viktorija čmilytė-nielsen

Rusijos sprendimą vienašališkai keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vadina eskalacija. Pasak jos, reaguojant į šiuos Maskvos planus, būtina savo veiksmus koordinuoti su šalies partneriais. „Tai vienareikšmiai atrodo kaip tolimesnis įtampų didinimas, tam tikra eskalacija. Bet reikia, žinoma , toliau analizuoti, aiškintis. Užsienio reikalų ministerija šįryt jau pasisakė, kad kvies Rusijos atstovą detaliems paaiškinimams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Liberalų sąjūdis palaiko akcizų ir pelno mokesčio didinimą, skirtą papildomam gynybos finansavimui, tačiau skeptiška vertina draudimo sektoriaus apmokestinimą ir pratęsiamą bankų solidarumo mokestį. „Tarp šių siūlymų yra idėjų, kurias Liberalų sąjūdis yra išsakęs, visų pirma išskirčiau kai kurių akcizų didinimą, minimalų pelno mokesčio didinimą.

Žinia apie pasikėsinimą į Slovakijos premjerą Robertą Fico – sukrečianti, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė akcentuoja – gyvenant sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, visuomenėje kylančios įtampos yra neišvengiamos „Be abejo, šokiravo. Linkiu sveikatos Slovakijos premjerui. Suprantama tokie dalykai sukrečia“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Įtampos visose visuomenėse kyla – ir tai yra neišvengiama.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad paramentas svarstys bankų solidarumo mokesčio pratęsimą finansuoti gynybos poreikiams. Visgi, anot jos, Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina tolimesnį tokios priemonės taikymą. „Vyriausybė tokią mintį turi (pratęsti solidarumo mokestį – ELTA) ir atidžiai ją vertina. Yra panašus projektas registruotas iš opozicijos pusės.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad dėl Vengrijos planuojamų investicijų Lietuvoje turėtų imtis papildomų saugumo saugiklių. „Vengrijos pozicija ir Ukrainos atžvilgiu, ir Putino atžvilgiu yra ryškiai besiskirianti nuo to konsensuso, kuris paprastai yra Europos Sąjungoje. Tai aš manyčiau, kad taip, atsargumas tikrai yra reikalingas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen. Visgi Seimo pirmininkė pažymi, kad tam tikri saugikliai jau egzistuoja.

Žlugus dar vienam referendumui dėl pilietybės ir daliai politikų prakalbus apie galimybę mažinti tokių balsavimų kartelę, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – dabar skubėti su naujomis iniciatyvomis nereikėtų. Pasak jos, jeigu būtų akivaizdus ir lengvas kelias, kaip išspręsti pilietybės išsaugojimo klausimą, politikai jau būtų jo ėmęsi. „Manyčiau, kad (referendumo – ELTA) kartelės mažinimas sukurtų daugiau pavojų, nei atneštų naudos.

Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nesąžininga kandidato mediko Eduardo Vaitkaus rezultatą per prezidento rinkimus sieti tik su tautinėmis mažumomis. „Man atrodo neteisinga susiaurinti ar netgi ieškoti kaltų, ką aš dabar matau.

Tikslas pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą galėtų atsidurti viename iš šalies strateginių dokumentų, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.   „Suprantama, kad pasiekti 4 procentus artimiausiu laiku būtų labai sudėtinga. Mes vis dar diskutuojame dėl priemonių 3 procentams“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prezidentūrai teigiant, kad perrinkus šalies vadovą Vyriausybėje gali pasikeisti daugiau nei keli ministrai, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen tai vadina „rinkiminės retorikos pratimu“. „Šiandien liko pusmetis, o kai bus naujasis prezidentas ar prezidentė įnauguruotas, tai liks vos keli mėnesiai. Man rodos, tai toks labiau rinkiminės retorikos pratimas, žvelgiant į artėjančias dvi savaites“, – antradienį žurnalistams Seime sakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen rinkiminės kovos elementais vadina prezidento Gitano Nausėdos pareiškimus, kad jį perrinkus šalies vadovu būtų peržiūrėta ir Vyriausybės sudėtis. „Gana intriguojanti ši žinutė buvo. Nežinau, kiek ji susijusi yra su antruoju turu ir dar tokiu paryškinimu dar takoskyros su premjere. Tai neatmesčiau, kad taip yra.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad Europa turi dėti dar didesnes pastangas siekiant padėti Ukrainai apsiginti. Paramos ir Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) klausimas buvo aptartas ir su Vilniuje viešinčia Čekijos Atstovų rūmų pirmininke Marketa Pekarova Adamova.

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, prezidento rinkimų rezultatai jos nenustebino, jie rodo, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis nesikeis. Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Nenustebino rezultatai.

Seimo pirmininkė, valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nesunkiai apsisprendusi, už kurį kandidatą į prezidentus balsuoti, tačiau jo neatskleidžia.

Minint Europos dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina Europos Sąjungą (ES) nedelsti pradėti derybų dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Bendrijoje. „Palaikome praėjusių metų gruodį ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą istorinį sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES.

Danijoje su šalies parlamento vadovu antradienį susitikusi Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė šalių ekonominio, politinio ir gynybos bei saugumo bendradarbiavimo svarbą. „Šiuolaikinių iššūkių ir neapibrėžtumo fone akivaizdu, kad mūsų partnerystė dar nebuvo tokia reikšminga, kaip dabar. Privalome išnaudoti visas dvišalių, regioninių ir tarptautinių santykių galimybes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Danijos Folketingo pirmininko kvietimu antradienį lankysis Kopenhagoje. Dviejų dienų vizito metu parlamento pirmininkė vyks į Danijos karališkosios šeimos žiemos rezidenciją, kurioje susitiks su Danijos karaliumi Frederiku X. Taip pat V. Čmilytės-Nielsen darbotvarkėje numatomi susitikimai su Folketingo pirmininku ir prezidiumo nariais, Danijos ministro pirmininko pavaduotoju, gynybos ministru, Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministru ir kitais valstybė...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad galima svarstyti apkaltos tvarkos keitimą, bet pati tokio pakeitimo neinicijuos. Taip ji kalbėjo parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui nusprendus atsisakyti Seimo nario mandato ir taip po nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo išvengus draudimo dešimt metų būti renkamam.

Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė. „Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pavyzdžiui, ta, kad buvo atskleista pranešėjo tapatybė.

„Taiwania Capital“ valdomam Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondui (VRE) investavus 10 mln. JAV dolerių į lietuvišką finansinių technologijų startuolį „TransferGo“, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovė Constance Wang teigia šią investiciją matanti kaip demokratiškų režimų pergalę prieš autoritaritarinius. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, Taivano investicijos skatina Lietuvą toliau vystyti savo finansinių technologijų sektorių.

Minint Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties pasirašymo 30-metį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad strateginė kaimyninių šalių partnerystė peržengia dvišalių santykių ribas. „Mums tenka didžiausia atsakomybė sukurti platesnį regioninį aljansą. Ypač turint omenyje artėjantį Lenkijos pirmininkavimą Europos Sąjungai kitais metais“, – penktadienį išplatintame pranešime teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad parlamentas turėtų pratęsti ribojamųjų priemonių rusams ir baltarusiams galiojimą. „Priėmimo stadijoje turime tą įstatymą priimti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen, pridurdama, jog ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečių atžvilgiu turi išlikti skirtingi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako skeptiškai vertinanti laisviečių siūlymą papildomas lėšas gynybos finansavimui gauti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Anot jos, tai nėra nei tvarus, nei teisingas sprendimas. „Liberalai vertina tai, kas buvo pateikta ypatingai pastarajame susitikime Vyriausybėje.

Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuvos ateitimi. „Prisimenu kaip labai išmintingą, geranorišką, ramų žmogų, labai įžvalgų politiką.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pasiūlymą. „Pritariu tam sprendimui, kurį Seimas vakar priėmė – atmetė tuos ribojimus ir dabar į priėmimą eina įstatymas be ribojimų“, – antradienį priimtą Seimo sprendimą žurnalistams komentavo parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pozityviai vertina opozicijos sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), su prašymu įvertinti Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos teisėtumą. „Jei Seimo nariai kreipėsi, vadinasi dalis Seimo narių mano, kad reikėjo. Pasitikrinti tikrai visada galima, Konstitucinis Teismas verdiktą pasakys“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stuburas, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Jei ministrė kreipėsi (į Generalinę prokuratūrą – ELTA), matyt, jai atrodo, kad yra pagrindas kreiptis.

JAV Atstovų rūmams ruošiantis balsuoti dėl paramos paketo Ukrainai Baltijos šalių parlamentų pirmininkai paragino priimti šį sprendimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų vadovai išsiuntė laišką Atstovų rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui, kuriame padėkojo už asmeninę lyderystę, „leidžiančią Kongresui pademonstruoti istorinį abiejų partijų vieningumą remiant bendras pastangas padėti Ukrainai“. „Tikimės, kad Kongresas priims teisingą sprendimą ir patvirtins pagalbos Ukrainai paketą, ku...

Įgyvendindama Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą, Lietuva turėtų rinktis priimti per pusantro šimto migrantų, o ne siūlomą piniginio įnašo alternatyvą, sako Seimo pirmininkė ir liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Seimo ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nepritaria dalies Lietuvos politikų siūlymams siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kreipėsi į parlamento vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, raginant greičiau paskirti antrąjį Žvalgybos kontrolierių. Seimo vadovė savo ruožtu teigia, jog pastarojo meto aktualijos apsunkina pokalbius su galimais kandidatais į ombudsmeno pareigas. Visgi, politikė viliasi, jog antrasis Žvalgybos kontrolerius bus paskirtas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad iki gegužės viduryje vykstančio pirmojo prezidento rinkimų turo premjerė naujojo švietimo ministro kandidatūros nepateiks. „Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad likus nedaug laiko iki kadencijos pabaigos, ieškant kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministro postą nereikėtų eksperimentuoti. „Dabartinėje situacijoje svarbu nenuskubėti su bet kokiu kandidatu. Man atrodo, kad laikas yra sudėtingas ir mėnesių liko nebe tiek daug, kad būtų galima eksperimentuoti. Pateisinu tai, kad atsakingai ieškoma kandidato“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas ėmėsi tikslinti įstatymą, kad savo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – galėtų skirti vienuolei Nijolei Sadūnaitei po mirties. Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui. „Turint galvoje, kad šis apdovanojimas yra teikiamas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus parlamentarizmui, manyčiau, kad būtų prasminga tokią galimybę numatyti“, – ketvirtadienį pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį lankysis Lenkijoje, Varšuvoje, kur aptars regioninio bendradarbiavimo stiprinimą, Šis darbo vizitas vyksta Lenkijos Seimo maršalkos Szymono Holownios (Šimono Holovnios) kvietimu, pranešė Seimas. Pats S. Holownia Vilniuje lankėsi vasarį. Varšuvoje taip pat numatytas V. Čmilytės-Nielsen susitikimas su Senato maršalka Malgorzata Kidawa-Blonska. Lenkijos sostinėje Seimo pirmininkė pagerbs Smolensko katastrofos aukas.

Minint Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-metį, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šalies narystė NATO buvo lūžinis momentas šiuolaikinėje mūsų valstybės istorijoje. Pasak jos, dabartinę Lietuvą nuo tos, kokia ji buvo 2004 m., atrodo, skiria visa epocha. „Tapusi NATO nare ir prisijungusi prie Europos Sąjungos, Lietuva įtvirtino savo teisėtą vietą Europos politinėse, saugumo ir ekonominėse struktūrose.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pirmasis balsavimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų atidedamas, tą daryti planuojama po Velykų. „Iki patvirtinimo dar daug veiksmų.

Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, išvados skamba rimtai, teigia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Išvados skamba rimtai, kiek spėjau pamatyti iš viešosios erdvės. O išsamiau galėsiu įvertinti tik detaliai susipažinusi, nes komisijos išvados pateiktos ką tik“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina siūlymą Lietuvos komunistų partiją (LKP) teisiškai įvertinti kaip nusikalstamą organizaciją. „Aš didelės prasmės šiame įstatyme, kuris ne kartą teiktas, ne kartą Seime registruotas, aš nematau“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentuoja, kad po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių ši iniciatyva yra praradusi savo aktualumą.

Pirmadienį Vilniaus Rotušėje Liberalų sąjūdis paskelbs Europos Parlamento (EP) rinkimų kampanijos startą. Renginio metu bus pristatytos Liberalų Sąjūdžio rinkimų programos gairės bei kampanijos šūkis. Renginį atidarys partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, programos gaires pristatys sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas bei kiti kandidatai. ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio taryba galutinį kandidatų į EP sąrašą patvirtino vasario pradžioje.

Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdyba penktadienį planuoja keisti jų leidimo ir atsiskaitymo tvarką. Siūlymus, kaip griežtinti dabar galiojančią tvarką, kad būtų sumažintos galimybės piktnaudžiauti šiomis lėšomis, teikė tiek valdančiosios, tiek opozicinės Seimo frakcijos. Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka su iniciatyvos „Skaidrinam“ autoriaus Andriaus Tapino teiginiais, kad nepasitikėjimas kancleriu Modestu Gelbūda yra inicijuojamas dėl to, nes jis paviešino informaciją, susijusią su parlamentinių lėšų panaudojimu. Pasak Seimo pirmininkės, klausimai dėl kanclerio veiklos buvo keliami jau nuo praėjusių metų vasaros.

Nevyriausybinėms organizacijoms pasikreipus į prezidentą ir prašant neskirti Lauryno Kasčiūno krašto apsaugos ministru, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako šiam politikui kaip parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui pastabų neturinti. Todėl premjerės Ingridos Šimonytės siūloma kandidatūra jai atrodo logiška.

Susitikime su politinėmis partijomis, verslo ir profsąjungų atstovais pirmadienį pateikus keturis galimus krašto gynybos finansavimo šaltinius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad norint rasti ilgalaikį sprendimą yra būtinas opozicinių partijų dalyvavimas.

Daugiau kaip pusės parlamentarų nepasitikėjimas Seimo kancleriu Modestu Gelbūda yra „labai rimtas signalas“, ketvirtadienį rengiama nepasitikėjimo procedūra, patvirtino parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šiandien informuosiu Seimą, kad gautas nepasitikėjimas ir kiek parašų surinkta – daugiau negu pusė. Tai akivaizdu, kad tai yra labai rimtas signalas, ir ketvirtadienį bus balsavimas, nepasitikėjimo procedūra.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje prakalbęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatsakingai metė šešėlį ant Seimo. „Ministras Anušauskas yra pasisakęs keliomis temomis, sakyčiau, neatsakingai užmetęs šešėlį ant Seimo. Dabar, matyt, bus aiškinamasi dėl tų išsakytų minčių pagrįstumo. Kol kas nebuvo jų pagrindžiančių faktų“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen abejoja, kad atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas galėtų vadovauti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK). „Kalbant apie Arvydo Anušausko kandidatūrą, jis reaguodamas į jam nemalonią žinią, išgirstą iš premjerės, labai neatsakingai kalbėjo ir užmetė nereikalingų įtarimų šešėlį, tai sunkiai įsivaizduočiau jo galimą atėjimą į komiteto pirmininkus“, – LRT radijui antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.