„Nekalbėjome nei apie postus, nei apie konkrečias formas būsimo darbo, kalbėjome tik apie programinius punktus, kurie yra svarbūs“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) derybininkais Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, akivaizdu, kad yra nemažai temų, kur liberalų ir socialdemokratų pozicijos skiriasi.
„Liberalų ir socialdemokratų požiūris į perskirstymą yra iš esmės skirtingas, mes pasisakome už tai, kad nereikėtų dabar kalbėti apie mokesčių kėlimą, o reikėtų tiesiog imtis visų priemonių, užtikrinančių ekonomikos augimą“, – teigė liberalų vadovė.
„Labai svarbu yra žmogaus teisių darbotvarkė, čia, sakyčiau, tikrai yra daugiau sąlyčio taškų. Liberalai, kaip ir žadėjo rinkimų kampanijos metu, tą temą išlaikys dėmesio centre, kad būtų pažanga pasiekta per ateinančius metus, ir visai nesvarbu, kokioje pozicijoje liberali bus“, – kalbėjo ji.
Susitikimo išvakarėse V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad labiau tikėtina, jog kitą kadenciją jos vadovaujama partija dirbs opozicijoje nei valdančiojoje daugumoje.
Po pirmojo spalį vykusių Seimo rinkimų turo LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė formuoti valdančiąją koaliciją pakvietė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.
Tačiau spalio 30 dieną LSDP prezidiumas nusprendė į premjerus deleguoti Gintautą Palucką ir išplėsti partijų, kurias kviečia konsultacijoms dėl koalicijos, sąrašą. Jis papildytas Liberalų sąjūdžiu ir partija „Nemuno aušra“.
LSDP naujame Seime užsitikrino 52 mandatus. Antra liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.
Dar 14 mandatų gavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 12 mandatų – Liberalų sąjūdis, aštuonis mandatus užsitikrino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tris – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, po vieną mandatą – Nacionalinis susivienijimas ir partija „Laisvė ir teisingumas“. Į Seimą pateko ir du save išsikėlę politikai.
