyje su nekantrumu laukia susitikimo su Kalėdų Seneliu. O tokiam svarbiam susitikimui ruošiasi ir seneliai – Londone jie susirinko į specialius mokymus, kuriuose mokosi, kaip tapti geru Kalėdų Seneliu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kol gatvėse krenta pirmosios snaigės ir mirga ant namų ką tik pakabintos lemputės, Londono būstinėje Kalėdų Seneliai intensyviai ruošiasi Kalėdoms.

Rusijai prieš Ukrainą panaudojus naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ukrainiečius su įspėjimu rimtai reaguoti į oro pavojaus sirenas.  „Kalbant apie mūsų atsaką čia, Ukrainoje, į šiuos Rusijos smūgius, į įvairią informaciją apie grasinimus. Šiandien jau 1003-ioji šio karo diena. Dabar visi saugos protokolai yra tokie patys kaip ir anksčiau.

Pirmą kartą nuo karo pradžios rusų dalis, pritariančių nedelsiant pradėti derybas su Ukraina, viršijo pusę gyventojų, parodė lapkritį „Russian Field“ atlikta sociologinė apklausa, skelbia „The Moscow Times“.  Apklausa rado, kad 53 proc. respondentų pasisakė už perėjimą prie derybų proceso, o norinčiųjų tęsti karo veiksmus sumažėjo iki 36 procentų.

Vladimiro Putino sprendimas panaudoti balistinę raketą prieš Ukrainą yra ne kas kita, kaip desperacijos aktas ir bandymas įjungti atgrasymo mechanizmą, nukreiptą prieš Ukrainos Vakarų partnerius. Tai komentare „Ukrinform“ pareiškė Roderichas Kiesewetteris, buvęs Bundesvero pulkininkas ir dabartinis Bundestago narys. „Kariniu požiūriu šaudyti šia tarpžemynine balistine raketa, kurios nuotolis siekia 6 000 km, į taikinį, esantį vos už 100 km nuo fronto, yra beprasmiška.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paragino rimtai vertinti Rusijos grasinimus surengti daugiau atakų naujais ginklais. „Jei jie ką nors sako šiuo klausimu, tai turėtų būti priimama už gryną pinigą“, – sakė V. Orbanas penktadienį savo kassavaitiniame interviu visuomeniniam transliuotojui. Komentuodamas naująją Maskvos branduolinio ginklo doktriną, premjeras teigė: „Tai ne komunikacijos triukas, ne gudrybė.

Buvęs ugniagesys kovojo už savo gyvybę po to, kai „smarkus peršalimas“ pasirodė esąs mėsą ėdanti bakterija, kuri naikino jo sėdimąją. Anglijoje 55 metų Simonas Englishas tris mėnesius praleido intensyviosios terapijos skyriuje, kur „buvo arti mirties“, o galiausiai turėjo atlikti stomos suformavimo procedūrą, kad žaizda užgytų. „Aš atrodau taip, lyg ryklys būtų atkandęs gabalą mano sub*inės.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paprašė Vakarų šalių partnerių suteikti naujų oro gynybos sistemų po to, kai Rusija šią savaitę paleido hipergarsinę balistinę raketą į Dniprą. Rusija gyrėsi, kad jos naujoji hipergarsinė raketa „Orešnik“ yra nesustabdoma oro gynybos priemonėmis ir neturi analogų visame pasaulyje.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsiskyrė su vyru Danieliu Holefleischu. „Per ilgą procesą prieš kurį laiką kartu nusprendėme, kad nebesame pora“, – laikraštis „Bild“ citavo bendrą jųdviejų pareiškimą. Toliau teigiama: „Kad užbėgtume už akių spekuliacijoms: naujų partnerių nėra“. Dabartinė Vokietijos diplomatijos vadovė ir ryšių konsultantas susituokė 2007 m. rugpjūtį. Jiems gimė dvi dukros, kurioms šiuo metu yra 9 ir 13 metų.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni penktadienį pareiškė, kad Didžiojo septyneto (G-7) šalių ministrai kitą savaitę Italijoje aptars Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį. Anot jos, šį klausimą reikia išsamiau išnagrinėti.  Izraelis ir jo sąjungininkai ketvirtadienį pasmerkė TBT sprendimą išduoti Izraelio premjero arešto orderį, nors Turkija ir žmogaus teisių gynimo grupės tam pritarė.

Per raketų ataką prieš Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo pajėgas Libane (UNIFIL) buvo lengvai sužeisti keturi italų kariai, penktadienį pranešė Roma.

Po to, kai Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė arešto orderį Benjaminui Netanyahu, Lietuva pareiškė, kad šalys turi laikytis teismo nurodymų. O tai reiškia, kad ir Lietuva turėtų Izraelio premjerą sulaikyti, jei šis atvyktų. Pats Netanyahu sprendimą vadina antisemitiniu. Arešto orderį sumenkino ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Karo nusikaltėlio – tokią etiketę Bejaminui Netanyahu klijuoja Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.

Lenkija jungsis prie ES šalių pasipriešinimo laisvosios prekybos susitarimui su Pietų Amerikos MERCOSUR šalimis. „Lenkija neparems šio susitarimo – vyriausybė ketina priimti atitinkamą rezoliuciją“, – penktadienį pareiškė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas Kamyszas, kuris yra ir valdančiajai koalicijai priklausančios Valstiečių partijos pirmininkas.

Teisėjas, teisėjaujantis Donaldo Trumpo baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas sumokėjęs liudininkei, kad ši tylėtų, penktadienį nurodė neribotam laikui atidėti nuosprendį. Tai tikra teisinė pergalė išrinktajam prezidentui, besiruošiančiam sugrįžti į Baltuosius Rūmus. „Nurodoma patenkinti bendrą prašymą atidėti nuosprendį, kuris turėjo būti paskelbtas 2024 m. lapkričio 26 d.“, – teismo nutartyje teigė teisėjas Juanas Merchanas.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino išjungti internetą Baltarusijoje.  Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“.  Pripažino, kad interneto atjungimai vyksta jo nurodymu Leidinys skelbia, kad didelio masto interneto atjungimai, Baltarusijoje įvykę per masinius protestus po neskaidrių prezidento rinkimų, buvo įvykdyti A. Lukašenkos nurodymu. Jis taip pat pagrasino, kad pasikartojus panašiam scenarijui išjungs internetą Baltarusijoje.

Azerbaidžane vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencijoje COP 29 penktadienį vėl stringa derybos, Afrikos šalims atmetus susitarimo dėl klimato kaitos finansavimo projektą. Planuota, kad dvi savaites truksiančios derybos Baku baigsis 18 val. vietos (16 val. Lietuvos) laiku, tačiau jos buvo atnaujintos turtingoms šalims pasiūlius iki 2035-ųjų kasmet skirti po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims kovai su klimato kaita.

Ukrainos kariuomenė kontroliuoja 800 kv. km Rusijos Kursko srities, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš ukrainiečių kariuomenės. Anksčiau skelbta, kad ukrainiečių pajėgos šiame Rusijos regione prie Ukrainos sienos kontroliuoja beveik 1,4 tūkst. kvadratinių kilometrų. „Didžiausia teritorija, kurią turėjome Kursko srityje, buvo 1 376 kvadratiniai kilometrai.

Ukraina tariasi su Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės gauti ginklų, galinčių numušinėti tarpžemynines branduolines raketas. Apie tai pranešė šaltinis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. „Ukraina neturi pajėgumų pati numušinėti tarpžemyninių raketų, bet amerikiečiai jų turi. Ukraina prašys Jungtinių Valstijų suteikti tokių ginklų“, – pranešė šaltinis.

Dažniausiai girdime apie į telefoninių sukčių pinkles patenkančius vyresnio amžiaus žmones, kurie patiki jiems savo santaupas. Tačiau 18-metė studentė iš Maskvos (Rusija) savo pavyzdžiu parodė, kad amžius – ne rodiklis. 18-metė pirmakursė studentė Liza lapkričio 18-ąją sulaukė nepažįstamo asmens, prisistačiusio tyrėju, skambučio. Jis prigąsdino merginą, kad jos sąskaitos tariamai „nulaužtos“ ir jomis galimai naudojasi piktavaliai.

Airijos ministras pirmininkas Simonas Harrisas penktadienį pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kurio atžvilgiu Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė arešto orderį, bus suimtas, jei atvyks į Airiją.  Valstybinio transliuotojo RTE paklaustas, ar Airija suimtų Izraelio ministrą pirmininką, jei jis atvyktų į šią šalį, S. Harrisas atsakė: „Taip, be abejo.“ „Remiame tarptautinius teismus ir taikome jų nurodymus“, – pridūrė jis.

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį pareiškė, kad kitą savaitę vyksiančiame susitikime su NATO atstovais, sušauktame dėl naujos hipergarsinės raketos, kurią rusai paleido į Ukrainą, jo šalis tikėsis konkrečių veiksmų prieš Rusiją. „Tai rimtas karo išplėtimas, rimtas Rusijos agresijos eskalavimas“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė A. Sybiha. „Kitą savaitę vyks NATO ir Ukrainos susitikimas ir jame tikimės konkrečių ir reikšmingų rezultatų“, – pridūrė jis.

„Hamas“ vyriausybės sveikatos apsaugos ministerija penktadienį perspėjo, kad visos Gazos ligoninės dėl kuro trūkumo „per 48 valandas“ turės sustabdyti arba apriboti darbą, apkaltindama Izraelį dėl to, kad neleidžia į ruožą įvežti daugiau degalų. „Mes skubiai perspėjame, kad visos Gazos Ruožo ligoninės per 48 valandas sustabdys arba apribos veiklą, nes okupantai (Izraelis) neleidžia įvežti kuro“, – kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė Gazos lauko ligoninių vadovas Marwanas al-Hamsas.

Prancūzija penktadienį patvirtino susipažinusi su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotais Izraelio premjero Benjamino Netanyahu, jo buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto ir islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojų vado Mohammedo Deifo arešto orderiais.  „Prancūzija susipažino su šiuo sprendimu.

Naujoji vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“, kuria Rusija atakavo Ukrainą, yra branduolinį užtaisą nešti gebantis ginklas, apie kurį jokios viešai skelbiamos informacijos ligi šiol nebuvo.

Londono Gatviko oro uoste penktadienį atsargumo sumetimais buvo evakuota dalis pietinio terminalo, policijai pradėjus tyrimą dėl įtartino daikto bagaže. 8 val. 20 min. ryto į terminalą buvo iškviesti pareigūnai, bagaže aptikus „įtariamą draudžiamą daiktą“, sakoma Sasekso policijos pranešime. „Siekiant užtikrinti visuomenės, personalo ir kitų oro uosto naudotojų saugumą, kol bus sprendžiamas šis klausimas, įrengtas saugumo kordonas, – sakoma policijos pareiškime.

Rusija vėl atakavo Ukrainos Dniepro miestą mažiausiai viena raketa, penktadienį pranešė Ukrainos oro pajėgos. Kol kas nebuvo aišku, kokia raketa buvo panaudota per naują smūgį, po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad ketvirtadienį Maskva į miestą paleido naują vidutinio nuotolio raketą. Pranešime „Telegram“ tinkle Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad Dniepro link dideliu greičiu skrieja sviedinys.

Lenkijos valdančioji koalicija penktadienį rinks kandidatą kitų metų prezidento rinkimams. Pilietinės koalicijos – centristinio aljanso, kurį sudaro premjero Donaldo Tusko „Pilietinė platforma“ ir kelios mažesnės partijos – nariai iki vidurnakčio turi atiduoti savo balsą užšifruota SMS žinute. Du kandidatai yra užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio šalis rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Sąjungai (ES), penktadienį pareiškė, kad pakvies Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu apsilankyti ir nepaisys Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduoto arešto orderio.

Vokietijos vyriausybė kol kas nenusprendė, kaip pasielgs su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotu Izraelio premjero Benjamino Netanyahu arešto orderiu. Vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas penktadienį pasakė, kad vyriausybė po teismo priimto sprendimo nuodugniai svarsto „šalies veiksmus“. S. Hebestreito teigimu, sprendimas areštuoti ar neareštuoti B. Netanyuahu ir jo buvusį gynybos ministrą Yoavą Gallantą būtų priimtas tuo atveju, jei jiedu planuotų atvykti į Vokietiją.

Azerbaidžane konferencijoje COP 29 penktadienį paskelbtame naujame pasaulinio klimato susitarimo projekte siūloma, kad išsivysčiusios šalys iki 2035-ųjų kasmet skirtų po 250 mlrd. dolerių (237,51 mlrd. eurų) skurdesnėms šalims, padėti joms kovoti su visuotiniu atšilimu. Tai pirmas kartas, kai Baku vykstančiose Jungtinių Tautų (JT) derybose dėl klimato kaitos oficialiai pasiūlytas konkretus skaičius.

Jungtinės Karalystės (JK) policija penktadienį pranešė, kad pareigūnai sunaikino įtartiną paketą prie JAV ambasados šalies sostinėje.  Pranešama, kad Londono policija kontroliuojamu sprogimu sunaikino įtartiną radinį prie griežto saugumo objekto Nain Elmso rajone, į pietus nuo Temzės upės. Taip pat buvo sustiprinta ambasados apsauga, dislokuota papildomų pajėgų.

Rusijos provokacijos neišgąsdins Švedijos, penktadienį pareiškė gynybos ministras Palas Jonsonas, prieš tai prezidentui Vladimirui Putinui užsiminus, kad Rusija gali smogti Vakarų šalims, tiekiančioms ginklus Ukrainai. „Rusijos eskalacija ir provokacijos, kurias stebime pastaruoju metu, yra mėginimas mus įbauginti ir priversti atsisakyti paramos Ukrainai, bet tai nepavyks. Tai neatsitiks“, - sakė P. Jonsonas per bendrą su kolega iš Ukrainos Rustemu Umerovu spaudos konferenciją Stokholme.

Ukrainos gynybos ministerijos žvalgyba pateikė daugiau detalių apie ketvirtadienį rusų įvykdytą smūgį Dniprui nauja balistine raketa, rašo „Kanal 24“. Žvalgyba nustatė, kad rusai atakavo Ukrainą raketų sistema „Kedr“. Smūgis buvo paleistas iš Astrachanės srities, o raketos skrydis iki Dniepro upės truko tik 15 minučių. „Raketoje buvo sumontuotos šešios kovinės galvutės: kiekvienoje galvutėje buvo po šešis pabūklus“, – nurodoma pranešime.

Lenkijos prezidentas ketvirtadienį, po kabelių Baltijos jūroje nutraukimo, nusiuntė už saugumą atsakingą atstovą su darbo vizitu aplankyti svarbiausius jūrų infrastruktūros objektus Svinouiscio mieste. Vizitas įvyko po to, kai sekmadienį buvo nutrauktas tarp Lietuvos ir Švedijos nutiestas povandeninis kabelis ir kitas, Helsinkį ir Rostoką Vokietijoje jungiantis, kabelis.

Tai, kad Rusija panaudojo eksperimentinę hipergarsinę raketą smogdama Ukrainai, yra „siaubingas karo eskalavimas“, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, dar kartą paraginęs su Maskva elgtis „apdairiai“. Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija panaudojo eksperimentinę vidutinio nuotolio raketą prieš Ukrainą, reaguodama į Rusijos teritorijos apšaudymą Vakarų pagamintais ginklais.

Kremlius penktadienį pareiškė neabejojantis, kad Vašingtonas po Rusijos smūgio Ukrainai raketa, galinčia nešti branduolines galvutes, suprato prezidento Vladimiro Putino įspėjimą. „Mes neabejojame, kad dabartinė administracija Vašingtone turėjo šansą susipažinti su šiuo pranešimu ir jį suprato“, – kitą dieną po smūgio Ukrainai nauja hipergarsine balistine raketa reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Izraelio diasporos reikalų ministras Amichai Chikli  reiškia susirūpinimą dėl Remigijaus Žemaitaičio ir jo vadovaujamos „Nemuno aušros“ buvimo valdančioje koalicijoje. Tai jis paskelbė šią savaitę po susitikimo su Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje Audriumi Brūzga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo iš 34 Ukrainos išdavikų atimami valstybiniai apdovanojimai, rašo UNIAN. Į sąrašą įtraukti buvę pareigūnai, liaudies deputatai, Ukrainos saugumo tarnybos ir Generalinės prokuratūros vadovai, prokurorai, menininkai, Rusijos politiniai, religiniai ir kultūros veikėjai. Iš visų jų neribotam laikui atimti Ukrainos valstybiniai apdovanojimai. Dešimčiai iš jų pritaikytas maksimalus sankcijų rinkinys.

Baltijos šalys labai pažeidžiamos technologiniu požiūriu. Tai pareiškė buvęs Latvijos prezidento patarėjas saugumo klausimais Janis Kažuocinis, televizijos kanalo TV3 laidoje „900 sekundžių“ komentuodamas povandeninių kabelių Baltijos jūroje nutraukimą. Jis pabrėžė, kad dujos iš šiaurės ir vakarų iš dalies tiekiamos jūra, ten taip pat nutiesti ryšio kabeliai. „O be ryšio labai sunku dirbti“, – sakė J. Kažuocinis.

Rusijos eksperimentinės hipergarsinės raketos panaudojimas smogti Ukrainai buvo siaubingas karo eskalavimas, penktadienį sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.  Naujojo ginklo panaudojimas parodė, koks pavojingas yra šis karas, kalboje pabrėžė O. Scholzas. „Tai, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ėmė naudoti vidutinio nuotolio raketas smogti Ukrainos teritorijai yra siaubingas eskalavimas“, – teigė jis.

Leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė, kad Vokietijos valdžia turi „daugiau nei tūkstančio“ lapų veiksmų planą, kaip valstybės institucijos ir verslas turės elgtis Rusijai užpuolus rytines NATO žemes, o taip pat nurodyti prioritetiniai gynybos objektai. Plane taip pat numatytas šimtų tūkstančių karių dislokavimas ir civilių aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, elektros generatoriais.

Kitą savaitę NATO ir Ukraina Briuselyje surengs susitikimą dėl Rusijos paleistos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos, penktadienį pranešė diplomatai. Antradienį NATO ir Ukrainos tarybos susitikimas vyks ambasadorių lygiu. Jį Kyjivas sušaukė po smūgio Dnipro miestui, pranešė pareigūnai naujienų agentūrai AFP. Tai buvo pirmas kartas, kai Maskva tokį ginklą panaudojo nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.

 Kinija penktadienį dar kartą paragino visas karo Ukrainoje šalis laikytis rimties ir santūrumo. Toks raginimas nuskambėjo po to, kai Rusija patvirtino, kad paleido eksperimentinę hipergarsinę balistinę raketą. „Visos šalys turėtų išlaikyti rimtį ir elgtis santūriai, stengtis deeskaluoti padėtį dialogu ir konsultacijomis bei sukurti sąlygas greitoms paliauboms“, – reguliarioje spaudos konferencijoje pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.