„Gera fizinė forma – tikrai labai svarbus dalykas. Esu muzikinio teatro ir pop scenos atlikėjas, o tam reikia ypatingai didelio fizinio pasirengimo. Kai kuriuose spektakliuose tenka atlikti daug fiziškai sudėtingų šuolių ir triukų, koncertuose tenka šokti ir tęsti daugiau nei dvi valandas trunkančius pasirodymus“, – apie fizinės formos svarbą dainininko karjeroje pasakoja atlikėjas.
Kartu jis pažymi, kad atletiška išvaizda šou versle – didžiulis privalumas. „Man patinka gerai atrodyti ir jaustis. Be abejonės, tai tikrai nekenkia, kai kalbame ir apie pridėtinį dėmesį bei populiarumą. Dainininkui tai ypač svarbu. Juk publiką žavi ne tik balsas, bet ir išvaizda.“
Tiesa, Vaidas pastebi, kad ne tiek puiki išvaizda, kiek geras emocinis balansas yra esminis impulsas sportuoti. „Šiuo metu tiesiog stengiuosi būti sveikas. Sportuoju tam, kad galėčiau ilgai, sveikai judėti. Sportas labai susijęs su tavo nuotaika, su tuo, kaip tu pasitinki dieną, užmiegi ir kaip apskritai gyveni.“
Išmėgino ne vieną sporto šaką
Nuo ankstyvos paauglystės sportuojantis Vaidas pasakoja išmėginęs ne vieną sporto šaką – nuo karatė ir gimnastikos iki krepšinio. Šiuo metu dainininką dažnai galima sutikti sporto salėje sveikatingumo klube „Impuls“, kur savo jėgas skiria funkcinėms treniruotėms. Kaip pasakoja atlikėjas, artimiausias sportas jam yra „Crossfit“ treniruotės, kurios susideda iš kardio, svorio kilnojimo ir gimnastikos elementų. „Pastebėjau, kad mano kūnas geriausiai reaguoja į tokį subalansuotą, labai aktyvų sportą. Valanda laiko, ir tu jautiesi pasportavęs iš visų jėgų“, – teigia V. Baumila.
Šių treniruočių metu yra lavinamos įvairios raumenų grupės, o kartu ir stiprinama širdies kraujagyslių sistema. Daugiau laiko praleisdamas sporto salėje, Vaidas teigia geriau pažinęs savo kūną.
„Pradėjus labiau gilintis į sportą, ėmiau atpažinti, kurios atskiros raumenų grupės šiek tiek silpnesnės, kokių pratimų reikia toms grupėms sustiprinti“, – pasakoja dainininkas, kuris stengiasi nepraleisti nė vienos savaitės be treniruočių. Nesvarbu ar tai būtų sporto salė, krepšinis, ar kita aktyvi veiklas. Žinoma, Vaidas pažymi, kad viskam turi būti saikas.
Laikosi protarpinio badavimo metodikos
Siekdamas palaikyti gerą formą, Vaidas pastaruoju metu gilinasi ir į protarpinio badavimo metodiką. „Dienoje turiu 8-ių valandų langą, kurio metu stengiuosi suvartoti visas reikalingas kalorijas. Valgau viską, ką ir įprastai – mėsą, daržoves, pieno produktus, o likusias 16 val. laikausi badavimo rėžimo“, – komentuoja jis.
Dalis mokslininkų mano, kad ši mitybos rūšis šiek tiek sumažina galimybes susirgti onkologinėmis ligomis, o kartu stabilizuoja ir insulino šuolius, kasos fermento gamybą, pastebi asmeninis treneris ir mitybos specialistas Lukas Jaliūnas.
„Protarpinis badavimas nėra dieta, kuri mus apriboja, liepia skaičiuoti kalorijas, suvartojamų maisto medžiagų kiekį. Ji nereikalauja prisirišimo prie individualaus maitinimosi grafiko. Svarbu ne ką valgai, o kada valgai“, – šios metodikos privalumus vardija sporto specialistas.
Būtent per tas 16 val., per kurias yra nevalgoma, organizmas maitinasi iš savo sukauptų atsargų. Tokį maitinimosi grafiką, L. Jaliūno teigimu, noriai išmėgina tie, kas nori numesti nepageidaujamo antsvorio.
Tiesa, svarbiausia neperžengti sveiko proto ribos: „Teko girdėti apie įvairius ekstremalus, kurie tuo metu, kai nevalgo, alina savo organizmą nevartodami skysčių. Tokia praktika yra ydinga sveikatai“, – atkreipia dėmesį mitybos specialistas.
Ar badauti gali kiekvienas?
„Protarpinis badavimas nėra rekomenduojamas šeimą planuojančioms, maitinančioms ar nėščioms moterims. Taip pat – senjorams, vaikams bei paaugliams, o kartu ir sergantiems lėtinėmis, ūminėmis ligomis, turintiems skrandžio ir žarnyno sutrikimų, peršalimo ar kitos momentinės ligos metu“, – komentuoja L. Jaliūnas.
Jis pabrėžia, kad toks maitinimosi režimas yra netinkamas dirbantiems aktyvų fizinį ar protinį darbą žmonėms – jiems būtinas didesnis energijos kiekis, intensyvesnis valgymas. Svarbu suprasti ir tai, kad protarpinis badavimas – metodika, kurios gali laikytis tik tie, kurie gali sau leisti gyventi pakankamai lanksčiu grafiku.
„Vadovaujantis rekomendacijomis, aukso viduriukas yra tuomet, kai žmogus atsikelia 12 val. dienos ir pirmą kartą valgo 13 val., tada eina sportuoti, vėliau vėl maitinasi, ir taip praleidžia tas aštuonias valandas“, – metodikos ypatumus atskleidžia mitybos specialistas. Kartu jis pastebi, kad retas žmogus protarpinio badavimo strategijos gali laikytis visą gyvenimą. „Dauguma anksčiau ar vėliau grįžta prie įprasto maitinimosi, svarbu, kad tai neįvyktų su trenksmu – persivalgant, valgant naktimis ir pan. Visą tai gali sukelti skrandžio bei kepenų sutrikimus“, – atkreipia dėmesį L. Jaliūnas.
Norintiems išmėginti tokią maitinimosi taktiką, jis rekomenduoja atsižvelgti į savo mitybos įpročius, gyvenimo būdą, intensyvumą, pradėti nuo lengvesnių, periodinių badavimų, tokių kaip iškrovos diena ar organizmo valymas.
