žalioji energetika

Darbėnuose esančiame Auksūdžio kaime Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuoja statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą – į šią gamyklą bus investuota apie 400 mln. eurų. Kol kas tiksli vieta nepasirinkta – įmonė renkasi tarp kelių lokacijų Kretingos ir Akmenės rajonuose.

Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuoja Kretingos arba Akmenės rajonuose statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą – į šią gamyklą bus investuota apie 400 mln. eurų. Nors tiksli vieta dar nėra pasirinkta, Kretingos rajono Darbėnų, bei kitų apylinkių gyventojai yra sunerimę dėl galimų neigiamų statybų pasekmių. Jų teigimu, statoma gamykla galėtų teršti ne tik orą, bet ir vandens telkinius.

Nuo penktadienio gyventojai jau gali teikti paraiškas kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Aplinkos projektų valdymo agentūra skelbė, kad tam skirta 40 mln. eurų iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatytų lėšų. Šią priemonę inicijavo Energetikos ministerija. Skaičiuojama, kad įsirengusieji saulės elektrines sąskaitas už suvartotą elektrą gali sumažinti iki 70 proc.

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“, kurią valdo „Ignitis grupė“, praneša, kad „Moray West“ jūrinio vėjo parko projektui, esančiam Škotijos Moray įlankoje, užtikrintas 2 mlrd. svarų sterlingų vertės finansavimas. Projektą valdo „Ocean Winds“, pagal bendradarbiavimo susitarimą ENGIE ir „EDP Renewables“ valdoma įmonė, skirta jūrinio vėjo projektų plėtrai, ir „Ignitis renewables“, valdanti 5 proc. akcijų paketą.

Estijos saulės ir vėjo elektrinių vystytojos „Evecon“ įmonei „Žalia žemė“ Širvintų rajone planuojant statyti daugiau nei 900 megavatų galios apie 117 vėjo elektrinių parką, dalis aplinkinių gyventojų baiminasi dėl poveikio sveikatai ir kultūros paveldo objektams, rašo portalas „15min“.  Portalas skelbia, kad parkas, kurio vienos elektrinės aukštis siektų iki 180 metų, o su pakelta mente – iki 280 metrų, turėtų iškilti Širvintų rajono Širvintų, Alionių ir Zibalų seniūnijose.

Norvegijoje besilankantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva ir Norvegija turi potencialo plėsti bendradarbiavimą žaliosios energetikos srityje. „Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė, padedanti užsitikrinti energetinį saugumą. Įžvelgiu potencialo mums plėsti bendradarbiavimą ne tik iškastinio kuro, bet ir žaliosios energetikos srityje ir kartu prisidėti prie saugesnės ir tvaresnės energetikos plėtros regione“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Europos Vadovų Taryboje (EVT) aptariant su ekonomika susijusius klausimus, prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo būtinybę stiprinti Europos Sąjungos (ES) įsitraukimą į žalių ir aplinkai draugiškų technologijų kūrimą, penktadienį pranešė prezidentūra.  Pasak G. Nausėdos, ES turėtų sparčiau judėti link ekonomikos modelio, kuris prisidėtų prie anglies dvideginio emisijų sumažinimo ir aplinkai neutralios gamybos ir vartojimo.

Didžiausi Europos žemyne retųjų metalų klodai aptikti Švedijos šiaurėje, skelbia BBC. Šie Žemės turtai gali būti naudojami ateities technologijoms gaminti – nuo išmaniųjų telefonų iki raketų. Iki šiol Europa neturėjo nė vienos savo tokios kasyklos ir buvo absoliučiai priklausoma nuo importo iš Kinijos. Švedų metalo pramonės gigantė LKAB ketvirtadienį paskelbė, kad aptiko didžiausią Europoje retųjų metalų, būtinų elektromobiliams ar vėjo jėgainėms gaminti, atsargų šaltinį šalies šiaurėje.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) siūlant tinkamiems komerciniams saulės jėginių projektams leidimus išduoti proporcingai sumažinant galią (pro rata principu), jei bendra jų galia viršys 2 GW ribą, projektų vystytojai tokiam siūlymui nepritaria. VERT vadovas teigia, jog reguliuotojas gali atsižvelgti į rinkos dalyvių nuomonę ir atsisakyti siūlomos tvarkos.

Estijos parlamento ekonomikos komitetas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį visa šalyje suvartojama elektros energija nuo 2030-ųjų turėtų būti gaminama iš atsinaujinančiųjų šaltinių, pranešė parlamento spaudos tarnyba. Komiteto pirmininkas Kristenas Mihalas paaiškino, jog siekiant sumažinti aukštas energijos kainas ir užtikrinti Estijos energetinę nepriklausomybę, bus iš dalies pakeistas Energetikos įstatymas. „Dėl energijos trūkumo mūsų regione kyla ir kainos, ir saugumo problemos.

Prancūzijoje susitikę Europos Sąjungos aplinkos ir energetikos ministrai penktadienį, likus kelioms valandoms iki galutinio termino pateikti prieštaravimus, vis dar smarkiai nesutarė dėl Europos Komisijos siūlymo pripažinti branduolinę ir dujų energiją tausojančia aplinką. Šiuo klausimu šalių grupė, vadovaujama Prancūzijos, kurioje atominės jėgainės pagamina 70 proc.

Pasaulio energetika dėl įvairių priežasčių – teisinių reguliavimų, geopolitinių motyvų ir pokyčių visuomenėje – sparčiu žingsniu juda tvarumo link, tad nenuostabu, kad, vertinant gavybą iš atsinaujinančių šaltinių, galima teigti, jog praėję metai buvo rekordiniai. Skaičiuojama, kad pasaulyje gaminamos žaliosios elektros galia 2019 metais padidėjo 200 gigavatų – šis šuolis didžiausias iki šiol.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Renovuojant daugiabučius pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, gyventojams suteikiama galimybė įsirengti ir atsinaujinančią šilumos energiją gaminančius įrenginius. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, populiariausi žaliosios energijos šaltiniai šiuo metu yra saulės energija ir geoterminis šildymas.

Gerai skaičiuojame nuolaidas „Maksimoje“, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikti daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau galime atiduoti paskutinį litą už skambiai reklamuojamą detoksikaciją. Visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėsti baisiomis mintimis.

Prieš keletą metų nenašiose žemėse dirbantys ūkininkai buvo aktyviai skatinami auginti energetinius augalus ir siekti ES paramos. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna dabar ragina nesižavėti gluosnių ar karklų auginimu, o mažiau derlingose žemėse ganyti mėsinius galvijus, avis, ožkas. Tapo keiksmažodžiu Ūkininkai piktinasi, kad tada, kai jie viliojami nauja veikla, atsiranda daug patarėjų ir konsultantų, tačiau jei ta veikla nepasiteisina, jie lieka vieni.

Europos Sąjungos valstybės susitarė ateityje palaipsniui nutraukti subsidijas naujiems atsinaujinančios energijos projektams. Vis dėlto šis siūlymas nėra teisiškai įpareigojantis ir kiekviena valstybė galės pati apsispręsti, kaip elgtis. Lietuvoje pastaraisiais metais ypač jaučiamas rinką iškreipiantis saulės energetikos bumas, kurį paskatino finansinė valstybės parama.

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos žmonių galvose kirba, politikų lūpose skamba,  o biurokratų stalčiuose – dulka koncepcijos, kaip padaryti Lietuvą turtingą, lietuvius (pastaba: ir lietuvių, ir kitų tautybių lietuvius) – laimingus ir sočius. Pabandykime pamąstyti atvirkščiai – ko reiktų, kad Lietuvai nepasisektų. Gal žvelgiant tokiu kampu būtų paprasčiau suprasti, ko daryti nereikėtų.

Japoniją sukrėtusi Fukušimos avarija lėmė Vokietijos valdžios sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos, rašo „Spiegel“. Tauta ir vyriausybė pritarė spartesniam elektros gamybos perorientavimui atsinaujinančios energetikos link, deja, šie pokyčiai skaudžiai palietė mažiausias pajamas gaunančius asmenis. Nuo to laiko, kai už valstybės vairo sėdo dabartinė valdančioji koalicija, elektros kainos išaugo 10 procentų.

Pradėjus kelti klausimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto ekonominio pagrįstumo bei reikalingumo Lietuvai, pastaruoju metu viešojoje erdvėje sustiprėjo opozicija diskusijoms šiais klausimais bei padaugėjo Vyriausybės atstovų pranešimų su įvairiais VAE ir alternatyvių šaltinių generuojamos elektros energijos savikainos palyginimais. Šių palyginimų ypač padaugėjo po viešojoje erdvėje pasigirdusių iniciatyvų surengti referendumą dėl atominės energetikos ateities Lietuvoje.

Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 procentai energijos turi būti pagaminama iš vėjo, saulės, biokuro ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu ši dalis siekia maždaug 20 procentų. Atsinaujinantiems energijos ištekliams labai svarbus vaidmuo numatytas ir šiuo metu svarstomoje Nacionalinėje energetikos strategijoje. Tačiau ir patys energetikai pripažįsta, kad įveikti tą maždaug 3 proc. skirtumą bus nelengva.

Žaliosios energetikos vystytojai jaučiasi įsprausti į kampą. Pareiškėjai, sudarę sutartis su Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA), atsidūrė aklavietėje: NMA nevykdo sutartyse numatytų įsipareigojimų ir nemoka Europos Sąjungos (ES) paramos nedidelių elektrinių statytojams. „Prieš trejus metus valstybė pažadėjo, kad rems žaliosios energijos projektus ir pirks tokią energiją. Daugelis verslininkų tuo patikėjo ir ėmėsi žaliosios energijos plėtros Lietuvoje.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (toliau – Konfederacija) kartu su pareiškėjais kreipsis į Europos Komisiją dėl ES paramos nemokėjimo mažoms elektros energijos gamybą plėtojančioms įmonėms. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra teigiamai įvertino pareiškėjų paraiškas ir pasirašė paramos sutartis, atėjus laikui,  paramos lėšų neišmokėjo ir po beveik pusės metų vilkinimų – sutartis nutraukė.

Jei Didžioji Britanija neskirs pakankamo dėmesio tradicinėms energetikos rūšims, o ypač branduolinei energetikai, 2030-aisiais britai susidurs su elektros energijos trūkumo bei brangstančios elektros problema.

Vokietija pirmoji iš galingųjų pasaulio valstybių uždarys visas savo atomines jėgaines. Apsisprendė ne iš karto Vokietijai apsispręsti nebuvo lengva: dabar 22 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos pasigaminama vietinėse atominėse elektrinėse, kurių Vokietijoje yra 17. Tai milžiniški kiekiai nebrangios energijos, reikalingos Vokietijos pramonei. Atominės energetikos gynėja ilgą laiką buvo šalies kanclerė Angela Merkel.

Rytoj visame pasaulyje minima tarptautinė Vėjo diena. Tradiciškai šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į atsinaujinančią vėjo energiją. Lietuvoje ta proga rengiamas dviračių žygis, kuriame kviečiami dalyvauti visi, pasisakantys už žaliąją energiją. Birželio 15-oji tarptautine Vėjo diena paskelbta 2007-iais. Kasmet prie jos minėjimo prisijungia vis daugiau šalių. Šiemet minint tarptautinę Vėjo dieną vyks 210 renginių 26 šalyse Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje.

Tikėtina, kad kitą savaitę Seimas pradės iš esmės svarstyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jis turėtų reglamentuoti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimo sistemą ir nustatyti, kaip Lietuva rengiasi įvykdyti Europos Sąjungos reikalavimą, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Galima manyti, kad pastaruoju metu kalbėti apie žaliąją energetiką itin madinga.

Žaliosios energetikos plėtra suteiktų ūkininkams garantuotą produkcijos paklausą, o šiais laikais tai labai svarbu, nes maisto produktų gamybos rinkoje vyrauja labai didelė konkurencija. Lietuva iki 2010 m. įsipareigojusi, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 23 proc. bendrosios elektros energijos gamybos, o dešimtadalį transporto vartojamų degalų būtų biodegalai.

9 Europos šalys susitarė kartu statyti naują elektros energijos tinklą, į kurį būtų sujungti visi esami ir būsimi atsinaujinantys energijos šaltiniai – vėjo ir saulės jėgainės, hidroelektrinės ir potvynių elektrinės.