žodžio laisvė

Rusijoje vyksta tikra „raganų medžioklė“ prieš bet kokią Vakarų kultūros laisvių apraišką. Viena šovinistinė organizacija pradėjo kovą su moterų, seksualinių mažumų gynėjais, juodinimo kampanija vykdoma net prieš „ideologiškai nepatikimus“ vietos humoristus. Talibanui labiau tinkamus draudimus deklaruojantys ultradešinieji pasiekė kelias rusų verslų saviraiškos nutildymo pergales, todėl net nežada sustoti.

Vienos 16-metės pasisakymai savo „Instagram“ paskyroje apie tai, kad islamas – „neapykantos religija“, Prancūzijoje sukėlė aršias diskusijas apie žodžio laisvę ir religinių jausmų įžeidimus. Pati paauglė sulaukė grasinimų, ją dabar saugo policija. Istorija prasidėjo sausio 18-ąją, kuomet mergina vardu Mila savo „Instagram“ paskyroje papasakojo apie apie seksualinius pasirinkimus.

Minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia pagerbti ir prisiminti tuos žmones, kurie savo laisvės ar netgi gyvybės kaina gynė ir saugojo mūsų didįjį turtą – unikalią gimtąją kalbą. „Artėjantis valstybės atkūrimo šimtmetis primena, kaip atgauta lietuviška spauda žadino tautinę savimonę ir atkakliai žingsnis po žingsnio vedė Lietuvą į Vasario 16-ąją“, - sakoma šalies vadovės sveikinime.

Seimo priimtos Civilinio kodekso (CK) pataisos kelia pavojų žodžio laisvei, sako Vilniaus universiteto profesorius, civilinės teisės ekspertas Valentinas Mikelėnas. „Aš manau, kad yra pavojus, jis (įstatymas) gali sukelti problemų.

Žurnalistų bendruomenės nuogąstavimus dėl grėsmės žodžio laisvei sukėlusios Civilinio kodekso pataisos išsiųstos pasirašyti prezidentei Daliai Grybauskaitei. „Vakar mes tą projektą nusiuntėme į Prezidentūrą, ir kadangi aš su teisininkais konsultavausi, ar galėčiau jį stabdyti, jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo, nėra motyvo, dėl ko turėčiau stabdyti, dėl to jį perdavėme Prezidentūrai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininko Viktoras Pranckietis.

 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras įregistravo Civilinio kodekso pataisą, kuria siūlo drausti skelbti kompromituojančią medžiagą apie asmenį, jeigu ji gauta anonimiškai. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius piktinasi, kad tokia pataisa ribotų žodžio laisvę.   „Šitos nuostatos, tikiuosi, greitu būdu dings iš bet kokio projekto.

Popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie kruvinas praėjusios savaitės atakas, kurias Paryžiuje įvykdė islamistai, gynė žodžio ir raiškos laisvę, bet sakė, kad neteisinga provokuoti kitus įžeidinėjant jų religiją ir kad galima „tikėtis“ reakcijos į tokį įžeidinėjimą. „ Negalima provokuoti, negalima įžeidinėti kitų tikėjimo, negalima juoktis iš tikėjimo“, – ketvirtadienį sakė jis žurnalistams, skrisdamas iš Šri Lankos į Filipinus.

Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Po kruvino išpuolio prieš Prancūzijos satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ diskusijos apie žodžio laisvės svarbą užvirė ir Lietuvoje. Kai kuriems žiniasklaidos atstovams kyla klausimas, ar šalies politikams ir juos renkantiems žmonėms teisė kalbėti drąsiai iš tiesų yra vertybė. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad dalis lietuvių žodžio laisvę suvokia tik kaip teisę ką nori kalbėti apie kitus.

Danų laikraštis „Jyllands-Posten“, kuris prieš 10 metų papiktino musulmonus išspausdinęs pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūras, saugumo sumetimais neperspausdins „Charlie Hebdo“ karikatūrų ir šiuo atžvilgiu bus vienintelis toks iš danų pagrindinių laikraščių. „Tai rodo, kad smurtas veikia“, – penktadienį savo redaktoriaus skiltyje pareiškė laikraštis.

Pirmadienio vidurdienį surengtoje spaudos konferencijoje išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad rinkimai ,,buvo demokratijos, žodžio laisvės išraiškos rezultatas“. ,,Kiekvienas žmogus turėjo galimybę laisvai pareikšti savo nuomonę (...) Jūsų valia ir balsai lėmė, kad dar penkerius metus mums teks dirbti kartu“, - sakė ji. Prezidentė pridūrė dėkojanti visiems, kurie dalyvavo prezidento rinkimuose – nebūtinai balsavusiems už ją, bet išreiškusiems savo požiūrį.

Praėjusią savaitę STT agentai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, išvedė BNS darbuotoją Jūratę Skėrytę. Ji buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo. Iš žurnalistės buvo atimtas kompiuteris, taip pat apklausti kiti BNS darbuotojai, naujienų agentūros Lietuvos aktualijų redaktorės Jūratės Damulytės namuose atlikta krata. Toks STT akibrokštas sukėlė ne tik žurnalistų ir daugelio politikų pasipiktinimą, bet ir abejonių žodžio laisve Lietuvoje.

Pagal nutylėjimą kiekviename Jungtinės Karalystės namų ūkyje bus blokuojama pornografija internetu, nebent gyventojas pats pasirinks kitaip, netrukus apie tai savo kalboje praneš Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, rašo bbc.co.uk. Politikas savo kalboje taip pat mini, kad pornografija, susijusi su išprievartavimais, bus nelegali visoje Jungtinėje Karalystėje. Savo kalboje premjeras pabrėžia, kad pornografijos internete prieinamumas yra griaunantis vaikystę.

Globalus represyvios valdžios atstovų interneto perėmimas turi būti sustabdytas, rašoma The Financial Times. Pasak apžvalgininko Johno Kampfnerio, demokratijos atstovams yra būtina apginti vieną iš pačių vertingiausių laisvių. Autorius remiasi paskutiniais organizacijos „Freedom House“ duomenimis, kuris teigia, kad žodžio laisvė pasaulyje išgyvena sunkiausius laikus per paskutinius dešimt metų.

Turkija rengiasi priimti baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siaurinamas teroristinės propagandos apibrėžimas, skelbia "Reuters". Priimdama šiuos pakeitimus Turkija praplės žodžio laisvę, kaip to reikalauja Europos Sąjunga (ES), ir galbūt paspartins taikos derybas su įkalintu kurdų kovotojų lyderiu.

Azerbaidžano policija šeštadienį sostinėje Baku sulaikė apie 30 opozicijos aktyvistų, kurie bandė surengti protestą ir reikalavo prezidento bei parlamento atsistatydinimo, praneša „Reuters“. Silpna Azerbaidžano opozicija bando įgyti visuomenės paramą reguliariai rengdama protestus. Visus protestus skubiai nutraukia saugumo pajėgos. Šeštadienį į gatves išėjo apie 100 aktyvistų. Jie reikalavo paleisti parlamentą ir kad prezidentas atsistatydintų. Apie 30 protestuotojų buvo sulaikyti.

Nežinau kaip jūs, bet mėgstu klausytis „Laisvės“ radijo („Radijo svoboda“) rusų kalba ar tiesiog žiūrėti CNN ir „Al Jazeera“. Ir jau beveik kasdien klausausi „Žinių radijo“. Kartkartėmis pagalvoju, kad jei neturėtume žodžio laisvės ir galimybių pasirinkti iš daugybės informacijos šaltinių, kaip visuomenė daug prarastume, todėl išties nuliūdino žinia apie „Radijo svoboda“ bėdas. Į Rusiją ateina tikrai gudūs laikai.

Musulmonų pasaulis degina JAV vėliavas kaip mes Naujųjų metų naktį deginame šaltąsias ugneles ir per gimtadienius linkime jubiliatui „Ilgiausių metų“. Skirtumas tik tas, kad čia „šventei“ naudojamas benzinas, o padegus JAV vėliavą minia sutartinai skanduoja „Alah ahbar“ (Dievas yra didis). Amerikos vėliavos deginamos visur, pradedant Šiaurės Afrika, Maldyvais ir baigiant pietryčių Azija bei Australija.

Rugsėjo 17-ąją, pirmadienį, 10 val., Vilniaus miesto trečiajame apylinkės teisme Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys bus teisiamas už laisvo žodžio gynimą pilietinėmis vaikštynėmis, surengtomis Simono Daukanto aikštėje šių metų gegužės 31-ąją dieną. Tuomet prie Prezidento rūmų susirinkę piliečiai protestavo prieš neteisėtą valdžios spaudimą žiniasklaidai ir nepriklausomų žurnalistų persekiojimą. Tai trečioji D. Kuoliui iškelta byla.

Nė vienas Eritrėjos gyventojas negali šiaip sau ateiti pietų pas savo draugą. Jeigu vienu metu kartu pietautų bent jau trys svečiai iš skirtingų šeimų, valdžiai tai įvertintų kaip „susirinkimą“, kuriam reikėjo gauti specialų leidimą. Be to, be specialaus leidimo negalima važiuoti net į kaimyninius kaimus.

Australijos aktorė per meninio performanso festivalio „Novinki-2012“ atidarymą Minske užsisiuvo sau burną, praneša gazeta.ru. Šiuolaikinio meno muziejuje Minske savo darbus demonstravo 10 dailininkų iš 6 pasaulio šalių bei 16 baltarusių menininkų. Aktorė iš Australijos užsisiuvo sau burną, kad savo performanso metu galėtų „išsilaisvinti“ ir pradėti šaukti. Šis menininkės pasirodymas turėjo simbolizuoti žodžio laisvės situaciją Baltarusijoje.

Apklausos, kurią atliko „Levada Center“, rezultatai rodo, kad rusams labiau rūpi žodžio laisvė nei demonstracijos, praneša „RIA Novosti“. 83 proc. rusų reikia žodžio laisvės, 62 proc. nori demonstracijų laisvės, o 76 proc. norėtų galimybės laisvai išvykti į užsienį. 70 proc. apklaustųjų sakė, kad svarbiausia yra asmens laisvė ir interesai, o valstybė turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šios nuostatos. Tuo tarpu 30 proc. teigė, kad už viską svarbiausi yra valstybės interesai. Iš viso 42 proc.

Vakarų vyriausybės didina cenzūrą interneto paieškos rezultatams ir „YouTube“ vaizdo klipams, teigiama „Google“ skaidrumo ataskaitoje, praneša CNN. „Tai kelia nerimą ne tik dėl kylančios rizikos išraiškos laisvei, bet ir todėl, kad kai kuriuos iš šių prašymų pateikia šalys, iš kurių to nesitikėtum – tai Vakarų demokratijos, kurios tipiškai nėra siejamos su cenzūra“, – tinklaraštyje rašė Dorothy Chou, vyriausia „Google“ politikos analitikė.

Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad knygą „Tikroji Daktarų istorija“ parašęs žurnalistas Dailius Dargis, neva paviešinęs itin asmenišką informaciją, pažeidė Henriko Daktaro teises. Knygos autoriaus „nuodėmės“ įvertintos 6 tūkst. litų, nors prašyta net 150 tūkst. litų. Šį sprendimą ketina skųsti abi pusės, todėl teisminius ginčus trumpam palikus nuošalyje, verta pažvelgti į šiuo metu susiklosčiusią situaciją dėl žodžio ir iš esmės pačios žiniasklaidos laisvę.

Vienas iš „Google“ įkūrėjų, Sergeyus Brinas, pareiškė nerimaujantis dėl interneto ateities, rašo „The Guardian“. Anot jo, į kovą prieš interneto laisvę visame pasaulyje stojo itin galingos jėgos. S. Brino teigimu, didžiausią grėsmę internetui kelia vyriausybių siekis kontroliuoti internete esančią informaciją. Be to, prie internetinės laisvės ribojimo aistringai prisideda ir intelektinio turinio kūrimo industrija, kuri siekia sustabdyti skaitmeninį piratavimą.

Internetą galima vadinti reiškiniu, kuris keliais pastaraisiais dešimtmečiais labiausiai keitė šiuolaikinio pasaulio veidą. Verta kalbėti ir apie politinę interneto įtaką, o tiksliau – apie globalaus informacinio tinklo įtaką politiniams procesams. Neatsitiktinai akcentuojamas labai svarbus globalaus tinklo (World Wide Web) vaidmuo prieš metus praūžusiuose įvykiuose, kuriuos visi žino Arabų pavasario vardu. Šiandien kalbos apie realią interneto galią iš esmės įgauna naują aktualumą.

Kultūros istorikas ir visuomenininkas Darius Kuolys, komentuodamas profesoriaus Vytauto Landsbergio šeštadienį išsakytas mintis, esą jis yra „nuplaukęs“, o jo pasisakymai – „siaubingos tirados“, portalui Balsas.lt sakė, kad prof. V. Landsbergis, kaip ir pats D. Kuolys, yra laisvi žmonės, kurie gyvena demokratinėje šalyje ir gali sakyti, ką nori. „Kartu galiu pridėti, kad anksčiau Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos V. Landsbergis gindavo principingiau“, – replikavo D. Kuolys. Balsas.

Milijonai interneto vartotojų lengviau atsikvėpė, kai praėjusį penktadienį, nepraėjus nė dviems dienoms po sausio 18-tąją nuvilnijusios išties didelio masto protestų bangos (kurios metu, reikšdami nepritarimą „užtemo„ net tokie puslapiai kaip Wikipedia ar Reddit), įstatymų projektų SOPA ir PIPA iniciatorius L. Smithas pranešė, kad „svarstymas atidedamas iki bus pasiektas platesnis susitarimas“. Verta paminėti, kad protestui pasibaigus, tiek SOPA, tiek PIPA šalininkų bei oficialių rėmėjų skaičius...

Tik laisva ir nepriklausoma spauda gali būti vienu iš demokratinės valstybės garantų, – teigia Lietuvos žurnalistų draugijos (LŽD) centro valdyba. Taip reaguojama į nuostatą dėl pridėtinės vertės mokesčio. „Spaudos pavertimas „tiesiog verslu“ atsigręžia netikėtomis pasekmėmis: vis mažiau spaudos leidinių yra pajėgūs išsilaikyti iš prenumeratos ir reklamos pajamų, leidiniai bankrutuoja arba yra priversti ieškoti turtingų „globėjų““, – sakoma pranešime.

Olandijos mokslininkų grupė tvirtai siekia publikuoti mokslinį straipsnį, kuriame būtų atskleidžiama, kaip jie tik ką sukūrė dirbtinį gripo virusą, kuris, kaip pranešama scienceinsider.com, yra itin pavojingas ir galėtų išnaikinti nemažą žmonijos civilizacijos dalį. Mirtinas virusas yra nežymiai patobulinta paukščių gripu vadinamo garsiojo H5N1 viruso atmaina, išsiskirianti kur kas didesniu užkrečiamumu – ja susirgti galėtų milijonai planetos gyventojų.

Lietuva yra šalis, kur galima teisti ne už tai, ką žmogus parašė, o už tai, ką, teismo nuomone, vidutinis statistinis skaitytojas (teismų išgalvota sąvoka) galėjo pagal parašymą pagalvoti.

Kiekvienoje valstybėje žodžio ir pažiūrų laisvė reguliuojama savaip. Žiniasklaida kuria globalią viešąją erdvę, bet leistinumo ribos išlieka lokalios. Svarstant atvejus, kas ir kur leidžiama, o kas neleidžiama, pats kipšas susipainiotų, bet svarstyti būtina, nes demokratinėse valstybėse ribos nustatomos pagal precedentus. „Įvertinti ir apsvarstyti“ Daugiausiai kibirkščiuoja ten, kur susikerta valstybė ir žiniasklaida.

Nesu įsigilinusi į šią situaciją, tačiau už nuomonės reiškimą baudas skirti reikia labai atsargiai. Už šmeižimą, įžeidimą numatytos baudos, bet jas turėtų taikyti teismas. Šiuo atveju manau, kad teisė į žodžio ir saviraiškos laisvę yra pažeista. Žodžio laisvę galima riboti tam tikrais atvejais, tačiau, mano galva, šiuo atveju perlenkta lazda. Nemanau, kad lyga turi teisę pati bausti už tokius dalykus. Žodžio laisvės apribojimas turi būti numatytas įstatymu.

Apie žodžio laisvę Ar gali bažnyčia agituoti nebalsuoti už tas partijas ir politikus, kurie pasisako už alkoholio kontrolės liberalizavimą? Žodžio laisvė iš Lietuvos Konstitucijos niekur nedingo. O tai reiškia, kad žmonės, susijungę į bažnyčią, lygiai taip pat gali sakyti savo nuomonę. Ir be reikalo čia visi, netgi mano kolegos liberalai pyksta. Nebūtina išsigąsti, kai bažnyčia gąsdina. Tačiau uždrausti aštriai kalbėti – tai laidoti laisvos visuomenės pamatus.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį pareiškė pripažįstąs 2004 metų oranžinės revoliucijos pasiekimus ir pažymi, kad ji padėjo Ukrainai pasiekti demokratijos ir žodžio laisvės. V. Janukovyčiaus provakarietiškas pirmtakas Viktoras Juščenka buvo išrinktas prezidentu antrajame ture, kai po V. Janukovyčiaus pergalės pirmajame prezidento rinkimų ture kilo masiniai protestai ir neramumai.

Tarptautinės žurnalistų organizacijos tyrimo duomenimis, Kinija pastaraisiais metais vis labiau riboja žodžio leisvę, rašo BBC. Nuo Pekino olimpinių žaidynių 2008 metais išleista daugybė instrukcijų, apie ką negalima rašyti žurnalistams, pavyzdžiui, socialinius neramumus ir politinius skandalus.