„Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė poreikiui pakartotinai teikti nutarimą dėl pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai, atsižvelgiant tiek į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, tiek į Konstitucinio Teismo sprendimą, tą aspektą, kad 2019 metais svarstydamas tą klausimą Seimas neturėjo objektyvių priežasčių to pripažinimo nesuteikti“, – BNS patvirtino ŽTK vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto vadovas nutarimo projektą dėl „Romuvos“ ketina registruoti ketvirtadienį. Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.
„Romuva“ šį sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir šis birželio mėnesį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl „Romuvos“ pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Pagal įstatymą, Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ši pakartotinai su tokiu prašymu gali kreiptis tik po dešimties metų, tačiau, pasak T. V. Raskevičiaus, kadangi prašymas nagrinėtas neobjektyviai, laukimo terminas bendrijai netaikomas.
„EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas“, – pažymėjo T. V. Raskevičius.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Įprastai bendruomenė pagal įstatymus vėl kreiptis dėl pripažinimo galėtų tik po dešimtmečio.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
