Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija organizuoja skulptūrinio žymens, skirto žmogaus teisių gynėjo akademiko Andrejaus Sacharovo (1921-1989) atminimui įamžinti, atidengimą. Skulptūrinis suoliukas bus atidengiamas A. Sacharovo aikštėje (prie Spaudos rūmų), autorius – skulptorius Vladas Kančiauskas.
Atidengiant skulptūrinį žymenį sveikinimo žodžius tars Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka, ESBO pirmininkas, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, kultūros ministras Arūnas Gelūnas, akademikas, profesorius Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas ir pirmasis jos pirmininkas Antanas Buračas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos steigėjas ir dabartinis pirmininkas Vytautas Budnikas, skulptūrinio žymens idėją pristatys autorius skulptorius V. Kančiauskas.
Skulptūrinio žymens atidengime dalyvaus ir 1976 m. lapkričio 25 dieną susikūrusios Lietuvos Helsinkio grupės vienas steigėjų Viktoras Petkus, kiti Helsinkio grupės nariai.
Fizikas, atominės ir vandenilinės bombos kūrėjas akademikas A. Sacharovas, supratęs branduolinio ginklo žmonijai keliamą grėsmę, tapo žymiu sovietiniam režimui neparankiu žmogaus teisių gynėju ir disidentu. 1970 m. A. Sacharovas dalyvavo kuriant Maskvos žmogaus teisių komitetą, kovojo už politinių kalinių ir represuotų žmonių teises. Jis buvo Helsinkio grupių sumanytojas, vienas Maskvos Helsinkio grupės steigėjų. Helsinkio grupės aiškinosi 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Helsinkyje, nutarimų pažeidimus ir juos viešino. Įsisteigusi Maskvos Helsinkio grupė paskatino analogiškų grupių atsiradimą Lietuvoje, Ukrainoje, Armėnijoje ir Gruzijoje.
1975 m. A. Sacharovui buvo paskirta Nobelio taikos premija. A. Sacharovo vardu pavadinta Europos Parlamento premija kasmet teikiama kovotojams už minties laisvę. A. Sacharovas – vienas ryškiausių žmogaus teisių gynėjų pasaulio istorijoje.
