Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (toliau – Konfederacija) kartu su pareiškėjais kreipsis į Europos Komisiją dėl ES paramos nemokėjimo mažoms elektros energijos gamybą plėtojančioms įmonėms. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra teigiamai įvertino pareiškėjų paraiškas ir pasirašė paramos sutartis, atėjus laikui, paramos lėšų neišmokėjo ir po beveik pusės metų vilkinimų – sutartis nutraukė.
Kadangi NMA ES paramos neišmoka motyvuojama Europos Sąjungos teisės aktais, kreipiamasi būtent į Europos Komisiją. Pareiškėjai ir Konfederacija Europos Komisijos prašys išaiškinti, ar iš tikrųjų valstybės palaikomas elektros energijos supirkimo tarifas yra nesuderinamas su galimybe gauti ES paramą elektros gamybos įrenginių statybos investicijoms.
„Valstybės tarnautojai elgiasi itin neprofesionaliai. Juk ankstesnė Lietuvos patirtis su Komisija panašiose situacijose patvirtina, kad apie jokį dvigubą finansavimą nėra net kalbos. Graudu, kad valdininkai net nesistengia pajudinti piršto ir išsinagrinėti panašius kitų šalių atvejus ar pasiskaityti Europos Parlamento ir Tarybos išleistas direktyvas dėl atsinaujančios elektros energijos skatinimo. Paramos gavėjus reikia ginti jau ne valstybiniu, o viršvalstybiniu lygiu, nes valdininkai tiesos matyti tiesiog nenori“, - sako generalinis Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktorius Danukas Arlauskas.
Anot jo, abejones valdininkų profesionalumu ar net šališkumu sustiprina ir tai, kad vėjo elektrinių projektai, gavę paramą iš Lietuvos Aplinkos Apsaugos Investicinio Fondo lėšų, gauna ir fiksuotą tarifą jų gaminamai energijai supirkti, o šie atvejai nėra laikomi dvigubu rėmimu.
„LAAIF paramą kai kuriuos pareiškėjus pasiekė dar gruodį, kai jau buvo sustabdyti ES paramos mokėjimai, kitiems pareiškėjams, aiškinant tai dvigubu rėmimu“, - sako D. Arlauskas.
NMA sprendimas gali tapti precedentu ne tik neskirti paramos ir kitiems žaliosios energijos gamintojams, bet taip pat pareikalauti grąžinti paramą iš ją jau gavusių ES projektų vykdytojų, nes sutarčių nutraukimą bandoma pateisinti dvigubu žaliosios energetikos rėmimu per ES paramą ir per tarifą.
„Valstybės palaikomo tarifo nustatymas yra suderinamas su investicine parama elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančioms įmonėms. Tokią išvadą galima daryti, remiantis galiojančio teisinio reguliavimo analize. Be to, iki šiol paramą gavusios bendrovės naudojosi skatinamuoju tarifu, todėl dabartinį valstybės tarnautojų elgesį galima vertinti kaip nenuoseklų, nes panašiose situacijose jų pozicijos iš esmės skiriasi. Dėl to sprendimas kreiptis į Europos Komisiją buvo būtinas, dėsningas ir tikslingas“, - sako advokatas Mindaugas Vaičiūnas.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus teigimu, Europos Komisija, gavusi Lietuvos žaliosios energetikos projektų vystytojų kreipimąsi, gali sustabdyti paramą ir Kaimo plėtros programos priemonėms.
„Tokia galimybė yra tikrai neatmestina, nes praeitą savaitę Lietuvai jau buvo sustabdyta kitų ES fondų parama“, - sako jis.
Nuo 2011 metų balandžio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu ES parama skirta 34 projektams. Kai kurie ES projektų vykdytojai išmokėjimo laukia nuo 2011 metų rugsėjo. Šiuo metu patvirtintos ES paramos nesulaukė eilė žaliosios energetikos vystytojų, o bendra neišmokama suma gali siekti 35 mln. litų.
