Tokią kritiką Lietuvai išsakė buvęs JAV karinių pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas, penktadienį dalyvavęs Vilniaus saugumo forume, kurio pagrindinė tema buvo vieningas atgrasymas. Šiuo metu jis dirba „Human Rights First” vyresniuoju patarėju.
„Lietuva, žinoma, yra viena iš tų šalių, kuri, kone, nuo pat pradžių padidino savo gynybos biudžetą iki 2 proc. Bet dabar mes suprantame, kad tų 2 proc. nebeužtenka. Čia jau klausimas, ar apskritai ta Lietuva yra pasirengusi ginti save. Aš turėčiau pasakyti, kad ne. Net jeigu čia ir būtų vokiečių divizija, ne tai yra svarbiausia. Svarbiausia, ką jūs Lietuvoje darote stiprindami savo gynybą“, – teigia B. Hodgesas.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
JAV atsargos generolas leitenantas sako, kad visi žino 5-ąjį Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, kad jeigu užpuolama viena Aljanso valstybė, tai reiškia, kad užpuolamas visas Aljansas, bet niekas nepasikartoja 3-iojo straipsnio, kurio pagrindinė mintis, jog kiekviena šalis turi būti pati pasirengusi gintis ir padėti ginti kitas sąjungininkes.
„Tad aš turėčiau paklausti. Gaila, kad čia nėra parlamento narių, nes norėčiau jų paklausti, kaip gi mums sekasi bendradarbiauti su Lenkija? Turėčiau pasakyti, kad nelabai gerai. Lenkija yra didelis, tvirtas kaimynas Pietuose. Ir kai kalbame apie Suvalkų koridoriaus apsaugą, jums neužteks vien tik Šaulių sąjungos, jums reikės integruotis su lenkais, taip pat integruoti į gynybą vokiečių kovinį vienetą ir amerikiečių batalioną. Manau, apie tai turi diskutuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – teigė B. Hodgesas.
Nepabaigta net „Rail Baltica“
B. Hodgesas užsiminė, kad Lietuvoje lankosi jau dešimt metų ir mūsų šalyje tikrai nejaučia jausmo, kad kas nors labai siektų kuo skubiau didinti visuomenės pilietinį atsparumą, kuri koreliuoja su valia gintis. Pasak karininko, būtent tokį jausmą jis jaučia lankydamasis Suomijoje, kur tikrai labai rimtai žvelgiama į grėsmę.
„Aš tiesiog to nejaučiu. Galėčiau lažintis, kad tikriausiai nėra net 5 proc. žmonių Lietuvoje yra parengę savo namus tiesiog blogiausiam atvejui. Kokie pasiruošimai buvo įgyvendinti? Manau, kad Lietuvoje yra apie 120 tūkst. rezervistų, kurie yra kažkokiuose sąrašuose ir kurie nė karto nebuvo iškviesti treniruotėms. Jie yra tame sąraše, bet čia yra ta gynybos dalis, su kuria nebuvo nieko daroma. Tarkime, aš klystu, sumažinkime skaičius dvigubai, galbūt yra 60 tūkst. rezervistų, bet čia mes kalbame apie kokias 12 brigadų. O jūs norite, kad čia atvyktų vokiečių kariai, patys turėdami tiek daug brigadų. Politinei valdžiai reikia apie tai pagalvoti. Karinis mobilumas. Galimybė judėti kuo greičiau, greičiau nei Rusijos Federacijos pajėgos. Kiek mes jau dirbame su „RailBaltica“ projektu? Jis vis dar nebaigtas. Tai tikrai neįtikėtina. Tai yra ta infrastruktūra, kuri padėtų atgabenti tankus į Baltijos valstybes, tankus, taip pat sunkiąją amuniciją. O šis geležinkelis vis dar nebaigtas“, – stebėjosi B. Hodgesas.
2022 m. aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudarė 26 tūkst. karių, o parengtąjį – 106 tūkst. Parengtąjį Lietuvos kariuomenės rezervą sudaro visi karinį parengtumą turintys ir aktyvią karinę tarnybą baigę Lietuvos piliečiai iki 60 metų.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija siekia, kad 2025 m. aktyvųjį rezervą sudarytų 36 tūkst., o parengtasis rezervas priartėtų prie 120 tūkst.
„Galiausiai, aš niekad nesupratau... Na, aš suprantu, bet mane tai vis tiek nervina. Estija, Latvija ir Lietuva beveik neturi vienodos ginkluotės. Jūs negalite pasinaudoti vienas kito ginkluote. Kaip gali trys šalys, esančios tokio dydžio kaip Estija, Latvija ir Lietuva... Jūs negalite sau leisti turėti trijų skirtingų rūšių haubicų ar trijų skirtingų rūšių sunkiųjų transporto priemonių. Aš nesu prieš Vokietijos brigados dislokavimą. Kai vokiečiai pasirodys, jūs galėsite būti tikri, kad bus gerai, bet prieš piktindamiesi, kur ta žadėtoji vokiečių brigada, jūs galėtumėte dirbti ties šešiomis mano išsakytomis idėjomis“, – pastebėjo buvęs JAV pajėgų Europoje vadas.
Turėjo pastabų Ukrainai: iššvaistė 8 metus
B. Hodgesas taip pat turėjo pastabų ir patiems Vakarams bei Ukrainai. Pasak eksperto, Rusija kliovėsi prielaida, jog Vakarai nieko nedarys, nes Vakarai iš tiesų nieko nedarė, kai rusai 2008 m. užpuolė Gruziją, nieko nedarė, kai Kremlius 2014 m. aneksavo Krymą bei kai Basharo al-Assado režimas panaudojo prieš savo piliečius cheminį ginklą. Anot B. Hodgeso, Kremlius gana logiškai mąstė, kad ir šįkart Vakarai nereaguos, nors pasirodė, kad tokia mąstysena buvo strateginė Rusijos klaida.
„Aš labai aiškiai pasisakau už kuo didesnę paramą Ukrainai, esu jais susižavėjęs, padaryčiau bet ką, kad pasaulis jiems kuo daugiau padėtų, bet Ukraina iššvaistė aštuonerius metus. Kur buvo visa amunicijos gamyba, kuri turėjo vykti po 2014 m.? Vietoje kasdienio verkimo, kad Vakarai yra bailiai, kad Vakarai nepadeda pakankamai, būkime atviri – jūs iššvaistėte aštuonerius metus, kurie galėjo būti panaudoti gamybai. Yra tokia garsi gamykla Charkive. Aš esu istorijos mėgėjas ir norėjau pamatyti šią tankų gamyklą 2017 m. Tai buvo vieta kur gimdavo T-34, garsiausias tankas istorijoje. Aš ten nuvykau, buvo tikrai įspūdinga. Turiu mintyse, kad tai seno pavyzdžio pramoninė gamyba, bet tai vis tiek įspūdinga. Žmonės dirbo prie tankų, taisė juos. Ir tuomet aš pastebėjau eilę visiškai naujų tankų, jie net kvepėjo naujai. Aš paklausiau vadybininko, ar jie keliaus į antiteroristinės operacijos zoną? Taip buvo vadinamas Donbasas. Man pasakė: ne, ne, ne, jie eksportuojami į Taliną. Ką? Jūs prašote javelinų ir eksportuojame aukščiausios kokybės tankus į Taliną?“, – negalėjo pamiršti JAV karininkas.
