rūta petereit

Pasunkėjęs ar skausmingas rijimas, deginimo pojūtis ar skausmas gerklėje, prikimęs balsas ar net dusulys – tai tik keletas simptomų, kurie kamuoja sergančius gastroezofaginiu refliuksu. Šios ligos požymiai stipriai pablogina žmonių gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku juos atpažinti ir imtis tinkamų gydymo priemonių.

Sparčiai išpopuliarėjęs protarpinis badavimas – sveikatos šaltinis ar savęs alinimas? Populiarėjant protarpiniam badavimui Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja dietologė doc. dr. Rūta Petereit naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kaip yra iš tikrųjų. Pasak gydytojos dietologės, protarpinis badavimas iš tikrųjų nėra badavimas – tai tam tikri valgymo paskirstymai paros metu. Jis gali būti labai naudingas organizmui, jeigu jo laikomasi protingai.

Skrandžio rūgštingumas – labai svarbi mūsų organizmo funkcija. Skrandžio rūgštis yra pirmoji mūsų organizmo gynybos linija, kuri apsaugo nuo įvairių patogenų, bakterijų ir parazitų. Tačiau sutrikus šiai funkcijai, gali prasidėti problemos. Padidėjęs rūgštingumas vargina didelę dalį žmonių, todėl laida „Sveikata.lt“ paruošė jums specialų interviu su dietologe Rūta Petereit, kuriame kalbame ne tik apie problemas, bet ir apie jų sprendimo būdus.

Skrandžio rūgštingumas – dažnai išgirdus šiuos žodžius apima nemalonus jausmas. Dažniausiai tai asocijuojasi su varginančiais simptomais – skausmu, kosuliu, gerklės perštėjimu. Tačiau iš tiesų, pats skrandžio rūgštingumas nėra neigiamas dalykas. Tai be galo svarbi organizmo gynybos linija, sauganti nuo įvairių patogenų ar bakterijų. Problemos atsiranda tuomet, kai rūgštingumo funkcija sutrinka ir organizmui tenka kovoti su per dideliu ar per mažu rūgštingumo kiekiu.

Ne kiekvienas žino, kad kepenys yra stambiausia virškinimo liauka, atliekanti daugybę gyvybiškai būtinų funkcijų, ir apskritai didžiausias organas, sveriantis pusantro kilogramo. Pasak medikų, dažnas prisimena turintis šį organą tik jau susirgus kepenų ligomis. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo lėtinių kepenų ligų kasmet miršta 2 milijonai žmonių, o kepenų cirozės paplitimas siekia 9 proc. visos populiacijos.

Interneto žvaigždžių populiarumą lemia jų gebėjimas gyventi pašėlusiu šių laikų ritmu. Kas kitas jei ne šios įžymybės geriau žino, kaip kasdien išlikti energingoms renkantis sveikus produktus ir aplinkai draugiškus sprendimus? Savo patarimais interneto garsenybės dalijosi graikiško geriamojo jogurto „Amfora“, kuriam buvos sukurta speciali kartoninė pakuotė, pristatymo metu.

Pastaruoju metu Latvijos paukštienos gamintojai pradėjo aktyvią savo produkcijos reklamą Lietuvoje, pabrėždami, kad jų vištiena užauginta be hormonų ir antiobiotikų. Tai sukėlė Lietuvos vartotojų nerimą dėl kitų gamintojų produkcijos ir klausimų bangą, ar Lietuvoje prekiaujama saugia ir biologine prasme švaria paukštiena.

Mes jau pakankamai daug žinome apie cukraus žalą, per didelio druskos kiekio kenksmingumą ir tikrai ne vienas yra girdėjęs apie skaidulinių medžiagų naudą. Portalas tv3.lt nutarė pasirinkti konkretų, patį populiariausią produktą – duoną – ir išsiaiškinti, kuri jų yra sveikiausia.

Turbūt daugelis žino, kad daug druskos vartoti nesveika – didelis jos vartojimas didina kraujo spaudimą, insulto, širdies smūgio tikimybę, nutukimą, osteoporozę, skatina diabetą. Taip pat nėra paslaptis, kad dienos druskos norma yra 5-6 gramai. Tačiau turbūt nedaugelis žino, kiek druskos yra kasdieniuose mūsų produktuose. Portalas tv3.lt atliko nedidelį tyrimą – apsilankėme parduotuvėje ir paanalizavome populiariausių produktų etiketes.

Atėjus pavasariui žmonės ima busti iš savo žiemos miego, traukti iš spintų dailius ir plonus drabužėlius ir neretai suvokti, kad per žiemą kai kas pasikeitė. Kūno formos. Todėl sportas ir dietos būna pirmieji pavasario šaukliai. Deja, dietologės pastebi, kad dietomis dažniausiai pridaroma tik žalos ir išskiria pavojingiausias. Lietuvos dietologų draugijos narė Rūta Petereit sako, kad dietų laikytis yra neprotinga, nes visos dietos neturi rimto mokslinio pagrindimo.

Būsimos mamytės ir kūdikėlio mityba labai svarbi – per tūkstantį dienų nuo ląstelės užuomazgos formuojasi kūdikio medžiagų apykaita visam gyvenimui. Tad labai svarbu ir tai, kaip maitinasi būsima mamytė, ir kaip kūdikis maitinamas iki dvejų metų. Lietuvos dietologų draugijos tarybos narė, dietologė Rūta Petereit tv3.lt papasakojo, kokiais mitais vadovaujasi dabartinės mamytės ir kaip galma pakenkti vaikui. Pirmas mitas – kad besilaukiant reikia valgyti už du.