VVTAT

Lietuviai grynųjų pinigų neišsižada, o kupiūromis dažniau ar rečiau atsiskaitinėja beveik visi. Tačiau kartais dėl to kyla iššūkių prekybininkams – jiems kasoje pritrūksta pinigų grąžai. Taigi, ar pardavėjai turi teisę atsisakyti suteikti norimą paslaugą, jeigu pirkėjai neturi smulkesnių pinigų, o tik stambias kupiūras? Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakoja, kad viename iš didžiųjų prekybos tinklų jam teko susidurti su nekasdiene situacija.

Nuo kelionių į Turkiją iki sporto klubo abonementų ar poilsio sanatorijose. Nors kai kurioms paslaugoms gyventojai išleido tūkstančius eurų, staiga liko be nieko – bankrotą paskelbusi įmonė pinigų negrąžina, o daugelį paslaugų atsisakoma suteikti. Bankrutuojančios įmonės vadovas taip pat pateikė prašymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Tuo metu advokatas paaiškino, kokių veiksmų šiuo metu geriausia griebtis gyventojams.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) nuo praėjusio penktadienio gavo apie 200 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per interneto svetaines beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais. Juos pardavė apie planus inicijuoti bankrotą pranešusi bendrovė „Beta Media“.   Tarnyba pranešė, kad ji kreipsis į teisėsaugą dėl galimo „Beta Media“ sukčiavimo, BNS antradienį teigė tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė.

Paprastai įsigiję nekokybišką prekę, ją grąžiname pardavėjui ir tikimės atgauti sumokėtus pinigus. Tačiau pardavėjai ne visada skuba juos atiduoti. Vietoje pinigų jie primygtinai siūlo kitą prekę. Nekokybišką telefoną įsigijęs vilnietis ilgai ginčijosi su parduotuvės vadovu, kol galiausiai atgavo pinigus. Šioje situacijoje jam nepadėjo ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT). Ji tikino, kad pasikeitę įstatymai leidžia pardavėjui vietoje pinigų pasiūlyti kitą prekę.

Lietuvos bankas (LB) ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sieks stiprinti vartotojų interesų apsaugą ir ugdyti vartotojų finansinį raštingumą. Tai numatantį susitarimą penktadienį pasirašė abi institucijos. „Suvieniję pastangas ir kompetencijas galėsime efektyviau padėti vartotojams, toliau ieškoti konstruktyvių sprendimų su finansų rinkos dalyviais“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 25 tūkst. eurų baudą prekyba naftos produktais užsiimančiai įmonei „Andopas“ už netinkamo dyzelino tiekimą į rinką. Tarnybos teigimu, įmonė nesilaikė reikalavimų, kad dyzelino kiekviename litre būtų bent 6,2 proc. biodegalų.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo, už nesaugių žaislų pateikimą į rinką skyrė sankcijas UAB „Alenara“, UAB „Red and blue“, UAB „Daisena“, UAB „Kristutė“, UAB „Prekės tik jums”, UAB „Baltijos bretlingis“, UAB „Taurinas”, UAB „Svaita”, UAB „Eiginta”, UAB „Virgipra” bei Rasai Širvinskienei, vykdančiai individualią veiklą.

Lempučių girliandos – neatskiriamas artėjančių žiemos švenčių akcentas, tačiau mažai kas žino, kaip išsirinkti patikimą girliandą, kad ši nepridarytų žalos. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko patikrinimus ir, kaip paaiškėjo, ne visos elektrinės girliandos – saugios. „VVTAT 2023 m. vykdė vykdė elektrinių girliandų patikrinimus skirtinguose Lietuvos miestuose.

Socialiniuose tinkluose itin daug reakcijų sulaukė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) sprendimas skirti baudą mažajai bendrijai „Pjaunu grybą“ už vartotojų klaidinimą – esą „Gydo tik vaistai, bet ne grybai!“. „Už šmaikštų bendrovės pavadinimą duodam „nykštį aukštyn“, bet už vartotojų klaidinimą teks susimokėti“, – paskyroje rašo VVTAT.

Lankydamiesi kavinėse tikimės kokybiško, skanaus maisto ir mandagaus aptarnavimo. Tačiau parduotuvės „Ikea“ kavinėje apsilankiusi vilnietė deserte ne tik rado bjaurią kirmėlę, bet ir turėjo stebėti, kaip ją po lėkštę tampė padavėjos. Galiausiai moteris atgavo sumokėtus pinigus už desertą ir gavo dovanų dar vieną skanėstą. Tačiau jo ragauti jau nebedrįso. Vilnietė Lina nemalonia patirtimi sutiko pasidalinti ir su portalu tv3.lt.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) užbaigė Gleivių žaislų (angl. slime) tikrinimo programą, kurios tikslas – užtikrinti, kad į Lietuvos rinką tiekiami šios kategorijos žaislai būtų saugūs ir atitiktų numatytus reikalavimus. Programos metu VVTAT Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionų rinkos priežiūros skyriai atrinko daugiau kaip dešimt gleivių žaislų, kurie buvo išsiųsti atlikti bandymų į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Artėjant šventėms gyventojai ima ieškoti dovanų artimiesiems. Dalis žmonių renkasi dovanų kuponus, kad gavėjas pats pasirinktų, kada jį panaudoti. Tačiau nemaža dalis kuponų taip ir lieka nepanaudoti. Kol vieni pardavėjai tiesiog pasiima žmonių pinigus, kiti kuponų galiojimo laiką ilgina iki 3 metų. Viena vilnietė socialiniame tinkle dalijosi istorija, kaip įsigijusi 200 eurų dovanų kuponą, juo nespėjo pasinaudoti per metus.

Lapkričio mėnesio pabaigoje prasideda tikras išpardavimų bumas – vieniems tai kelia didelę pagundą pirkti, net jei daikto nereikia, kitiems tampa galvos skausmu, kaip nesusivilioti įvairiais pasiūlymais ir neišleisti krūvos pinigų. Todėl specialistai pasidalino patarimais, kaip tvarkytis su išpardavimų keliamais iššūkiais. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) socialiniuose tinkluose pasidalino naudingais patarimais, kuriuos verta įsiminti prasidėjus išpardavimų bumui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), įvertinusi „VitkusClinic“ valdančios UAB Valakupių plastinės chirurgijos klinikos skleidžiamą reklamą skleidžiamą reklamą, nustatė Reklamos įstatymo pažeidimą, kuris draudžia sveikatos priežiūros paslaugų ir medicinos priemonių reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, remtis sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų ar jų profesinių organizacijų rekomendacijomis.

Grožio klinikai „Estetus“ skirta 40 tūkst. eurų bauda už reklamoje naudojamus pacientų atvaIzdus, pranešė VVTAT. „Estetus“ nesilaikė Reklamos įstatyme numatyto draudimo sveikatos priežiūros paslaugų reklamoje naudoti paciento vardą, pavardę, įvaizdį, įskaitant pacientą vaizduojantį aktorių“, – pranešė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).  Anot tarnybos, dėl galimo pažeidimo ji ne kartą kreipėsi į bendrovę, teikė rekomendacijas dėl reklamos, tačiau atsakymų į VVTAT siųstus...

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė 62 tūkst. eurų baudą įsipareigojimų klientams nesugebėjusiai įvykdyti saulės parkų vystytojai „Elektra man“.  Pasak tarnybos, įmonei bauda skirta už vartotojų klaidinimą dėl elektrinių įrengimo termino bei nutrauktų sutarčių.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia kol kas negavusi skundų iš keliautojų, kuriuos kelionių organizatoriai paliko be informacijos ir pagalbos gaisrų alinamoje pietinėje Graikijos Rodo salos dalyje.  „Vartotojų skundų dėl kelionių organizatorių veiksmų dar nesame gavę, tik pavienius paklausimus dėl informacijos“, – BNS sakė tarnybos tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė.

Nepaisant pernai liepą įsigaliojusio draudimo Lietuvoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis su įvairiais skoniais ir kvapais, prekyba jomis vyksta ir toliau, sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė. Pasak jos, tai nustatyta po tyrimų akredituotoje laboratorijoje Danijoje, į kurią tarnybai atlikus patikrinimus fizinėse elektroninių cigarečių pardavimo vietose siunčiami įtarimų sukėlusių gaminių bandiniai.

Automobilio pardavimas arba pirkimas gali tapti tikru galvos skausmu. Kartais pirkėjams tenka lieti pyktį dėl staiga sugedusios, ką tik įsigytos transporto priemonės. O kai kuriems pardavėjams – sulaukti grasinimų, kaltinimų dėl esą techniškai netvarkingos transporto priemonės. Tačiau kada galima reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patirtą žalą, jei automobilis staiga sugenda.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ teismui apskundė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) įpareigojimą netaikyti „nesąžiningų“ sutarties sąlygų ateityje. „Perlas Energija“ mano, kad toks įpareigojimas yra „praradęs  prasmę ir aktualumą“, todėl norėtų šį teisminį ginčą išspręsti taikiai.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovei tikinant, kad elektroninėmis cigaretėmis su uždraustais skoniais bei kvapais Lietuvoje toliau prekiaujama, Elektroninių cigarečių asociacija  nepažada iš prekybos išimti šiuos gaminius.    Asociacijos atstovas Saulius Aviža abejoja VVTAT iš Danijos instituto gautais e. cigarečių sudėties tyrimais.

Kiekvienos šeimos, kurioje yra vaikų, namuose, pilna įvairiausių žaislų – nuo mažiausių smulkmenėlių ar dėlionių iki išmanių ar nuotoliu valdomų žaislų. Visgi, tėvai retai susimąsto, kad kai kurie jų gali būti pavojingi: nuo smulkių detalių, kurios kelia pavojų, iki toksiškų medžiagų. Žaislų rinka be galo didelė, tad ir įsigyti galima visko, ko tik geidžia širdis.

Tyrimą dėl galimo nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas, inicijavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) žada jį baigti iki rugsėjo.  Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.  „Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos.

Būsto nuomos kainoms mušant rekordus, gyventojai vis dažniau susiduria su piktavalių nuomotojų įpareigojimais už būstą sumokėti daugiau pinigų, nei buvo susitarta pradžioje. Specialistai paaiškina, kokiu atveju būsto savininkas gali savavališkai nesilaikyti anksčiau pasirašytos sutarties.  Lietuvoje infliacijos rodikliai peržengė 20 proc. ribą. Finansų ministrė Gintarė Skaistė savo ruožtu pripažino, kad tai dar ne pabaiga, o kainų augimas liepą gali būti ir didesnis.

Gyventojai nesustoja šluoti gyvenamųjų būstų, o kai kurie jų perka namus tiesiog iš statybos brėžinių. Tačiau pasitaiko atvejų, kad net ir nauji pastatai turi statybos brokų. Specialistai paaiškina, kas tokiu atveju turi atlyginti nuostolius – statytojai ar naują gyvenamąjį būstą įsigiję asmenys. Būsto kainoms stiebiantis aukštyn, gyventojai, nors ir kukliau nei ankstesniais mėnesiais, nesustoja pirkti gyvenamojo būsto.

Įsigijęs nekokybišką prekę, paprastai kiekvienas pirkėjas kreipiasi į parduotuvę, kurioje apsipirko, ir prašo ją pakeisti arba grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau, kaip elgtis, jei atidavus prekę remontuoti, pardavėjas ją grąžina dar labiau sugadintą? Panašiu klausimu į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas. Vyras papasakojo, kad vasarą viename prekybos tinkle įsigijo žoliapjovę, kuri po kiek laiko jam sugedo, tad jis atnešė ją į parduotuvę pataisyti.

Konsultacijų įmonei Vilniaus kapitalo grupė už netinkamą reklamą skirta 90 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) pranešė, jog bendrovė skleidė nepageidaujamą reklamą vartotojams, nors neturėjo jų sutikimo gauti tiesioginės rinkodaros pranešimų.

Prekybos tinkle nusipirkęs netinkamą virdulį pirkėjas tikėjosi jį grąžinti, nes vylėsi, kad tą garantuoja prekybininkų skelbiamos reklamos. Tačiau prekybos tinklas prekės nepriėmė, nes ši patenka į prekių sąrašą, kuriame esantys daiktai gali būti grąžinami tik pardavėjui sutikus. Ginčas pasiekė ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). Ši patvirtino, kad prekybos tinklas taikiai spręsti ginčą atsisakė.

Dėl pandemijos ne vienam keliautojui teko keisti kelionių planus ar jų visai atsisakyti, o sumokėtų pinigų dažnu atveju teko laukti ilgiau nei norėjosi. Taip nutiko ir į portalą besikreipusiai vilnietei, kuri kelių šimtų eurų už neįvykusį skrydį iš pardavėjo nesulaukė pusmetį. Visgi tiek pardavėjas, tiek institucijos sako, kad atsakomybę šioje situacijoje neša vežėjas, o ne bilietus pardavusi įmonė.

Prieš kiek daugiau nei metus, prasidėjus pirmam karantinui, bene visiems keliautojams teko keisti savo planus. Ir dabar, suvaržymams lengvėjant, ne visi nori keliauti, nes tenka patirti papildomų išlaidų dėl skiepų ir testų. Tačiau jau anksčiau sumokėtus pinigus atsiimti pavyksta ne visada. Taip nutiko ir portalo kalbintai keliautojai. Moteris pasakoja, kad kelionę vėlesnei datai nukelia jau bene metus, nes keliauti vis nėra palanku.

Dažnai pirkdami didesnės vertės prekes pasiimame čekį su mintimi, kad prekę gali tekti grąžinti. Tačiau retas žino, kad pirkinius galima grąžinti ir neturint čekio. Vartotojų teises ginančios įstaigos teigimu, atgauti pinigus už prekes galima ir pateikus bankinės kortelės išrašus ar kitus įrodymus. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Vilija pasakoja, kad vienoje rūbų parduotuvėje nusipirko labai nekokybišką megztinį.

Jeigu turite vaikų, tikriausiai savo namuose turite ir begales įvairiausių žaislų. Tačiau ar žinojote, kad kai kurie jų gali būti pavojingi jūsų vaiko sveikatai? Tokių nesaugių žaislų kasmet į Lietuvą įvežama vis daugiau, teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai (VVTAT) ir tėvams pataria kreipti daugiau į dėmesio į tai, ką perka. VVTAT duomenimis, pernai nesaugių ne maisto prekių į šalį daugiausiai įvežė ir jais prekiavo ne kas kitas, o žaislų pardavėjai.

Nusprendęs sugedusį mobilųjį telefoną pristatyti į garantinį servisą vyras tikina vėliau jį atgavęs sudaužytą. Anot įmonės vadovo, telefono ekranas jau priimant jį taisyti buvo įskilęs. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina būti itin atidiems. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi liepos pradžioje mobilųjį telefoną iš parduotuvės „Mobili linija“ pirkęs vyras.

Neretai žmonės, norintys įsigyti kvepalų pigiau, atsigręžia į įvairias internetines parduotuves. Visgi dažnai kyla diskusijų, ar internetu pirkti kvepalai tikrai yra originalūs? Neseniai vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje buvo kreiptasi į grupės narius: „Ar kas pirkot kvepalus iš pigu.

Parduotuvėse tarp gausybės prekių galima įsigyti ne tik reikalingų, bet ir kenksmingų daiktų. Europos komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) teigia, kad dažniausiai nesaugūs ir kenksmingi būna vaikiški žaislai, šiais vaikai gali užspringti ar kitaip susižeisti.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) kreipėsi į 5 tarptautinius maisto produktų gamintojus, prašydama paaiškinti, dėl kokių priežasčių Lietuvos rinkai teikiamų maisto produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kuriais prekiaujama kitose ES šalyse, rašoma pranešime spaudai. „Lietuva yra viena iš tų valstybių, kuri aktyviai kelia klausimą dėl dvigubos kokybės prekių Europos Sąjungos šalyse.

Pradedant cheminį pavojų keliančiomis drėgnomis servetėlėmis vaikams, baigiant sveikatai pavojingais kūno balzamais, kremais bei užspringimo pavojų keliančiais žaislais. Šįmet Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) jau spėjo nustatyti 80 įvairiausių žmonių sveikatai pavojingų prekių, kurios vos neatsidūrė Lietuvos parduotuvių lentynose. Apie draudimus į šalies rinką teikti vienokius ar kitokius produktus VVTAT praneša kone kiekvieną mėnesį.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba informavo apie UAB „Varle“ vykdytą nesąžiningą komercinę veiklą bei bendrovei taikytą sankciją. Tarnyba gavo vartotojų prašymų dėl UAB „Varle“ vykdomos veiklos. Prašymuose vartotojai nurodydavo, kad internetinėje parduotuvėje www.varle.lt užsisakė prekių, kurioms buvo taikomos nuolaidos, tačiau po kelių dienų sulaukdavo parduotuvės atstovo pranešimo, kad atliktas užsakymas yra atšauktas. UAB „Varle“ situaciją aiškino žmogiškąja klaida.

Kol dalis tautiečių piktinasi nuo naujųjų įsigaliojusiais alkoholio prekybos apribojimais, kitus prekybos centruose pasitinka nemalonios staigmenos – alkoholio kaina etiketėje ir prie kasos skiriasi keliais eurais. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Vytautas, Justiniškių mikrorajone esančioje parduotuvėje „Norfa“ pirkęs butelį viskio. Permokėtus pinigus grąžintų Parduotuvės salėje viskio butelio kaina nurodyta 16,90 Eur, o kasoje vyrui teko sumokėti gerokai daugiau – 25,99 Eur.

Teisingumo ministerija svarstys atsisakyti nuostatos, kad konkursuose į valstybės tarnybą pretendentams surinkus vienodą balų skaičių laimėtoją lemtų atlikta karinė tarnyba. Šis klausimas iškilo vykdant atranką į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) vadovus. Joje trys kandidatai surinko vienodai balų, viena iš jų - moteris.

Laikinasis teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako tenkinsiantis bendrapartiečio socialdemokrato Juliaus Pagojaus prašymą atsistatydinti iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus (VVTAT) pareigų bei sako apgailestaujantis, jog jaunas žmogus turi palikti tarnybą. „Aš gavau pareiškimą šiandien ryte dėl jo atsistatydinimo ir šiuo metu sprendžiu tą klausimą. Aš manau, kad taip“, - BNS pirmadienio rytą sakė laikinasis ministras, paklaustas ar tenkins prašymą.

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) kasmet tenka vis daugiau ginčų spręsti tarp vartotojų ir verslininkų bei paslaugų teikėjų. Pernai ši tarnyba išnagrinėjo 2127 ginčus sprendimo ne teisme tvarka, o 2014 m. tokių skundų buvo 1421. „Pusantro karto išaugęs ginčų skaičius įrodo, kad vartotojai vis geriau išmano savo svarbiausias teises bei žino, į kurią instituciją kreiptis dėl jų gynimo.

Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, vis dažniau akis užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Ar dabar litais skelbiamos kainos skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį, gali pasakyti tik akylus stebėtojas, tačiau kalbų, kad tas ar anas šiek tiek pabrango, girdėti vis dažniau.

Pirkėjas, kasos čekyje pamatęs didesnę kainą, nei nurodyta ant prekystalių, neretai suskumba apkaltinti parduotuvę sąmoninga apgaule. Vis dėlto specialistai tikina, kad tokie atvejai – netyčiniai. Pralobti pirkėjų sąskaita parduotuvės stengiasi kitais būdais – manipuliuodamos kainomis. Praėjusią savaitę Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) už klaidinamą reklamą nubaudė parduotuves „Maxima“ ir „Jysk“. „Maximai“ skirta 6 tūkst.

Nė vienas vaikas neužaugo be žaislų. Vieni jų turi daugiau, kiti mažiau. Vieniems tėvai perka pačius gražiausius ir naujausius, kitiems – tai, ką randa turguje ar išparduotuvėje. Tačiau svarbiausia – ne žaislo prašmatnumas ir kaina, o kokybė. Tuo dar kartą įsitikinome skaitydami vienos portalo Balsas.lt skaitytojos laišką. Kaladėlės nustojo „kvepėti“ po savaitės „Kai perku žaislus vaikams, renkuosi tik patikimus gamintojus, seniai žinomus prekinius ženklus.