Apie tai, kokiais netipiniais simptomais gali pasireikšti ši liga, kaip ją atpažinti ir kas gali padėti jaustis geriau, naujienų portalui tv3.lt pasakojo LSMU Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.
Gali pasireikšti netipiniai simptomai
Gastroezofaginis refliuksas – tai būklė, kada apatinis stemplės raukas neužsiveria ir skrandžio turinys pakyla į stemplę. Su šia problema gali susidurti visi, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties. Gydytojos dr. R. Petereit teigimu, gastroezofaginiu refliuksu pasaulyje serga nuo 8 iki 33 proc., o Lietuvoje apie 10 proc. žmonių.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu suprasti, kaip atpažinti šią ligą, nes be įprastų požymių gastroezofaginis refliuksas gali pasireikšti ir netipiškais simptomais.
„Dažniausiai tipinis požymis gali būti atsirūgimas aštriu, karčiu turiniu po valgio, rūgštumas burnoje, apsunkintas skausmingas rijimas ir deginimas, graužimo, sunkumo jausmas.
Nuo šių simptomų pavargę pacientai dažniausiai ir kreipiasi pas gastroenterologus. Tačiau apie 10–20 proc. žmonių gali jaustis netipinius simptomus, pavyzdžiui, gerklės skausmą, kąsnio pojūtį gerklėje, užkimusį balsą, krenkštimą, lėtinį sausą kosulį ar net dusulį.
Taip pat gali atsirasti burnos gleivinės ar dantų emalio pažeidimai, kartumo skonis, padidintas seilėtekis“, – komentuoja dr. R. Petereit.
Pasak pašnekovės, gydytojai gastroezofaginį refliuksą dažniausiai atpažįsta pagal pacientų simptomus, tačiau prireikus gali būti skiriami ir išsamesnis tyrimai.
„Pagal simptomus yra skiriama gydytojo gastroenterologo konsultacija ir atliekamas endoskopinis tyrimas, iš vidaus apžiūrima, ar stemplėje nėra erozijų, kaip atrodo stemplės raukas, kokie pakitimai yra skrandyje“, – sako ji.
Ligą provokuojantys veiksniai
Gydytojos dietologės teigimu, gastroezofaginio refliukso liga blogina žmogaus gyvenimo kokybę ir trukdo kasdienę veiklą: ne tik valgymą, miegą, bet ir fizinį aktyvumą.
Dr. R. Petereit paaiškina, kad jeigu apatinės stemplės raukas dirba gerai, nesvarbu, kiek rūgšties yra pagaminama skrandyje, tai žalos nepadarys ir rūgštingumo jausmo nesukels.
Tačiau jeigu jis yra per daug atsipalaidavęs, tikėtina, kad skrandžio turinys ims kilti į stemplę ir sukels gastroezofaginį refliuksą. Pasak specialistės, tokį procesą gali išprovokuoti įvairūs gyvenimo būdo veiksniai.
„Apatinio stemplės rauko veikla gali būti sutrikdoma dėl nervinės įtampos, taip pat, žinoma, dėl tam tikro maisto, persivalgymo. Taip pat tam reikšmės turi raminantys, kraujospūdį mažinantys vaistai. Tad jeigu vargina refliuksas, reikėtų peržiūrėti, kokie vaistai yra vartojami“, – komentuoja pašnekovė.
Šio maisto reikėtų atsisakyti
Dr. R. Petereit pabrėžia, kad sergantieji gastroezofaginiu refliuksu daugiausiai dėmesio turėtų skirti savo mitybos režimui, maitinimosi įpročiams.
Kai kurie produktai gali paskatinti šios problemos atsiradimą arba dar labiau paaštrinti jau esamus simptomus. Todėl gydytojai gastroenterologai pacientams dažnai pataria vesti maitinimosi ir simptomatikos dienoraštį bei žymėti, kokius požymius jie jaučia pavalgę vienokio ar kitokio maisto.
„Reikėtų ypač vengti aštraus, kepto, riebaus maisto, pavyzdžiui, lašinių, riebios dešros. Taip pat nerekomenduojama vartoti šokolado, alkoholio, daug kofeino – ne tik kavos, bet ir energetinių gėrimų, stiprios arbatos.
Dirginti gali ir kakava, angliarūgšte prisotinti gazuoti gėrimai, riebūs pieno produktai, netgi tokie pagardai kaip cinamonas, taip pat mėta, pipirmėte. Kartais žmonės sako, kas čia ta kramtomoji guma, bet jeigu ji aštri, mėtų skonio, tai taip pat gali turėti įtakos neigiamai ligos eigai.
Situaciją gali bloginti ir neapdoroti česnakai ar svogūnai. Tokie produktai kaip pomidorai gali vieniems sukelti refliuksą, o kitiems ne. Tačiau dažniausiai pomidorų padažas yra nerekomenduojamas“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Patarė, ką valgyti turintiems refliuksą
Dr. R. Petereit sako, kad tinkami maitinimosi įpročiai išties gali padėti palengvinti varginančius refliukso simptomus: „Tinka baltyminiai maisto produktai, neriebūs, liesi pieno produktai, liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai.
Ankštiniai augalai turi ne tik baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų, todėl rekomenduojama grūdus vartoti būtent su skaidulinėmis medžiagomis. Taip pat patariama vartoti daug žalių daržovių. Jeigu netinka žalios, tai apdorotos, bet kad vyrautų daugiau skaidulinių medžiagų.“
Taip pat, gydytojos dietologės teigimu, turintiems gastroezofaginio refliukso problemą, reikėtų vartoti kuo daugiau maisto, naudingo organizmo mikrobiotai. Tai, anot dr. R. Petereit, galėtų būti probiotikų turintys produktai.
„Jeigu toleruojama, iš raciono nereikėtų išbraukti rūgščių pieno produktų, tokių kaip jogurtas, kefyras. Kai kuriems žmonėms šie produktai provokuoja simptomus, tuomet vietoj jų galima vartoti raugintas daržoves: agurkėlius ar kopūstus“, – pataria dr. R. Petereit.
Gydytoja priduria, kad sergant gastroezofaginiu refliuksu taip pat naudinga yra fermentuota kombučia. Tačiau prieš ją vartojant reikėtų atsižvelgti, kiek šiame gėrime yra cukraus: „Aš rekomenduoju ne daugiau kaip 5 gramai cukraus 100-ame mililitrų, nes cukrus irgi gali provokuoti gastroezofaginį refliuksą.“
Įtakos turi ir kūno masė
Gydytojos dietologės teigimu, norint sumažinti refliukso sukeliamus nemalonius pojūčius, svarbu ne tik sureguliuoti mitybą, bet ir atsisakyti žalingų įpročių, tokių kaip alkoholis ar rūkymas bei sunormalizuoti kūno masės indeksą.
„Kūno masės indekso normos yra nuo 18,5 iki 25. Reikia stengtis, kad nebūtų daug vidinių ir poodinių riebalų”, – sako dr. R. Petereit.
Ji taip pat priduria, kad susiduriantys su refliuksu turėtų vengti per daug didelio fizinio krūvio bei nesportuoti po valgio. Taip pat pavalgius nereikėtų iš karto skubėti ilsėtis.
„Po valgio nereikėtų eiti pagulėti ar jau ruoštis nakties miegui. Rekomenduojama, kad po valgio iki miego praeitų bent 1–2 valandos. Jeigu ši problema tikrai vargina, vertėtų pažiūrėti, kokia yra lovos padėtis. Rekomenduojama lovos galvūgalį pakelti 10–20 centimetrų“, – pataria pašnekovė.
Dr. R. Petereit teigimu dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad sergant gastroezofaginio refliukso liga labai svarbu nepersivalgyti: „Jau geriau dažniau, kas tris valandas, dienos metu maitintis, bet vengti skrandžio pertempimo ir gausesnio maisto kiekio.“
Svarbu į ligą nenumoti ranka
Gydytojos dietologės teigimu, susidoroti su varginančia gastroezofaginio refliukso problema daug lengviau, jeigu pats pacientas įdeda pastangų ir pakeičia gyvenimo būdą. Tačiau, jeigu sergantysis numoja ranka į pasirodžiusius simptomus, liga gali dar labiau paūmėti.
„Gali pablogėti gyvenimo kokybė, atsirasti didesnis skausmas, kadangi dirginama tiek skrandžio, tiek stemplės gleivinė, atsiranda erozijos. Taip pat gali prasidėti stemplės uždegimas, kuris jau turi būti gydomas vaistais.
Todėl anksčiau ar vėliau žmonės susimąsto, kad reikia kažką keisti, nes simptomai laikui bėgant dažniausiai tampa stipresni“, – aiškina dr. R. Petereit.
Vis dėlto, net jeigu pakeitus gyvenimo būdą ir mitybos įpročius problemos nepavyksta išspręsti, pacientams gali būti skiriami specialūs vaistai.
„Jeigu viską pakeitus vis tiek išlieka simptomai ir matomi pakitimai gleivinėje atlikus endoskopinį tyrimą, tuomet yra skiriami atitinkami medikamentai: antiacidai, antisekretiniai inhibitoriai, prokinetikai, alginatoriai“, – komentuoja gydytoja dietologė.
