vladimiras milovas

Nors Rusija pradėjo visaapimantį karą Ukrainoje ir vis daugiau žmonių Rusijos visuomenėje bei režimo viduje tam nepritaria, tačiau Vladimiras Putinas yra saugus – jo niekas nenuvers, nes tai paprasčiausiai neįmanoma. Taip mano Aleksejaus Navalno bendražygis, opozicionierius Vladimiras Milovas.  „Aš dirbau Vyriausybėje šešerius metus ir asmeniškai pažįstu daug žmonių, kurie ten dirba aukštose pozicijose. Dauguma jų, apie 90 proc., yra visiškai sugniuždyti to, kas nutiko.

Ukrainą užpuolę Rusijos kariai kaltinami ne tik žmonių žudymu, prievartavimu ar terorizavimu, bet ne kartą buvo pastebėti grobiantys ukrainiečių turtą ir nebūtinai brangenybes. Kai kurie Rusijos kariai bandė išsigabenti iš Ukrainos unitazus ir tai nustebino daugelį ukrainiečių ar komentatorių – na, negi Rusijoje nėra unitazų? Toks klausimas iškilo ir Ukrainos delegacijos atstovei NATO Parlamentinėje Asamblėjoje Solomiai Bobrovskai.

Maskvos Čeriomuškų rajono teismas antradienį priėmė sprendimą, kad Rusijos opozicionieriai Aleksejus Navalnas ir Vladimiras Milovas turės sumokėti po 30 tūkst. rublių (333 eurus) pagal verslininko Jevgenijaus Prigožino ieškinį dėl garbės ir orumo apgynimo. „Teismas nusprendė, kad išplatinti duomenys buvo įžeidžiami ir šmeižikiški. Teismas išieškojo iš Navalno ir Milovo po 30 tūkst. rublių. Be to, atsakovai įpareigoti per 10 dienų pašalinti duomenis, paskatinusius iškelti ieškinį.

Siekdama sumažinti savo dujinę priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga toliau aktyviai ieško naujų tiekėjų ir maršrutų. Maskva savo ruožtu ieško alternatyvų dujų tranzitui per Ukrainą. Šių metų pradžioje tarp pagrindinio dujų į Europos Sąjungos šalis tiekėjo – Rusijos – ir pagrindinės dujų tranzito į ES valstybes – Ukrainos – įvyko naujas konfliktas, kuris dar stipriau įtikino Europos vartotojus būtinybe užsitikrinti didesnį angliavandenių importo saugumą.

Buvęs Rusijos energetikos viceministras Vladimiras Milovas šiuo metu yra opozicinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis. Laisvosios Europos radijo korespondentas Michailas Sokolovas kalbėjo su šiuo politiku apie dabartinę dujų krizę, įsiplieskusią tarp Maskvos ir Kijevo bei palietusią visą Europą.

Kažin ar tinka kalbėti vien apie Kazachstaną ir Turkmėnistaną, mat Centrinėje Azijoje irgi pradeda įsisukti geopolitiniai bei integraciniai mechanizmai, dabartinių regiono šalių lyderių valia ir dėl užsienio įtakos pamažu formuojantys Centrinės Azijos vienybę ir tapatumą. Protu ne visada paaiškinamus lyderių sprendimus ar tiesiog ambicijų pasireiškimus palengva ima keisti pragmatiniai sumetimai.

Naftos gavybai šalyje šiemet gresia nuosmukis. 2003 m. naftos gavybos apimtys Rusijoje augo taip sparčiai, kad susirūpino net Saudo Arabija. Ji išsigando naujųjų Rusijos energetikos kompanijų, tarp jų „Jukos“ ir „Sibneftj“, kurios tuo metu skelbė apie daugiau nei 20 proc. išaugusias gavybos apimtis, rašo dienraštis „Financial Times“. Tačiau 2004-aisiais Kremlius pakeitė mokesčių politiką ir pradėjo kovą dėl privačių aktyvų, įskaitant „Jukos“, kontrolės.

Kaspija – jūra ar vis dėlto ežeras? Nuo atsakymo į šį klausimą labai priklauso energetikos pramonės ateitis, tvirtina „The International Herald Tribune“ . Jeigu tai ežeras, tai su juo besiribojančios šalys turi teisę apskritai neįsileisti į jį užsienio šalių laivų ir energetikos bendrovių. O jei tai vis dėlto jūra, tai jos naudojimo režimą apibrėžia tarptautinės sutartys, kurios tam tikras teises garantuoja ir užsieniečiams, teigia dienraštis.

Vis plačiau kalbama, kad energetine supergalybe save laikanti Rusija pati ima stokoti energijos ir tai ypač ryškiai pasijus apie 2010 m.Rusijos spaudoje  tvirtinama, kad jau šiemet vien šalies Vieningoji energetinė sistema negaus apie 40 mlrd. kubinių metrų dujų.

Europa įprato galvoti apie Rusiją ir apie rusišką politiką maždaug taip: po sovietų valdžios žlugimo Maskva ne šiaip valdo milžiniškus naftos ir dujų resursus – ji naudoja juos tam, kad papirkinėdama ir gąsdindama patenkintų savo imperines ambicijas. Bet kas bus, jei iš „energetinio bandito“ Rusija pavirs „energetine elgeta“? – klausia britų žurnalas „The Economist“ (www.economist.com).Rusų skaičiavimais, kitais metais šaliai gresia 4,2 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų deficitas.