Naftos gavybai šalyje šiemet gresia nuosmukis.
2003 m. naftos gavybos apimtys Rusijoje augo taip sparčiai, kad susirūpino net Saudo Arabija. Ji išsigando naujųjų Rusijos energetikos kompanijų, tarp jų „Jukos“ ir „Sibneftj“, kurios tuo metu skelbė apie daugiau nei 20 proc. išaugusias gavybos apimtis, rašo dienraštis „Financial Times“.
Tačiau 2004-aisiais Kremlius pakeitė mokesčių politiką ir pradėjo kovą dėl privačių aktyvų, įskaitant „Jukos“, kontrolės. Saudo Arabijos būgštavimai netrukus išsisklaidė.
Minėtieji mokesčių politikos pakeitimai ir kiti Rusijos valdžios sprendimai lėmė, kad vidutinis naftos gavybos apimčių augimas šalyje sumažėjo iki 2,5 proc., tuo tarpu kai 2003 m. jis buvo pasiekęs lig tol aukščiausią 12 proc. lygį, rašo „Financial Times“. Ši problema tapo tokia opi, kad Rusijos politikai ir energetikos bendrovių vadovai nuogąstauja, jog šiemet 2 vietą pasaulyje pagal naftos eksportą užimančioje šalyje jos gavyba pirmą kartą per pastaruosius 10 metų sumažės.
Pirmąjį šių metų ketvirtį naftos gavyba Rusijoje sumažėjo 1 proc. – iki 9,76 mln. barelių per dieną. Kad būtų užtikrintas ilgalaikis jos augimas, būtinos didžiulės investicijos į Vakarų Sibire aptiktų telkinių įsisavinimą bei gavybą dar atokesniuose regionuose – Rytų Sibire ir Arktikoje. „Lukoil“ viceprezidentas Leonidas Fedunas tvirtina, kad per artimiausius 8 metus Rusijai reikės apie 300 mln. dolerių vien tik tam, kad pavyktų išlaikyti dabartinį gavybos lygį.
Tačiau daugeliui projektų trukdo varginantis fiskalinis ir politinis režimas, kuris prasidėjo Kremliui suskaldžius Michailo Chodorkovskio bendrovę „Jukos“. Tai nutiko po to, kai šis naftos magnatas 2003 m. buvo suimtas apkaltinus mokesčių nemokėjimu.
Dar viena problema – prieiga prie naujųjų telkinių, pastebi dienraštis. Pagal naująjį įstatymą ji suteikiama tik toms bendrovėms, kuriose rusiško kapitalo dalis sudaro ne mažiau nei 51 proc. Ne vienerius metus stringa šių telkinių eksploatavimo licencijų išdavimas – mat valstybė svarsto, kuriuos iš jų derėtų priskirti prie „strateginių“.
„Jukos“ perėmimas Rusijos investiciniame klimate sukūrė netikrumo atmosferą, o valstybė tuo tarpu ėmėsi ir kitų privačių bendrovių. Tarp didžiausių Rusijos naftos rinkos bendrovių greičiausiai augo „Russneftj“ – kol pernai jos savininkas Michailas Gucerijevas nesusipyko su valdžia. Po to, kai buvo išduotas jo arešto orderis, Gucerijevas buvo priverstas bėgti į D. Britaniją. Bendrovė, kurią jis 2002 m. sukūrė „nuo nulio“, išgaudavo 300 tūkst. barelių naftos per dieną. Dabar jos padėtis administraciniu požiūriu neapibrėžta – ji kaltinama nesumokėjusi daugiau nei 800 mln. dolerių mokesčių, pastebi dienraštis.
Bendrovės „Exxon Mobile“ naftos ir dujų projektas „Sachalinas-1“, anksčiau laikytas šio sektoriaus augimo spyruokle, taip pat gali susidurti su gavybos mažėjimu, nes valstybė riboja jo plėtrą, o valstybinė dujų monopolininkė „Gazprom“ siekia perimti jo dujų eksporto kontrolę.
„Nė vienas žmogus šalyje nesiims investuoti į kokią nors ūkio šaką, jei valstybė anksčiau ar vėliau atims aktyvus“, - tvirtina buvęs Rusijos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais, o šiuo metu aršus Kremliaus kritikas Andrejus Ilarionovas.
Nuo to laiko, kai 2004-ųjų gruodį pagrindinį „Jukos“ gamybinį aktyvą „Juganskneftegaz“ perėmė stambi valstybinė naftos bendrovė „Rossneftj“, valstybei tiesiogiai ir netiesiogiai priklausanti naftos pramonės dalis išaugo nuo 25 iki 50 ir daugiau proc., sako Maskvos investicinio banko „Uralsib“ strateginio planavimo skyriaus vadovas Chrisas Weaferis.
Aktyvų perėmimas „Gazprom“ ir „Rossneftj“ kainavo tiek, kad už šias lėšas buvo galima įsisavinti naujų telkinių, tvirtina buvęs Rusijos energetikos ministro pavaduotojas Vladimiras Milovas, dabar vadovaujantis analitiniam energetikos politikos centrui.
Nuo 2003 m. tiesioginiai kapitaliniai įdėjimai į Rusijos naftos pramonę nebespėja paskui daugiau nei 3 kartus išaugusias naftos kainas, rašo „Financial Times“. Net Kremliui ištikimi naftos baronai – tarp jų ir „Lukoilo“ prezidentas Vagitas Alikperovas ir „Surgutneftegaz“ vadovas Vladimiras Bogdanovas – pernai perspėjo, kad valstybės įsikišimas gali trukdyti investicijų augimui ateityje.
„Labai daug kas priklauso nuo to, ar „Rossneftj“ ir „Gazprom“ sugebės pradėti telkinių Rytų Sibire ir Arktikoje eksploatavimą, – mano Tarptautinės energetikos agentūros Paryžiuje naftos tiekimo ekspertas Davidas Fyfe‘as. – Jos turi milžiniškų skolų, o šiuo metu situacija pasaulinėje kreditų rinkoje nekokia“.
Baimė, kad naftos gavyba pradės smukti, privertė Rusijos vyriausybę peržiūrėti apmokestinimo režimą, pagal kurį valdžia pasiima daugiau nei 80 proc. pelno, uždirbto pardavus vieną daugiau nei 27 JAV dol. kainuojančios naftos barelį. Ivanas Mazalovas iš investicinio „Prosperity Capital Management“ fondo paskaičiavo: kai naftos barelis kainuoja 110 dolerių, pagrindiniame Rusijos naftos gavybos regione – Vakarų Sibire – dirbančios naftos bendrovės, sumokėjusios mokesčius, eksporto muitus, padengusios gavybos ir transporto kaštus, už jį gauna vos 11 dolerių grynojo pelno.
Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas pasiūlė 4 mlrd. dolerių per metus sumažinti mokestines naftos bendrovių įmokas, tačiau „vien to toli gražu nepakanka problemai išspręsti“, teigia Maskvos „Alfa“ banko tyrimų vadovas Ronaldas Smithas.
Jo manymu, Rusijos vyriausybė verčiau galėtų padidinti naftos produktų eksporto muitus (jų dydis esą nustatytas taip, kad naftos perdirbimo pelno marža yra „tiesiog fenomenali“) ir tuo pačiu sumažinti žalios naftos muitus.
Tačiau kai kuriose Rytų Sibiro naftos verslovėse, pavyzdžiui, Talakano ir Vankorsko, kurias eksploatuoja „Surgutneftegaz“ ir „Rossneftj“, jau pavyko žymiai sumažinti pirmosios čia išgautos naftos mokesčius, pastebi „Financial Times“.
