Trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas surengė išvažiuojamąjį posėdį į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Raskevičius: laikome demokratijos egzaminą
T. V. Raskevičius pastebi, kad valstybė dėjo visas pastangas, kad sustabdytų migracijos iš Baltarusijos srautus, tačiau dabar susiduriama su humanitariniu iššūkiu, kaip užtikrinti tų asmenų, kurie yra Lietuvos teritorijoje, bazinius poreikius.
„Iš to, ką matėme Rukloje įsikūrusiame modulinių namelių miestelyje, akivaizdu, kad valstybė deda kryptingas pastangas, yra iškilę tam tikrų iššūkių koordinuojant procesus, vykdant žmonių perkėlimą ir apgyvendinimą, bet galime tik tikėtis, kad iššūkiai bus įveikti“, – delfi.lt žurnalistams Rukloje sakė T. V. Raskevičius.
Pastaruoju metu parlamentaras sako girdintis nuomonių, kad nelegalius migrantus reikia sulaikyti neterminuotam laikui arba deportuoti į trečiąsias valstybes.
„Manau, kad pagaliau turime suvokti, kad didelė dalis žmonių Lietuvoje pasiliks didesnį laiką ir mes laikome savotišką demokratinės valstybės egzaminą, kaip tiems žmonėms sudaryti orias sąlygas, kol jie čia gyvena ir laukia sprendimų dėl savo tolimesnio likimo“, – sako T. V. Raskevičius.
Kritiką siūlo priimti kaip patarimus
Žiniasklaida jau kurį laiką skelbia, kad migrantų stovyklose formuojasi kastų sistemos, ten egzistuoja seksualinis išnaudojimas, smurtas.
„Vienareikšmiškai situacija vertintina labai kritiškai ir neigiamai, reikia turėti omenyje, kad tos įžvalgos buvo padarytos, kol tie žmonės gyveno laikinose apgyvendinimo vietose, tai yra, pasienio užkardose savivaldybių teritorijose, tam tikrose stovyklose, kur jie gyveno palapinėse.
Dabar atliekame tų vietų stebėseną, kur žmones yra planuojama apgyvendinti ilgesnį laiką, yra kuriama infrastruktūra, perkami moduliniai nameliai, planuoijama teikti švietimo, socialines paslaugas. Manau, kad buvo reikalingas laikotarpis prisitaikyti prie išaugusio atvykusių į Lietuvą asmenų skaičiaus, bet iššūkis yra vykdomas ir į jį atliepiama konstruktyviai“, – komentuoja T. V. Raskevičius.
Parlamentaras sako, kad skaičius, kiek migrantų šiuo metu gyvena palapinėse, nuolat kinta. Pastebima, kad migrantų perkėlimo procesas susiduria su logistiniais iššūkiais.
„VRM yra davusi pažadą perkėlimus įvykdyti iki spalio 1 d., o iškilus tam tikriems logistiniams iššūkiams iki šildymo sezono pradžios. Labai tikiuosi, kad perkėlimo procesas tiek čia, Rukloje, tiek Naujininkuose, tiek Kybartuose, vyks sklandžiai ir žmonių, gyvenančių palapinėse, artimiausiu metu nebeliks“, – sako T. V. Raskevičius.
Parlamentaras tarptautinių organizacijų teikiamą kritiką Lietuvai vertina ne kaip galimas sankcijas, bet kaip konstruktyvius patarimus ir pasiūlymus, kaip šaliai efektyviau susidoroti su krize.
„Vienintelis būdas atsakant į tam tikrus kaltinimus ar klausimus, yra visiškas skaidrumas ir atviras pasakymas, kaip yra, kokia pagalba mums reikalinga ir problemų nekišimas po kilimu“, – sako T. V. Raskevičius.
77 eurai – minimalus slenkstis
Portalas tv3.lt rašė, kad į Ruklą perkelti migrantai gaus 77 eurų vienam asmeniui per mėnesį išmoką, už kurią turės pasirūpinti maistu. T. V. Raskevičius mano, kad jie ši išmoka nepatenkina kokių nors migrantų poreikių, juos atliepti galima pasinaudojant navyriuasybinių organizacijų teikiama pagalba.
„Sutinku, kad tai yra minimalius slenkstis, kurį mes, kaip demokratinė valstybė šiems žmonėms turime užtikrinti“, – sako T. V. Raskevičius.
Per praėjusią parą Lietuvos pasieniečiai neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti 19-ai neteisėtų migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Dvi dešimtys migrantų į Lietuvą neįleisti ir pirmadienį, o sekmadienį šis skaičius siekė beveik pusšimtį.
Antradienį migrantai iš Baltarusijos neįleisti ties Ignalinos, Švenčionių ir Varėnos rajonais.
Daugiau kaip pusė iš minėtų 19-os užsieniečių į Lietuvą planavo patekti per Ignalinos rajone einantį sienos ruožą.
Nė vienas užsienietis antradienį nebuvo įleistas į Lietuvą.
Antradienio naktį šaudyta prie pat sienos Baltarusijos pusėje ties Švenčionių rajonu – paleisti trys šūviai.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
