Livescience.com pateikia 10 gamtos sutvėrimų, kurie praeityje atsitiktinai dalyvavo kare ir padėjo karininkams. O kai kurių gyvūnų pagalba naudojamasi iki šiol.
Žirgai
Žmonės žirgus prisijaukino daugiau kaip prieš 5500 m. Kazachstane. Jie netrukus paplito visoje Eurazijoje ir buvo naudojami ne tik mūšio laukuose, bet ir kitiems darbams atlikti. Turbūt joks kitas gyvūnas nepasižymėjo istorijoje (įskaitant karus, statybas ir kitus istoriškai svarbius įvykius) taip, kaip žirgas. Senovės egiptiečiai ir kinai žirgus naudojo vežimų traukimui, kurie buvo naudojami kaip stabilios platformos, ant kurių kariai galėdavo stovėti ir kautis. Vėliau buvo išrastas balnas ir balnakilpės, kurios kariams leido kovoti jojant ant žirgo ir jų platformų nebereikėjo. Apsišarvavę raiti riteriai turėjo didesnį pranašumą prieš priešininkus ir taip galėjo jų sutriuškinti daug daugiau. Balnas ir balnakilpės kariams leido efektyviau kovoti ir šaudyti, taip pat jie galėjo greičiau judėti, o tai suteikia didelį pranašumą karo mūšio metu. Žirgų dėka mongolai užkariavo didžiąją pasaulio dalį. Šaltiniuose teigiama, jog žirgų pasirodymas mūšio lauke dažnai reikšdavo vienos ar kitos tautos pralaimėjimą (tuo atveju jei priešininkai neturėdavo žirgų). Žirgų kare nepakeitė net tankai ir kulkosvaidžiai. Žirgai kare gelbėja net ir dabartiniais laikais.
Delfinai
Delfinai (afalinos) kartu su jūrų liūtais JAV kariniam jūrų laivynui patruliuoti padeda jau nuo 1960 – ųjų metų. Delfinai turi natūralų sonarą, kuris siunčia seriją garsų, kurie atsimuša nuo objektų ir grįžta atgal. Taip jūrų žinduolis susidaro objekto vaizdą, kurį gali perduoti savo dresuotojui naudojant paprasčiausius atsakymus kaip taip arba ne. Sunkaus plūduro pagalba, delfinai gali net pažymėti objekto vietą. Delfinų pagalba karininkai turėjo galimybę ieškoti minų Persijos įlankos ir Irako karų metu. Per pastarąjį dešimtmetį delfinai padėjo išvalyti Umm Qasr uostą esantį Pietų Irake. Taip pat šių gamtos sutvėrimų pagalba galima susekti priešų laivus. Sklido gandai, jog JAV karinis jūrų laivynas delfinus moko panaudoti ginklus prieš žmones, tačiau karinis laivynas paneigė šiuos gandus.
Mulai
Nors mulai buvo mažai šlovinami ir retai minimi, bet jie atliko vos ne patį svarbiausią darbą per visus istorinius karus ar mūšius. Mulai nešdavo ar traukdavo vežimus su maisto atsargomis, ginklus ir kitus kareiviams reikalingus daiktus. Mulas – tai kumelės ir asilo hibridas, kuris arklius pranoko savo ištverme ir protu. Senovės Romos legionių žygių metu dešimčiai legionierių tekdavo vienas mulas, kuris nešdavo beveik visus jų daiktus. Per Pirmąjį pasaulinį karą JAV kariuomenė Europoje turėjo apie 571 tūkst. arklių ir mulų, maždaug 68 tūkst jų neteko. Šių gyvūnų pagalba naudojamasi iki šiol: JAV specialiosios pajėgos, jūreiviai ir kareiviai mulų pagalba aprūpina tolimiausiose buveinėse esančius karius Afganistano kalnuose. Šaltiniuose minima, jog net pats Napaleonas Bonapardas per Alpes jojo su mulu, taip pat naudojo ir bagažo gabenimui.
Drambliai
Vieni didžiausių žemės žinduolių karo metu buvo naudojami sugriauti tvirčiausias priešų užtvaras. Drambliai galėdavo sutrypti ar savo iltimis perverti kareivius, taip pat žaloti kareivius galėjo ir straublio pagalba. Kartais šie gyvūnai dėvėdavo šarvus, ant jų jodavo kariai, kurie šaudydavo lankais, ar sviesdavo ietis. Pirmiausiai dramblius kaip „gyvus tankus“ pradėjo naudoto senosios Indijos karalystės, o vėliau ir persai Viduriniuose Rytuose. Kartais mūšiuose dramblių pagalba naudodavosi graikai, kartaginiečiai bei romėnai. Žirgai išsigąsdavo dramblių žvilgsnio ir jų skleidžiamo kvapo. Kariai taip pat išsigąsdavo pamatę šiuos didžiulius gyvūnus (manoma, jog tai buvo psichologinė baimė). Tačiau drambliai ilgai neužsibuvo karo laukuose, nes šie gyvūnai bijojo šiurkštaus elgesio, todėl laikui bėgant dramblius pakeitė pabūklai.
Šunys
Įprasta manyti, jog šuo yra geriausias žmogaus žmogaus draugas, kuris yra mielas, švelnus ir ištikimas. Sunku patikėti, jog šis švelnus paradas karuose dalyvauja jau tūkstančius metų. Egiptiečiai ir Amerikos čiabuviai augindavo specialias didelių šunų veisles kaip karo šunis ar sargybinius. Romėnai šunis kartais aprengdavo šarvai arba uždėdavo spygliuotas apykakles, kad jie nebūtų sužeisti priešų. Ispanijos konkistadorai šarvuotus šunis taip pat panaudojo per Pietų Amerikos invaziją XVI a. Dabar šunys dažniausiai dirba pėdsekiais, žvalgais arba sargybiniais. JAV ir kitos kariuomenės paskutiniu metu šunis apmoko užuosti bombas, kad jie galėtų padėti Irake ir Afganistane. Taip pat šunys gali užuosti narkotines ar kitas psichotropines medžiagas. Šiais laikais, keturkojai apsaugomi neperšaunamomis liemenėmis.
Balandžiai
Ankščiau pašto balandžiai nešiodavo žinutes kareiviams ir generolams. Balandžiai turi gebėjimą grįžti namo, todėl dėl šios priežasties jie ir pradėti naudoti kaip oro paštininkai. Labiausia pašto balandžiai pasižymėjo per Pirmąjį Pasaulinį karą. Tuo metu „įdarbinti“ buvo maždaug 200 tūkst. balandžių. Vienas balandis, vardu Cher Ami, pelnė Prancūzijoje teikiamą karinį apdovanojimą „Croix de Guerre“ už tai, kad Verdene, Prancūzijoje, tarp frontų perdavė net 12 žinučių. Net ir kai buvo sužeistas, balandis perdavė paskutinę žinutę. Dar 32 balandžiai per Antrąjį pasaulinį karą pelnė aukščiausią Britanijos gyvūnų įvertinimą – Dickino medalį. Dabar šie paukščiai nebenaudojami žinučių perdavimui, nes vis tobulėjančios komunikacijų technologijos tai leidžia padaryti greičiau ir saugiau.
Jūrų liūtai
Kalifornijos jūrų liūtai, kaip ir minėjome, kartu su delfinais padėjo JAV kariniam jūrų laivynui. Šie jūros žinduoliai puikiai gali matyti prietemoje, gerai girdėti po vandeniu. Taip pat plaukdami gali išvystyti 40 km/h greiti ir net padaryti pakartotiną nėrimą iki 300 metrų gylio. Kaip ir delfinai, taip ir jūrų liūtai gali aptikti minas ir pažymėti jų buvimo vietą, gali padėti aptikti narus ir sabotautojus. Prie jūrų liūto kūno specialiu diržu galima pritvirtinti įvairias kameras, kurių dėka galima stebėti povandeninį pasaulį. Vienas jūrų liūtas, du dresuotojai ir guminė valtis gali atstoti bet kokį karinį jūrų laivą su jo komanda ir grupe narų.
Bitės
Geluonį turinčios bitės gali tapti stipriu ir efektyviu ginklu kovojant su priešu. Senovės graikai, romėnai ir kitos civilizacijos kartais naudodavo šiuos vabzdžius kaip mažyčius karo ginklus, kad atbaidytų priešo karius. Kartais aviliai būdavo naudojami kaip katapultos šoviniai. Istorijos šaltiniuose pasakojama, kad kartą Romos kariai buvo apnuodyti nuodingu medumi, kuris sukėlė vėmimą. Bičių pagalba buvo pasitelkta puolant pilis Viduramžiai, per Pirmąjį Pasaulinį karą ir Vietnamo karą. Dabar JAV mokslininkai apmoko bites aptikti sausumos minas.
Kupranugariai
Anksčiau kai kuriose pasaulio vietose kupranugariai buvo naudojami patruliavimui. Dažniausiai kupranugariai buvo naudojami Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų sausringose vietovėse arba dykumose, dėl jų sugebėjimo ilgai ištverti be vandens. Manoma, kad kupranugarių kvapas atbaidydavo raitininkus, tačiau per atakas šie gyvūnai mažai kuo pasitarnaudavo. Arabų kariai dažnai jodavo ant kupranugarių per mūšius prieš kitas gentis ar per Šiaurės Afrikos ir Vidurinių Rytų musulmonų užkariavimus. Šiuos gamtos sutvėrimus arabų pajėgos dar naujojo Pirmojo Pasaulinio karo metu. Tačiau jei gamtos sąlygos nebūdavo jiems tinkamos, kupranugariai nebūdavo naudingi, todėl laikui bėgant juos pakeitė kitas kare pasižymėjęs gyvūnas – žirgas. Kupranugarių „pagalbos“ atsisakė ir dėl šaunamųjų ginklų tobulėjimo.
Šikšnosparniai
Šie mažieji skraiduoliai pasižymėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Chirurgas odontologas nuliūdęs dėl japonų atakos prieš JAV karinę jūrų bazę Perl Harbore pasiūlė mažytes padegamąsias bombas pritvirtinti prie šikšnosparnių ir jie turėjo padegti daugybę Japonijos miestų. Tokią mintį palaimino tuometinis JAV prezidentas Ruzveltas. Šiai šikšnosparnių „operacijai“ buvo „pasamdyta“ apie 6 tūkst. žinduolių ir išleista 2 mln. dolerių, kol galų galiausiai šio sumanymo buvo atsisakyta, nes šikšnosparniai tiesiog nukrisdavo arba išskrisdavo kitur. Tačiau šių skraiduolių nešamos bombos tikrai sugebėjo padegti netikrą Japonijos kaimą, JAV kariuomenės angarą ir generolo automobilį. Šiuo metu Pentagono mokslininkai tiria, kaip panaudojus šikšnosparnio skrydžio technika būtų galima ateityje patobulinti orlaivius bei šnipus robotus.
