Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais. Toks sprendimas priimtas Valstybės gynimo taryboje.
Vokietijos brigada būtų dislokuota parengus visą reikiamą infrastruktūrą Lietuvoje, įskaitant karių apgyvendinimo ir treniravimosi sąlygas. Iki tai įvyks, kaip laikinas sprendimas priimtas 10 dienų dislokavimo terminas – tai laikas, per kurį krizės atveju vokiečiai atvyktų į Lietuvą.
L. Kasčiūnas pasidžiaugė, kad šiuo lausimu „Lietuvoje egzistuoja vieningas politinis sutarimas“.
Vis dėlto, anot L. Kasčiūno, yra manančių kitaip. „Viešoje erdvėje atsirado kai kurių atsargos karininkų, ypač čia aktyvus buvęs kariuomenės vadas, pasižymėjęs sovietiniu vadovavimo stiliumi bei požiūriu, ir kai kurių gynybos apžvalgininkų nuomonės, kurios toliau gina 10 dienų terminą ne kaip laikiną, o nuolatinį sprendimą. Norėčiau atsakyti į kai kuriuos jų teikiamus, mano nuomone, klaidingus argumentus“, – teigia Seimo konservatorius.
„Jeigu būtume vadovavęsi tokiais jų argumentais ruošdamiesi NATO Madrido viršūnių susitikimui, tai bijau, kad nebūtume iškovoję ne tik priešakinės gynybos principo įtvirtinimo NATO viršūnių susitikimo išvadose, bet ir mebūtume pasiekę Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai. Saugumo situacija regione yra pasikeitusi esmingai, ypač matant visas ribas peržengusią Baltarusijos priklausomybę nuo Rusijos ir ten dislokuojamus Rusijos dalinius ir jos teritorijos naudojimą puolimui prieš Ukrainą. Rusijos Kaliningrado sritis iš vienos pusės ir Rusijos valdoma Baltarusija iš kitos. Todėl atsiranda rizika tokios situacijos, kai įvairi agresija, intervencija, ribota karinė operacija įmanoma gana greitai be ilgo pajėgų telkimo prie sienų („Short Notice“ or „No Notice“).
Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos.
Tai turime įvertinti savo planavime“, – atkirto L. Kasčiūnas.
Vokiško miestelio nebus
Anot NSGK pirmininko, visuomenėje kyla daug nerimo ir klausimų. Kaip suprantame krizę ir kokie jos kriterijai? Ar dislokavimas įvyks automatiškai ar tik po atskiro politinio sprendimo?
„Tai klausimai, į kuriuos atsakymų mūsų kritikai neturi. Ir kurių mes išvengtume, jei brigada būtų dislokuojama nuolat“, – toliau feisbuke rašė L. Kasčiūnas.
„Kaip jau ne kartą minėjau kalbame apie brigados dislokavimą rotaciniais pagrindais. Tai nereiškia vokiško karinio miestelio su šeimos nariais, vaikų darželiais ir mokyklomis. Tai reiškia, kad brigada 6 mėnesius dislokuojama Lietuvoje, pasibaigus terminui ją keičia kita vėl tokiam pačiam terminui. <...>
Pamenam kai prieš 15-18 metų valstybės gynybos politikoje ir tuometėje kariuomenės vadovybėje dominavo požiūris, kad Lietuvai nereikia nei šauktinių, nei Vakarų brigados, užtenka tik ekspedicinio pobūdžio operacijų, nes teks kartu su sąjungininkais vykdyti tik misijas užsienyje. Be to buvo aiškinama, kad juk esame NATO narė ir NATO turi mus apginti ir nėra čia ko patiems kažko daryt, nes nieko patys ir nesugebėtume krizės atveju padaryt. Kartais dar būdavo primenama, kad ir Rusija nieko čia pulti neplanuoja, dabar ji kitokia. Su tokiu požiūriu tada nuėjome į sistemingą kariuomenės griovimą.
Tokiam neatsakingam, o dažnai ir pralaimėtojiškam požiūriui šiuo metu ypač ne laikas. Būtent todėl trečiadienį Seimo NSGK ir priėmėme tokius sprendimus ir toliau jų laikysimės. Kad ir kaip kai kam norėtųsi nušalinti politikus nuo saugumo ir gynybos reikalų. Valstybė turi turėti ne tik kariuomenės, bet ir visos valstybės gynybos planą“, – teigė NSGK pirmininkas.
