velykos
Velykos
Tai svarbiausia krikščionių šventė, mininti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų, kaip aprašyta Naujajame Testamente. Šventės data kinta kiekvienais metais pagal mėnulio kalendorių, paprastai svyruoja tarp kovo pabaigos ir balandžio pabaigos. Velykos apima religines apeigas, įvairias tradicijas ir simbolius, tokius kaip Velykų kiaušiniai, kurie reiškia naują gyvenimą ir atgimimą.
Tai taip pat laikas šeimos susibūrimams, dalijimuisi maistu ir džiaugsmu, atspindintis atsinaujinimą ir viltį.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Ar per Šv. Velykas valgysime vištų — kalinių kiaušinius?
Artėja Šv. Velykos, laikas, kai parduotuvėse ištuštėja kiaušinių lentynos. Ką gi reikėtų žinoti, renkantis kiaušinius?
Turbūt nedaugelis žino, kad vien pažvelgus į parduotuvės lentynoje ar turguje parduodamą kiaušinį, galima pasakyti, kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė višta, kuri tą kiaušinį padėjo. Nuo to priklauso ir paties kiaušinio savybės ir kokybė. Kaip atpažinti gerus kiaušinius? Užtenka pažvelgti į ant jų esantį kodą, kuris yra privalomas visoje Europos sąjungoje.
Pelenų dieną pradeda gavėnios laikas iki šv. Velykų
Trečiadienį, Pelenų dieną, prasideda gavėnia – septynių savaičių didžiojo pasninko, susikaupimo ir tylos metas.
Pelenų diena prasideda kelias į pagridinę krikščionių šventę – Velykas.
Pelenų dieną katalikams privalomas griežtas pasninkas, o bažnyčiose tikintiesiems galvos pabarstoma žiupsneliu pelenų, šiuo simboliniu gestu primenant, kad žmogus iš dulkės kilęs į dulkę ir pavirstąs.
„Gavėnios prasmė yra paslėpta neregimuose dalykuose.
Paukštynai prieš Velykas žada kelti kainas
Prieš metus paukštininkai džiūgavo, kad kiaušiniai – viena paklausiausių prekių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tačiau šiemet padėtis pasikeitė.
Paukštynai sako, kad šiemet dirba nuostolingai. Augusios pašarų ir kritusios kiaušinių kainos esą gerokai sumažino pastaruosius kelerius metus augusius pelnus.
Senosios Velykų tradicijos: negyva varna panosėje ir „lalautojai“ už lango
Viena didžiausių metų švenčių Velykos simbolizuoja ne tik pavasario atėjimą bei gamtos atbudimą, bet ir minimos kaip Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirusiųjų šventė.
Į klausimą ar ši krikščioniška šventė turi sąsajų su pagonybės kultūra, etnologas Libertas Klimka atsakė: „Žinoma, tai visų senųjų kultūrų šventė – pavasario lygiadienis.
Kad Velykos alsuotų spalvomis
Vis dažniau velykinis stalas puošiamas ne tik margučiais, bet ir pavasarinėmis gėlėmis.
Dažnuose namuose gali rasti išsprogusių medžio šakelių ar velykinės žolės kompozicijų. Susikurtos puokštės ar žiedų kompozicijos ne tik praskaidrina nuotaiką švenčių metu, bet ir suteikia namams žavesio. Žydintys krūmai namams ir sodui Vienos populiariausių šio pavasario gėlių – hortenzijos. „Šiais metais pirkėjai jų itin ieško. Dominuoja rožinės, mėlynos, violetinės hortenzijų spalvos.
4 minutės ir 6 sekundės – naujas Lietuvos stručių kiaušinių valgymo rekordas
Velykų proga balandžio 5 dieną, 13 valandą, pirmą kartą Lietuvoje įvyko kiaušinių valgymo čempionatas. Jį organizavo restoranų tinklas „Bravaria“, radijo stotis „Kelyje“ bei prekybos ir pramogų sostinė „Kauno Akropolis“. „Velykų vaišės visada prasideda margučiais. Šią puikią pavasario šventę nutarėme pažymėti netradicine akcija, kurios metu bus pasiekti net du pasaulio rekordai“, - sako „Kauno Akropolio“ valdytojas Vladimiras Kononenka.
Velykų prietarai
Svajojate apie šeimos pagausėjimą? O gal ketinate kraustytis į naujus namus? Velykų prietarai padės jums greičiau pasiekti tikslo!
• Jei per Velykas mergina išgirdo kukuojant gegutę – tais metais ištekės. Ištekėjusiai moteriai išgirsti gegutę per Velykas – šeimos pagausėjimas.
• Jei per Velykas miške išgirsite genio kalimą – greitai turėsite naujus namus.
• Kad metai būtų turtingi, Velykų rytą būtina sušelpkite bent vieną elgetą.
Dykumoje žmogus išgyvena savo nuogumą
Velykų šventėje, kaip ir kitose religinėse šventėse, kiekvienas ieškome skirtingų dalykų – vieni dvasinės atgaivos, kiti, drauge su parduotuvių akcijomis, pigiau nusipirkti, parduoti. Kas iš tiesų yra Velykos? – paklausėme kunigo Ričardo Doveikos. Velykinis įvykis – tai tuščias velykinis kapas, prie kurio švenčiame Dievo duoto pažado – atpirkti žmogų, sutaikyti jį su savimi – išsipildymą.
Didžiojo penktadienio mirtis ant kryžiaus visą Visatą, visą žmoniškumą persmelkia gilia Dievo meile.
Margos Velykos
Gražiausia pavasario šventė siejama ne tik su gamtos pabudimu, nauja viltimi, prisikėlimu, bet ir su nepakeičiamais jos simboliais - margučiais - išpuoštais namais.
Nuo senų senovės per krikščioniškąją prisikėlimo šventę neapsieinama be margintų kiaušinių. Kūrybingos šeimininkės įvaldžiusios įvairiausią puošybos techniką - tereikia apsirūpinti reikiamomis priemonėmis ir imtis darbo.
„Žmogus prausiasi ne prieš šventes, bet kai susipurvina“
„Kiekvienas žmogus turi dieviškąjį pradą. Palinkėčiau nepykti ant kito, nesmerkti, neteisti, bet paieškoti savo asmeninio ryšio su Dievu. Pamąstyti, koks tu esi minioje“, - sakė evangelikų liuteronų kunigas Saulius Varanavičius. Kaip priešvelykio metas pakeičia jūsų dienų ritmą, vidinę būseną?
Jaučiu didesnį žmonių pakilimą. Gavėnia suteikia savotiško braižo, nors ir teatro bei kultūros žmonės pasakys, kad šiandien juntamas atšalimas ne tik tikėjimo, bet ir pasaulio dvasiniams dalykams.
REKLAMA
REKLAMA
Mišrainė „Velykinis paukščių lizdas"
Velykinį stalą papuoš ši skani ir nesunkiai paruošiama mišrainė.
Jums reikės:
1 Agurkas 4 bulvės 2 skiltelės česnakų 4 vnt Kiaušinių 1 ryšulėlis Krapų 200 gr virto kumpio 100 gr Lydyto sūrio 1 indelis Majonezo 1 ryšulėlis petražolių 1 indelis konservuotų pievagrybių
Paruošimas:
Nuplautas ir nuluptas bulves reikia supjaustyti plonais šiaudeliais ir gerai nuplauti tekančiame vandenyje, leisti nusausėti ir kepti įkaitintam aliejuje vienu sluoksniu, kol jų paviršius iš visų pusių gr...
Velykos – tik su LNK
Lietuvoje susiklostė tradicija šventes švęsti su LNK televizija. Rekordiško žiūrovų dėmesio sulaukė vasario 16-osios ir kovo 11-osios ilgųjų savaitgalių programa. Švenčių sėkmė įkvepia ir smagioms Šv. Velykoms su LNK.
Ekranuose – populiariausias pastarųjų mėnesių projektas „Kai švenčia...“, kuriame triukšmingai gimtadienius švenčia mylimiausi ir garsiausi Lietuvos žmonės.
Kauno rajono savivaldybė pasirūpins garbaus amžiaus ir vienišų gyventojų velykiniu stalu
Gražiomis velykinėmis dovanomis veik 400 gyventojų žada pradžiuginti Kauno rajono savivaldybė.
Kaip aiškino rajono mero patarėja Vilma Kasperavičienė, iki Šv. Velykų pagal seniūnijų pateiktus sąrašus bus išdalyti maisto paketai vyresniems nei 70 metų vieniems gyvenantiems asmenims (šeimai) ir neturintiems vaikų.
Šventinio maisto krepšelio kaina - 17 Lt. Juose senoliai ras pieniškų šokoladinių saldainių rinkinį, konservuotų žirnelių, saulėgrąžų aliejaus, majonezo, šprotų.
Velykinė prekyba įsibėgėja
Kol didieji prekybos centrai pirkėjus bando prisivilioti akcijomis ir nuolaidomis, turgaus prekeiviai tikisi, kad jiems velykinė prekyba padės kompensuoti nuostolingus žiemos mėnesius. Tačiau, prekybininkų nusivylimui, gatvėse sutikti panevėžiečiai pasakojo artėjančioms šventėms neketinantys atverti piniginių.
Panevėžio centriniame turguje šią savaitę jau juntamos velykinės prekybos nuotaikos.
Velykų proga - miuziklas liaudies pasakos motyvais
Balandžio 4 dieną 20.00 val. TV3 eteryje lietuviškos muzikinės pasakos „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ premjera! Per šimtas specialiais kostiumais pasipuošusių žymių atlikėjų lietuvių liaudies pasaką pavers ypatingu miuziklu. Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Česlovas Gabalis, „Studentės“, Paulius, „Mokinukės“, „Fuego“, „O lia lia vaikai“ ir kiti dainininkai sekmadienio vakarą, karaliaus rūmų juokdario lūpomis papasakos istoriją, kurią anūkams vis dar seka močiutės ir seneliai.
Vaida Genytė dainuos Romoje
Šeštadienį į Italijos sostinę Romą išvykusi Vaida Genytė rytoj, kovo 30 d., dalyvaus Velykų festivalyje ir jame atliks Johano Sebastiano Bacho ariją.
“Tokia proga pasitaiko ne kasdien, todėl net ir iš vakaro sužinojusi būčiau viską metusi ir išvykusį į Italiją”, - teigia atlikėja.
Pasiruoškime Velykoms drauge
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje V.Putvinskio g. 55, Kaune, kovo 27 – 28 dienomis Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus rengia SAVAITGALĮ ŠEIMOMS.
Mokyklos galės keisti pavasario atostogų laiką
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius atsižvelgė į mokyklų prašymus ir leido keisti pavasario (Velykų) atostogų laiką.
Šiemet pavasario (Velykų) atostogos bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniams turėtų prasidėti kovo 29 dieną ir baigtis balandžio 2 dieną. Į Švietimo ir mokslo ministeriją kreipėsi mokyklos, kurios pageidavo atostogų laiką nukelti savaite vėliau.
T. y., atostogos prasidėtų balandžio 6 dieną ir baigtųsi balandžio 12 dieną.
Gytis Padegimas: „Teatras - dvasinės apytakos instrumentas“
Režisierius Gytis Padegimas tą rytą, kai paskambinome, kepė kiaušinienę ne tik sau bei Gintarui Kizevičiui, kuris rašo muziką maestro Šiauliuose statomam Augusto Strindbergo spektakliui „Velykos“, bet ir visai kūrybinei grupei.
„A. Strindbergas yra mano autorius, prieš daugelį metų stačiau jo „Freken Juliją“. Šis autorius labai tinka krizių laikotarpiui, nes visada nagrinėja virsmą, gilius konfliktus, žmonių poelgius ekstremaliomis sąlygomis.
Velykos: įdomiausi šventimo papročiai ir tradicijos
Velykos vadinamos pačia gražiausia pavasario švente. Ši šventė yra krikščioniška, tačiau pagrindinis jos simbolis – margutis – ir pagoniškais laikais buvo siejamas su prisikėlimu, nauju gyvenimu. Krikščionys šį simbolį perkėlė į savą religiją susiedami jį su Jėzaus Kristaus prisikėlimu. Nors šventė reiškia tą patį, vis dėlto, jos šventimo tradicijos įvairiose šalyse skiriasi.
Visose tautose Velykos pradedamos taip pat: maldomis bažnyčioje, kur nešama Velykų ugnis.
