žinduoliai

Į paplūdimius per kelias dienas jūra išmetė net tris negyvus ruonius. Šių žinduolių gaišenų Lietuvos pakrantėse kasmet vis daugėja – jei prieš šešerius metus bangos išskalaudavo kelias dešimtis negyvų ruonių per metus, pastaruoju metu jų jau šimtai. Specialistų akys krypsta į žvejus, tačiau šie ginasi. Esą nors su ruoniais ir kovoja dėl žuvies, tikrai jų nežudo.

Floridoje įsikūrę tikri lamantinų namai – ten gyvena arti 6000 jūros karvėmis vadinamų žinduolių. Ir vis tik pastaruoju metu jiems tenka iš visų jėgų kabintis į gyvenimą, mat jie tiesiog miršta iš bado. Vien pernai jų mirė bene tūkstantis. Pasirodo, kad dėl įvairios taršos, patenkančios į vandens telkinius, nyksta jūros žolė, kuri ir yra pagrindinis jų maisto šaltinis. Floridos upė vadinama lamantinų namais – didžiulė galybė jų čia neršia.

Į Lietuvos pajūrį karts nuo karto atplaukiantys ruoniai pradžiugina vietos gyventojus, o šie išvydę ant smėlio besiilsinčius egzotiškus jūros gyventojus griebia savo mobiliuosius telefonus ir vaizdeliais dalinasi socialiniuose tinkluose. Panašią sceną užfiksavo ir TV3 projekto „Videoshotas“ dalyvis. Atsiųstame vaizdo įraše matyti, kaip mielas ir aktoriniais sugebėjimais apdovanotas ruonis sulaukė išskirtinio lietuvių dėmesio.

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, taip pat naminių gyvūnų sąrašas, pranešė Aplinkos ministerija. Leidžiamų nelaisvėje auginti žinduolių sąrašo projekte yra 35 jų rūšys ir gentys. Tarp jų – dygliuotosios pelės, smeltpelės, kai kurios žiurkės, žiurkėnai, šinšilos, stumbrai, bizonai, stirnos, danieliai, taurusis ir dėmėtasis elniai, vikunijos, muflonai, šernai, kt.

Visuomenė ir krikštatėviai susirinko prie Baltijos jūros palinkėti sėkmingos kelionės 4 antradienį į laisvę paleistiems ruoniukams. Žinduoliai leisgyviai bangų į krantą buvo išmesti dar pavasarį, o dabar, įmitę ir pailsėję, išplaukė ieškoti naujų nuotykių. Baltijos jūros link, per kopas, atrieda traktoriukas su puspriekabe. Antradienis pliaže prie Klaipėdos – ir atrakcija, ir kartu geras darbas. Į laisvę paleidžiami 4 Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai.

Mičigano valstijos (JAV) universiteto paleontologai teigia, kad klimato šiltėjimo laikotarpiai smarkiai atsiliepia mūsų planetos žinduolių dydžiui. Jų tyrimo rezultatai liudija, kad klimato atšilimo periodais daugelio žinduolių rūšių atstovų kūnas tapo mažesnis. Amerikiečių paleontologai rėmėsi suakmenėjusių žinduolių liekanų iš dviejų pasaulinio klimato atšilimo laikotarpių, buvusių prieš 55 ir 53 milijonus metų, tyrimų rezultatais.

Pasaulyje egzistuoja apie 320 tūkstančių nežinomų virusų, keliančių pavojų žinduoliams, teigia JAV mokslininkai. Jų tyrimo išvados paskelbtos moksliniame žurnale „mBIO“. Kad būtų galima juos identifikuoti, prireiktų apie 6,3 milijardų dolerių tyrimo darbams, mano virusologai.

Meškėno dydžio padaras, gyvenantis Pietų Amerikoje, buvo neseniai surastas, tačiau klaidingai buvo manoma, kad jis nėra žinduolis. Naujausiai paskelbta informacija teigia, kad tai naujos rūšies žinduolis, rašo sky.com. Žinduolis pavadintas olinguito, gyvena kalnuotose vietovėse Ekvadore ir Kolumbijoje. Olinguito priklauso tai pačiai gyvūnui grupei kaip ir šunys, katės ir lokiai.

Jau nuo seno įvairių gyvūnų pagalba naudojosi tiek kariuomenėje, tiek policijoje. Šiandien kariuomenė taip pat naudojasi įvairių gyvūnu pagalba: bombų paieškoms, patruliavimui pakrantėse. Istorikai mano, jog dėl žmonių kaltės įtraukiant gyvūnus į karą ar kitokius konfliktus, sutrukdė šiems gyvūnams evoliucionuoti. Livescience.com pateikia 10 gamtos sutvėrimų, kurie praeityje atsitiktinai dalyvavo kare ir padėjo karininkams. O kai kurių gyvūnų pagalba naudojamasi iki šiol.

Naminės katės Jungtinėse Valstijose kasmet pražudo iki 3,7 mlrd. paukščių ir maždaug 20,7 mlrd. pelių, pelėnų ir kitų smulkių žinduolių, suskaičiavo biologai.

Šiaurės Australijoje kas vakarą leidžiantis saulei danguje sušlama milijonai juodų beplunksnių sparnų, priklausančių vieniems iš įspūdingiausių planetos sutvėrimų – juodosiomis skraidančiomis lapėmis vadinamiems gigantiškiems šikšnosparniams, kurių bendras sparnų ilgis siekia 1,5-2 metrus. Tai – didžiausi pasaulyje šikšnosparniai. Neįtikėtina, tačiau šikšnosparniai sudaro beveik ketvirtį visų pasaulyje egzistuojančių žinduolių rūšių. 160 iš jų – vaisiaėdžiai šikšnosparniai.

JAV mokslininkai perspėja, kad paukščių gripą sukeliantis virusas H3N8 toliau mutuoja ir jau pradėjo plisti tarp žinduolių, taip artėdamas prie žmonių. Pernai rudenį Naujojo Hempšyro ir Masačusetso valstijų pakrantėje buvo aptikti 162 nugaišę jauni jūros ruoniai, primena JAV žurnalas „Time“. Atlikus skrodimą paaiškėjo, kad visi jie nugaišo nuo plaučių infekcijos, o vėliau iš mėginių buvo išskirtas visiems bendras virusas.

Ketvirtoji daugiaserijinio animacinio filmo „Ledynmetis“ dalis, paleontologės Sarah Joomun, dirbančios Oksfordo universiteto gamtinės istorijos muziejuje, manymu, labai smagi, tačiau joje, kaip ir ankstesnėse, gausu realybės neatitinkančių aspektų – kai kurie filmuke vaizduojami gyvūnai niekaip negalėjo būti to paties laikotarpio amžininkai. Kaip ji rašo straipsnyje guardian.co.uk, pasirodžius pirmajai filmo daliai, jai buvo be galso smalsu.

Pirmadienį Australijos vyriausybė įtraukė koalas į nykstančių gyvūnų sąrašą keliuose rytiniuose šalies regionuose. Tai pranešė aplinkos apsaugos ministras Tony Burke. „Koalos yra Australijos simbolis, ir rajonai, kuriuose jos gyvena ir kur joms gali iškilti grėsmė, nebus urbanizuojami“, – sakė ministras. Anot dienraščio „The Sydney Morning Herald“, koalos paskelbtos nykstančia rūšimi Kvynslendo ir Naujojo Pietų Velso valstijose bei šalies sostinės Kanberos apylinkėse.

Tyrimas atskleidė, kad šie gyvuliai, pakeitę gyvenamąją vietą ir veikiami kitokios aplinkos, gali išvystyti savitą „kalbėjimo“ manierą. Tyrėjai atrado, kad ožkų „tarmė“ kinta su jų amžiumi ir priklauso nuo jas supančios gyvenamosios aplinkos, rašo telegraph.co.uk. Taip buvo paneigtas įsitikinimas, kad šių „kalba“ yra genetinė duotybė. Tyrėjų komanda iš Londono Karalienės Marijos universiteto (angl.

Žinduoliams prirekė 24 milijonų kartų, kad jie evoliucionuotų nuo pelės iki dramblio dydžio, atskleidė tyrimas. Tačiau gyvūnų mažėjimas yra daug greitesnis procesas. Tam, kad gyvūnas iš didelio taptų nykštukiniu, užtenka apie 100 tūkst. kartų,rašo telegraph.co.uk. Tyrimą, skelbiamą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, atlikę mokslininkai studijavo 28 žinduolių grupes, tarp kurių buvo drambliai, primatai ir banginiai. Gyvūnų dydžio pokyčiai nuo pat prieš 70 mln.

Mokslininkai nustatė, kad Birmos pitonai yra susiję su žinduolių nykimu JAV Floridos valstijos pelkėtose žemumose, praneša BBC. Mokslininkų komanda išanalizavo pranešimus apie žinduolius „Everglades“ (pelkėtų žemumų) nacionaliniame parke prieš ir po pitonų pagausėjimo. Mokslininkai nustatė ryšį tarp pitonų paplitimo ir sumažėjusio meškėnų, triušių, rusvųjų lūšių ir kitų rūšių gyvūnų skaičiaus. Žurnale PNAS išspausdintame pranešime teigiama, kad kelių žinduolių rūšių sumažėjo 90 proc.

Pietinėje Afrikos dalyje gyvenantys auksakurmiai (angl. – „golden mole“) yra vieninteliai pasaulyje žinduoliai, gebantys greitai keisti savo kailio spalvą. Auksakurmių kailį sudaro ypatingi plaukeliai, kurie skleidžia tai žalsvą, tai melsvą atspalvį.

Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos ir JAV nustatė, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai negali sutramdyti juoko, kai yra kutenami. Tokią išvadą priėjo mokslininkai, atlikę eksperimentų su gorilomis ir žiurkėmis. Kaip penktadienį pranešė britų žinių tarnyba BBC, safario parke Anglijos Kento grafystėje 19-metė gorila Emmy pademonstravo, kad primatai sunkiai gali sutramdyti džiugų prunkštimą, kai yra kutenami.

Lietuvoje kelių paukščių rūšių atstovų belikę vos po kelias dešimtis ar net vienetus. Pavojuje atsidūrę ir kai kurie augalai. Tačiau per artimiausius 10 m. išnykimas negresia nė vienai žinduolių rūšiai. Ekspertai sako, kad biologinei įvairovei didelių grėsmių mūsų šalyje nėra, padėtis esą geresnė nei neretai manoma. Vis dėlto jie pripažįsta, kad nereikėtų laukti, kol gimtosios žemės apylinkėse lakstys vienintelis likęs baltasis zuikis.