Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos ir JAV nustatė, kad ne tik žmonės, bet ir gyvūnai negali sutramdyti juoko, kai yra kutenami.
Tokią išvadą priėjo mokslininkai, atlikę eksperimentų su gorilomis ir žiurkėmis.
Kaip penktadienį pranešė britų žinių tarnyba BBC, safario parke Anglijos Kento grafystėje 19-metė gorila Emmy pademonstravo, kad primatai sunkiai gali sutramdyti džiugų prunkštimą, kai yra kutenami.
Gyvūno reakcija ir kylančių emocijų panašumas į žmogiškuosius tapo naujuoju etapu juoko kilmės tyrimo procese. Pasak mokslininkės iš Portsmuto universiteto Marinos Davila-Ross, primatų elgesio tyrimai, atlikti 2009 metais, rodo, kad „juokas atsirado bent jau prieš 30–60 mln. metų“.
Tačiau primatai pasirodė ne vieninteliai „kikenantys“ žinduoliai. Prieš kelerius metus mokslininkui Jaakui Pankseppui, dirbusiam Vašingtono valstijos universiteto Veterinarijos koledže, šovė unikali mintis – atlikti eksperimentus su žiurkėmis.
Nors šis sumanymas buvo išties keistas ir neįprastas, gauti rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad kutenami graužikai skleidžia žmogaus klausai nepasiekiamus aukštų dažnių garsus, kuriuos mokslininkai vadina primityviąja juoko forma.
Priėję prie išvados, kad gorilos ir žiurkės akivaizdžiai neabejingos kutuliui, tyrėjai tęsė savo mokslinį darbą. Daktarė M. Davila-Ross kartu su kolegomis pradėjo nagrinėti vaizdo medžiagą interneto portale „YouTube“ ir rado vaizdelių su „besijuokiančiomis“ pelėdomis, šunimis, pingvinais, delfinais ir netgi kupranugariais. Mokslininkai tikisi, kad surinktos medžiagos analizė padės susigaudyti juoko evoliucijoje.
