žmogaus teisių komitetas

Nuotoliniai Seimo komitetų posėdžiai dažnai atskleidžia ką nors tikro apie juose dalyvaujančius žmones, kurie ne laiku ir ne vietoje ištaria kokią nors frazę, kuri paskui atsisuka prieš juos. Seimo Žmogaus teisių komitete trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas prieštaringai vertinamą parlamentarą Dainių Kepenį į mikrofoną pavadino lavonu.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sako, kad Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komiteto atsakymų dėl Lietuvos siekių nukelti sovietines skulptūras Vilniuje tikimasi per mėnesį. Ji priminė, kad ministerija prašymą panaikinti komiteto pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paminklams sostinės Antakalnio kapinėse pateikė antradienį.

Lietuvos kandidatas Dainius Žalimas nebuvo išrinktas į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komitetą. Tai paaiškėjo po praėjusią savaitę, birželio 17-ąją, Niujorke vykusių rinkimų į šias pareigas. Į jas Lietuva siūlė šio buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano kandidatūrą.  „Būtų pavykę, išrinkę – būtų vienaip, dabar nepavyko, neišrinko – gyvenimas tęsiasi kaip buvo. Labai daug galvos nesuku“, – BNS antradienį sakė D. Žalimas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrai į Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetą 2023-2026 metų kadencijai. Taip pat Užsienio reikalų ministerijai kartu su kitomis atsakingomis institucijomis pavesta vykdyti rinkimų kampaniją. JT Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.

Seimo kontrolierių ataskaita dėl migrantų apgyvendinimo sąlygų sukėlė diskusijų audrą viešojoje erdvėje. Kontrolierių įstaigos vadovas tikino, kad šiuo metu laukiama atsakingų institucijų veiksmų, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti, tačiau jis neatmetė galimybės, kad kontrolieriai vyks ir į nuolatinio migrantų apgyvendinimo vietas. Vizito tikrai gali prireikti, nes kontrolieriai sulaukia naujų migrantų skundų.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) iš naujo teks nutarimo projektą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ pripažinimo. „Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė poreikiui pakartotinai teikti nutarimą dėl pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai, atsižvelgiant tiek į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, tiek į Konstitucinio Teismo sprendimą, tą aspektą, kad 2019 metais svarstydamas tą klausimą Seimas neturėjo objektyvių priežasčių to pripažinimo nesuteikti“, –...

Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius nori praplėsti savo vadovaujamo Žmogaus teisių komiteto galias. Visgi ne visi Seimo nariai su džiugesiu priėmė tokį kolegos pasiūlymą. Seimas po pateikimo atmetė T. V. Raskevičiaus iniciatyvą ir grąžino ją tobulinti. Politikas antradienį Seimui pateikė statuto pataisas, kuriose numatoma komitetui leisti svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo, plėsti jo galias.

Seimo narys Andrius Navickas kreipėsi į Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį, ragindamas jį nedelsiant spręsti Petro Gražulio darbo Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) problemą.

Trečiadienį vakare žmogaus teisių portale manoteises.lt pasirodė kreipimasis, raginantis „išnešti“ Petrą Gražulį iš LR Seimo Žmogaus teisių komiteto. Per vieną naktį kreipimąsi pasirašė 4500 žmonių.

Seime nagrinėjama, kodėl šiandien Kėdainiuose laidojamas 4 metų berniukas, kuris, kaip įtariama, mirtinai sumuštas buvo savo patėvio. Nagrinėjamas ne vienetinis atvejis, o esminė ir sisteminė vaiko teisių apsaugos problema. Pasislepiama po auklėjimu Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė neslepia, kad jos praktikoje, teismas, išgirdęs, kad fizinė bausmė yra taikoma norint auklėti auką, atsakomybė asmeniui nėra taikoma, o fizinių bausmių šalyje iš viso būti negali.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pirmininke išrinko Darbo partijos atstovę Zitą Žvikienę. Seimo seniūnų sueiga šią savaitę pakoregavo frakcijoms priklausančias komitetų kvotas, ir ŽTK vadovu pasiūlyta rinkti „darbiečių“ atstovą. ŽTK pirmininke Z.Žvikienę, remiantis Seimo statutu, turi patvirtinti Seimas.

Rugsėjo 17 d. posėdyje Žmogaus teisių komitetas apsvarstė 2014 metų rudens sesijos komiteto darbo planą ir apsibrėžė komiteto veiklos prioritetus. Komiteto planuose numatyta svarstyti įstatymų projektus, kurie svarbūs užtikrinant žmogaus teisių apsaugą – bus svarstomi projektai, kuriais siekiama geriau spręsti užsieniečių teisinės padėties, asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, lygių galimybių užtikrinimo, vaiko teisių apsaugos ir kitus aktualius klausimus.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) šią savaitę apsvarstęs parlamentarų pasiūlymus pakeitė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) inicijuotą Tautinių mažumų projektą - jame neliko dvikalbių lentelių. Komitete pritarta dviem projektą iš esmės pakeitusiems konservatoriaus Valentino Stundžio įregistruotiems pasiūlymams.

Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Marijampolės pataisos namus (toliau – pataisos namai). Tokį posėdį nuspręsta surengti komitete gavus du grupės nuteistųjų pasirašytus pareiškimus dėl pataisos namų administracijos veiksmų, galimai pažeidusių nuteistųjų teises. Pavienių nuteistųjų skundų iš šios ir kitų laisvės atėmimo vietų komitetas gauna nuolatos.

 Seimo Žmogaus teisių komitetas apsvarstė Seimo nutarimo pakeitimo projektą (XIIP-1727), kuriuo siūloma pakeisti Seimo Peticijų komisijos nuostatus, suteikiant aiškumo į Seimą su skundu besikreipiantiems piliečiams kai jų kreipimosi Seimo Peticijų komisija nepripažino peticija. Pagal galiojantį reglamentavimą, Peticijų komisijos sprendimą nepripažinti kreipimosi peticija ar sprendimą atsisakyti priimti peticiją nagrinėti pareiškėjas gali apskųsti Seimui.

Seimo Konstitucijos komisijai vadovaus Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė. Jos pavaduotoju Seimo sprendimu tapo Seimo frakcijos "Drąsos kelias" narys Vytautas Antanas Matulevičius. Pagal priimtą Seimo nutarimą, Konstitucijos komisijoje dirbs 13 Seimo narių.

Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija organizuoja skulptūrinio žymens, skirto žmogaus teisių gynėjo akademiko Andrejaus Sacharovo (1921-1989) atminimui įamžinti, atidengimą. Skulptūrinis suoliukas bus atidengiamas A. Sacharovo aikštėje (prie Spaudos rūmų), autorius – skulptorius Vladas Kančiauskas.

Pirmadienio pavakarę sostinėje rengiama akcija „Grąžink saugią naktį“ atkreipti visuomenės dėmesį į smurtą prieš moteris šeimoje. Akciją rengia Lietuvos profesinių sąjungų Moterų informacijos centras ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada bei partneriai Teisingumo ministerija, Žmogaus teisių komitetas, UAB „AVON cosmetics“. Nuo Seimo rengiamos eitynės Tauro kalno link.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina teikti Seimui Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami. „Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jeigu šita medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas. Šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja.

Laivuose su Lietuvos vėliava nesudaromos sąlygos jūrininkams balsuoti savivaldos rinkimuose. Gruodžio 1 d. Žmogaus teisių komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, aiškinosi, kaip užtikrinti kiekvienam Lietuvos piliečiui ar nuolatiniam gyventojui savivaldos rinkimų teises. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis nustato piliečių ir nuolatinių gyventojų aktyviąją ir pasyviąją rinkimų teisę, tuo tarpu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nenumato galimybių jūrininkams balsuoti laivuose.