Grožio tinklaraštį „Lithuanian Beauty Blog“ kurianti Aliona Kovalionok tikina mananti, kad žmogus yra tai, ką valgo, todėl, laikydamasi šios nuostatos, skiria didelį dėmesį savo mitybai ir produktų pasirinkimui.
„Kiaulieną pakeičiau jautiena ir veršiena, o vištieną – kalakutiena. Pusryčiams dažniausiai pasirenku pieno produktus: varškę, jogurtą arba sūrį. Neužmirštu ir sveikų žaliųjų vaisių ir daržovių kokteilių, kurie skatina virškinimo procesus ir padeda kovoti su viršsvoriu“, – apie savo mitybos pokyčius kalba A. Kovalionok.
Kulinarinį tinklaraštį „Ant medinės lentelės“ rašanti Kristina Pišniukaitė pasakoja besistengianti, kad sveika mityba sudarytų apie 80 proc. visos mitybos. Mergina teigia valganti daug įvairių kruopų, vaisių, daržovių, vartojanti kokybišką aliejų, daug gerųjų riebalų.
„Stengiuosi valgyti kuo daugiau įvairaus maisto, kad organizmą aprūpinčiau naudingosiomis medžiagomis. Į mitybą įtraukiau ir super maisto – itin daug naudingų medžiagų turinčių produktų, tokių kaip chia sėklos, lukštenos kanapių sėklos, spirulina, macos milteliai, kakavos branduoliai ir kt. Na o likusius 20 proc. leidžiu sau viską, ko noriu. Manau, kad taip užkertu kelią įvairiems žalingo maisto protrūkiams, – pastebi K. Pišniukaitė. – Mityba jau seniai nėra tik alkio numalšinimas – turime visas galimybės virtuvėje kurti, eksperimentuoti ir valgant skaniai maitinti kūną vitaminais ir taip išvengti ligų. Esu prieš alkio maitinimą, o už kūno maitinimą.“
Mama, tinklaraščio „Babyblog“ autorė Sotera Šveikauskaitė tikina skirianti didelį dėmesį sveikai mitybai, nors kartais leidžia sau paskanauti riebiu maistu ar saldumynais.
„Labai norėčiau sumažinti tokių produktų kiekį, nes kuo sveikiau maitinsimės, sportuosime, tuo geriau ir jausimės. Kaip mama, taip pat stengiuosi prižiūrėti savo mažosios mitybą, kad maistas būtų pilnavertis, kupinas maistingų medžiagų. Todėl renkantis duoną ar pieno produktus atidžiai skaitau etiketes“, – sako tinklaraštininkė.
Domisi produktų sudėtimi ir pakuotėmis
Pasak mitybos specialistų, šių dienų vartotojai, ieškodami natūralesnių įprastų produktų alternatyvų, vis atidžiau renkasi ir domisi produktų sudėtimi ir ekologija. „Vartotojai vis atsakingiau renkasi maistą ir gėrimus. Todėl nyksta vyravusi problema, kad lietuviai valgo per mažai daržovių, skaidulinių medžiagų ar pieno produktų. Žmonės domisi produktų nauda organizmui, todėl vis dažniau renkasi kuo daugiau skaidulų turinčius produktus ir mitybą papildo rūgščiaisiais pieno produktais – kefyru, varške, natūraliu jogurtu. Jogurte esančios gerosios bakterijos gali pagerinti mūsų savijautą ir žarninio veiklą“, – sako dietologė dr. Rūta Petereit.
Sąmoningumas ir dėmesys aplinkosaugai tapo dar vienu veiksniu, lemiančiu maisto ir gėrimų pasirinkimą.
„Dabartinės vartojimo tendencijos glaudžiai susijusios su klimato kaita. Rūpinimasis aplinkosauga nebėra tik vadovėliuose aprašoma teorija, o mūsų kasdienio gyvenimo būdo dalis. Tie, kurie renkasi aplinkai draugiškas maisto ir gėrimų pakuotes, atkreipia dėmesį į du dalykus – ar įpakavimas yra perdirbamas ir ar jį yra nesudėtinga rūšiuoti. Daugumai sąmoningų žmonių taip pat rūpi, kiek kiekviena pakuotė pervežimo metu sukuria CO2 arba per visą savo gyvavimo ciklą“, – teigia „Tetra Pak“ klientų vadybininkė Baltijos šalims Laura Latišonoka.
Jos manymu, šiais laikais yra sunku įsivaizduoti, kaip skubėdamas iš vieno susitikimo į kitą, šiuolaikinis vartotojas gali skirti laiko mintims apie aplinkosaugą.
„Tačiau artimiausiame kioske įsigiję jogurto kartoninėje pakuotėje nusipirksite ne tik sveiką užkandį, bet ir išreikšite savo valią: tarsite „ne“ CO2 gamybai – jo kartoninis buteliukas savo gyvavimo cikle sukuria mažai. Galime prisidėti prie naujų produktų atsiradimo išmetę pakuotę į geltoną plastiko konteinerį. Šie įpročiai gali tapti ne tik stilingo ir sveiko gyvenimo būdo dalimi, bet ir prisidėti prie aplinkos tausojimo“, – tvirtina L. Latišonoka.
