vokietijos brigada

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad birželį atvyks į Lietuvą stebėti šaliai priskirtos Vokietijos brigados karinių pratybų. „(Vokietijos brigada – BNS) rengs pratybas Lietuvoje vėliau šiais metais, birželį, ir aš dalyvausiu tose pratybose“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad susitarimas dėl vokiečių brigados Lietuvoje išlieka Vilniaus ir Berlyno „bendru prioritetu“. Taip jis kalbėjo Berlyne vykstančiame Koerber-Stiftung instituto renginyje, skirtame valstybių vadovams pristatyti ir diskutuoti apie užsienio politiką. „Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos kancleriu pasirašyto komunikato įgyvendinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nesant nuolat šalyje dislokuotos Vokietijos brigados, bus sudėtinga apsaugoti tiek Lietuvą, tiek ir visą Aljansą. Taip jis kalbėjo savaitraščiui „Der Spiegel“, prieš išvykdamas į vizitą į Berlyne.  „Tai mums yra absoliutus prioritetas. Esame maža šalis, nuo rytų iki vakarų mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje.

Lietuvai ruošiant infrastruktūrą priimti Vokietijos brigadai Rūdninkų poligone rudenį prasidės statybos darbai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kad iki 2026 metų pasirengtume priimti (brigados – BNS) vienetą, vienoje iš tų vietų, Rūdninkų poligone, jau šį rudenį planuojama pradėti paruošiamuosius statybos darbus“, – antradienį per posėdį Seime sakė A. Anušauskas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako įžvelgiantis, kad Vokietija „galbūt netgi gailisi“ pernai sutarusi su Lietuva dėl brigados šalyje. Taip jis kalbėjo komentuodamas Lietuvoje kovą viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso išsakytą poziciją, kad brigados dislokavimas Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos. G. Landsbergis pabrėžia, kad pernai paskelbtas šalių vadovų komunikatas dėl brigados išlieka.

Lietuvai būtų labai naudinga, kad vokiečių brigada būtų šalies teritorijoje, tačiau privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sako buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Markas Esperis. „Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Socialdemokratų Seimo narė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto penktadienį socialiniame tinkle kirto konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Politikė sako, jog susidaro įspūdis, kad G. Landsbergis pats sabotuoja Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.  „Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Šalies vadovas susitikime teigė, kad Lietuva vertina Vokietijos indėlį į regiono saugumą ir ilgalaikį įsipareigojimą jį didinti. „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbi Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumo dedamoji", – pranešime cituojamas Prezidentas.

Sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.  Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis. „Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Sausumos, oro bei jūrų keliais į Lietuvą pratyboms atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių, atgabenta apie 240 karinės technikos vienetų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  Antradienį Lietuvoje prasidės bendros Vokietijos karių ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Grifono žaibas“ (angl.

Berlyno pozicija dėl brigados dislokavimo yra nukreipta į esamą situaciją, Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kad galėtų priimti sąjungininkų pajėgų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai, kas šiandien yra kalbama iš Vokietijos politikų pusės, yra kalba apie dabartinę situaciją“, – pirmadienį transliuotame interviu „Verslo žinioms“ sakė šalies vadovas. Anot jo, Lietuva turi atlikti savo darbus – parengti kariams būtiną infrastruktūrą.

Regis, ginčų ir nesusipratimų dėl Vokietijos brigados Lietuvoje galo dar nesimato. Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška ragina pažvelgti atidžiau – ar dabar mūsų akyse nevyksta tai, ko labiausiai bijome? Ar JAV pamažu neperduoda Europos gynybos pačiai Europai? Apie tai A. Januška kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Po to, kai pasikeitė Vokietijos gynybos ministrė, pasipylė dar daugiau ginčų ir neaiškumų dė...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad viešų nuomonių išsiskyrimų, ypač tarp skirtingų valdžios institucijų, dėl vokiečių įsipareigojimo dislokuoti Lietuvoje brigadą neturėtų būti. „Nuo pat viešos diskusijos pradžios laikiausi pozicijos, kad tokios diskusijos, ypač tarp skirtingų valdžios šakų, turėtų vykti visgi prie bendro stalo ir ne viešumoje“, – penktadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako rodysiantis iniciatyvą, kad bet kokie šešėliai Lietuvos ir Vokietijos dvišaliuose santykiuose, susidarę bediskutuojant viešumoje apie šios šalies brigados dislokavimą, būtų išnaikinti.  „Taip jau atsitiko, kad mes mažiau darėme, daugiau diskutavome, tos diskusijos, be jokios abejonės, turėjo atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Lietuvos užsienio politika tapo pastebima pasaulyje, todėl ji aktyviai aptarinėjama ir šalies viduje. Užsienio politikos veiksmais paprastai siekiama padidinti valstybės saugumą, sustiprinti šalies diplomatinę ir ekonominę galią, suburti kuo daugiau sąjungininkų ir draugų. Bet Lietuvos taktika buvo kiek kitokia. Kaip straipsnyje „Apie silpnųjų stiprybę.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. „Prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandien jau patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – trečiadienį LRT paskelbtame interviu situaciją komentuoja prezidentas.

Aistros dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vis dar verda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus susitarimą dėl brigados paaiškinti, o prezidentūra atrėžė, kad siūlymas peržiūrėti šį komunikatą yra neatsakingas. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.

Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra politinis, ir atsisako jį komentuoti. „Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. „Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Pilnas Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje priklausys nuo Vilniaus pasirengimo priimti sąjungininkų karius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, – interviu „Delfi“ trečiadienį pareiškė prezidentas. – Manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. „Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai sutarė parlamente parengti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo metmenis. „Mes dabar, komitetas, rengsime koncepciją įstatymo, kurį būtų galima pavadinti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu. Parengsime koncepciją, atiduosime vykdomajai valdžiai dėl detalių“, – trečiadienį po bendro komitetų posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai turi dirbti, kad Lietuvoje būtų fiziškai dislokuota visa Vokietijos karinė brigada, o ne jos elementai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vokietijos federaline užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Susitikimo metu ministrai aptarė stiprėjančius Lietuvos ir Vokietijos ekonominius santykius, saugumo situaciją regione bei pristatė Lietuvos pasirengimą priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje, rašoma atsiųstame pranešime.

„Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos“, – taip feisbuke rašė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje atmosfera šiuo metu piktoka. Du komitetų pirmininkai metė iššūkį Vyriausybės nariams. Vienas jų elegantiškai sudėjo giklus šią savaitę, kitas tęsia kovą, bet išgirdo netiesioginį grasinimą, jog gali netekti komiteto pirmininko pareigų. Partijos patriarchas Vytautas Landsbergis šiose kovose įžvelgia šiek tiek vaikiškų elementų. Jam atrodo, kad taip bandoma išmėginti savo galias, tik mažoje aikštėje.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai apie Vokietijos kariuomenę ir merginą atsidūrė vokiečių spaudoje. Apie prezidento pasisakymą rašo vokiečių dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Trečiadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje pranešama, kad „Lietuvos prezidentas Bundesverą palygino su „mergaite“ – ir tai sukėlė susierzinimą“. Bundesveras yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos.