Tai paaiškėjo po praėjusią savaitę, birželio 17-ąją, Niujorke vykusių rinkimų į šias pareigas. Į jas Lietuva siūlė šio buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekano kandidatūrą.
„Būtų pavykę, išrinkę – būtų vienaip, dabar nepavyko, neišrinko – gyvenimas tęsiasi kaip buvo. Labai daug galvos nesuku“, – BNS antradienį sakė D. Žalimas.
Jo teigimu, šiuose rinkimuose yra nemažai politinių procesų.
„Vis tiek, yra šalys, kurios derasi dėl to, kas už jų kandidatą balsuoja. Yra įvairūs mainų procesai. Kuo anksčiau startuoji, tuo geriau. Man pačiam visi užkulisiai toli gražu nežinomi“, – teigė teisininkas.
Pasak jo, dėl kandidatų, kurių šįkart buvo apie 17, „vyksta normalios diplomatinės derybos tarp įvairių šalių atstovų kas už ką balsuoja".
"Jei Lietuvos atstovas balsuoja, Lietuva įsipareigoja, matyt, kažkur kitur balsuoti. Tų kandidatūrų JT institucijose labai daug, tokie mainai arba pavyksta, arba ne“, – kalbėjo D. Žalimas.
D. Žalimas nuo 2011 metų dirbo Konstitucinio Teismo teisėju, o nuo 2014 metų ėjo šio teismo pirmininko pareigas.
Šiuo metu jis yra Vytauto Didžiojo universiteto Tesės fakulteto dekanas, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės profesorius.
D. Žalimo kandidatūrai į JT Žmogaus Teisių komitetą 2023–2026 metų kadencijai balandį pritarė Vyriausybė.
Rinkimai į JT Žmogaus teisių komitetą įvyko norint pakeisti devynis komiteto narius, kurių kadencija baigsis šių metų pabaigoje.
JT Žmogaus Teisių komitetas yra iš nepriklausomų ekspertų susidedanti institucija. Jos nariai stebi, kaip šalys narės laikosi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto. Komitetą sudaro 18 ekspertų, turinčių moralinį autoritetą ir pripažintą kompetenciją žmogaus teisių srityje.
Šiuo metu Lietuvos atstovo komitete nėra.
