Kol didieji prekybos centrai pirkėjus bando prisivilioti akcijomis ir nuolaidomis, turgaus prekeiviai tikisi, kad jiems velykinė prekyba padės kompensuoti nuostolingus žiemos mėnesius. Tačiau, prekybininkų nusivylimui, gatvėse sutikti panevėžiečiai pasakojo artėjančioms šventėms neketinantys atverti piniginių.
Panevėžio centriniame turguje šią savaitę jau juntamos velykinės prekybos nuotaikos. Ore tvyrančią artėjančios šventės atmosferą galima pajusti dar likus šimtui metrų iki turgaus – prekybininkai pradėjo prekiauti kiaušinių dažais.
Nedidelį staliuką ant šaligatvio pasistatęs panevėžietis, prisistatęs bedarbių direktoriumi, pasakojo, kad praeivių dėmesį pajuto vos išsidėliojęs prekes. Nedideli dažų pakeliai, iš pirmo žvilgsnio pagaminti namų sąlygomis, buvo pardavinėjami po 50 centų.
„Pirma diena prekiauju. Raudoni dažai patys populiariausi, beveik visus pardaviau. Mažiausiai perka vyšninės spalvos dažus“, – kalbėjo vyras.
Paklaustas, ar dažai yra maistiniai, pardavėjas prisipažino to nežinantis. „Nežinau, man tokius davė, tai – ne mano prekės, aš tik vienai diena pasamdytas“, – tarsi teisinosi.
Maždaug po valandos gatvės prekeivio jau nebebuvo. Šioje vietoje dažnai įsikuria nelegalūs prekeiviai, juos išbaido leidimus prekiauti tikrinantys policininkai.
Konkuruoja su Kalėdomis
Velykinių nuotaikų antplūdį geriausiai galima pajusti pačiame turguje. Nors prekybininkų nuomonė apie ekonominės krizės padarinius šventinei prekybai išsiskyrė – vieni teigė, kad sunkmečiu miestiečiai išleidžia mažiau pinigų, o kiti manė, kad didžiosioms šventėms panevėžiečiai pinigų negaili, bet visi dėl vieno sutarė: prieš Velykas verslas sekasi geriausiai. Su ja gali konkuruoti tik kita didžioji metų šventė – Kalėdos.
„Prekyba geresnė nei paprastą dieną, jau juntame, kad artėja šventės. Velykos – metų prekyba: žmonės nuperka daugiausia prieš šią šventę“, – tikino daržovėmis prekiavusi moteris.
Kad kiaušiniai – vienas populiariausių maisto produktų prieš Velykas, galima buvo įsitikinti vos peržengus vieną iš turgaus prekybinių pavilionų slenkstį. Kol duonos gaminių ir sausainių pardavėjai pastebimai nuobodžiavo laukdami klientų, kiaušinių prekiautoja turėjo gerokai daugiau darbo, o prie prekystalio nutįso eilutė.
Kiaušinių kainos turguje prieš Velykas nelabai skiriasi nuo esančių prekybos centruose. Už dešimtį kiaušinių reikia mokėti nuo trijų su puse iki keturių su puse lito, priklausomai nuo jų klasės. Žmonės noriai pirko ir namuose tarkuotus krienus. Už 250 mililitrų plastikinį indą teko pakloti keturis litus. Pasiteiravus, kodėl šis prieskonis dvigubai brangesnis nei prekybos centruose, prekybininkai paaiškino, kad daugelis vietų, kur auga šaknys, užlietos, todėl už jas tenka mokėti nemažus pinigus, prie galutinės kainos prisideda ir gamybos išlaidos.
Populiariausias – kumpis
Savo galimybes parduoti daugiau prekių ir užsidirbti prieš šventes prekybininkai vertina įvairiai. Prieš Kalėdas prekiautojai drabužiais, žaislais, buitine technika ar pramoninėmis prekėmis galėjo tikėtis gausesnio žmonių antplūdžio, tačiau prieš Velykas pardavėjų piniginės papilnės ne ką daugiau nei įprastomis dienomis.
Populiariausi dabar turguje yra prekiautojai maistu. Kiek daugiau prekių parduoda siūlantieji duonos gaminius ir žuvis, o geriausiai sekasi mėsos ir jos gaminių pardavėjams.
„Kol kas prekyba neįsibėgėjo, laukiam ketvirtadienio. Nėra reikalo mėsą laikyti šaldytuve. Sunkmečiu prieš šventes žmonės mėsos gaminiais išleidžia maždaug tiek pat, kaip ir geresniais laikais – didelio skirtumo nėra. Tačiau tik prieš šventes ir uždirbame, nes sausis ir vasaris buvo nuostolingi. Viliamės, kad šios dienos padės šiek tiek atsitiesti, nors stebuklų laikai jau praėjo“, – sakė mėsos gaminiais prekiaujanti panevėžietė Danguolė.
Prekybininkė teigė, kad prieš Velykas geidžiamiausiomis prekėmis tampa kiaulienos kumpiai ir paukštienos gaminiai.
„Tambovo kumpis – mėgstamiausias. Galėčiau daugybę jo parduoti. Štai ir šiandien – dėžę atvežė, o liko tik keli gabaliukai“, – gaminio populiarumu džiaugėsi prekybininkė.
Iškeitė į mėsą
Sausainiais ir pyragais prekiaujanti panevėžietė Vilma pasakojo, kad artėjanti šventė prekybos nepagyvins. Moteris teigė pastebinti, kad per pastaruosius pusantrų metų žmonės perka ne tik mažiau, bet ir pigesnius gaminius.
„Parduodu gerokai mažiau nei praėjusiais metais. O kas pirks? Daugelis gyvena tik iš pašalpų, pinigų trūksta. Anksčiau 15 litų kainuojančius sausainius žmonės prašydavo atsverti, nekreipė dėmesio į kainą, dabar įdėmiai apžiūri ir perka ne brangesnius nei 10 litų už kilogramą. Juk sausainių ar saldumynų sąskaita gali pasitaupyti ir šventiniam stalui pirkti mėsos ar kiaušinių. Jei ir pirks, tai paskutinę dieną prieš Velykas, taip buvo ir per Kalėdas“, – tikino Vilma Grikienė.
Galimybe prieš šventes parduoti daugiau produkcijos abejojo ir žuvies pardavėjai. Jie sakė, kad žuvys labiausiai perkamos Kalėdoms.
„Per Velykas žmonės valgo kumpius, o ne žuvį. Šioks toks pagyvėjimas juntamas, bet nedidelis. Populiariausios žuvys – silkė, šaltai rūkyta skumbrė, šaldyta produkcija“, – sakė pardavėja Vilija Čižienė.
Turguje sutikti pirkėjai „Sekundei“ pasakojo, kad jų Velykos šiemet nebus mažiau sočios nei prieš sunkmetį, pinigų tam nebus pagailėta. Tačiau vyresni panevėžiečiai tvirtino savo išlaidas gerokai apkarpę ir šventei išleis iki 50 litų.
Apklausė pirkėjus
Artėjančiai šventei jau pradėjo rengtis ir didieji prekybos tinklai, jie pirkėjus vilioja įvairiomis akcijomis. Prieš Velykas „Maximos“ prekybos tinklas atliko tyrimus ir, jais remdamasis, teigia, kad pirkėjai šiemet šventėms išleis nuo 50 iki 200 litų. Tokių, kurie ketina nepagailėti 300 litų, šiemet gali gerokai sumažėti. Pernai jų buvo 13 procentų, prognozuojama, kad šiemet liks tik apie 5 procentus.
„Vartotojas pasikeitė iš esmės: žmonės išmoko taupyti, planuoti pirkinius, naudotis akcijomis ir nuolaidomis, tad apdairiai leisti pinigus jie ketina ir ateityje – situacijai gerėjant. Būtent todėl gyventojai neabejoja, kad vaišėms mažiau išleis ir per šias šventes“, – apklausą komentavo „Maximos“ atstovė spaudai Renata Saulytė.
Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad Velykoms išleis tiek pat pinigų, kiek ir Kalėdoms. Prekybininkai teigia, kad nesikeičia ir lietuvių Velykų šventimo tradicijos – apie du trečdalius jų ketina švęsti šeimoje.
Švenčių skirtumai
Kaip ir turguje, prekybos centruose paklausiausios prekės yra kiaušiniai ir velykiniai atributai. Prekybininkai pastebi, kad kiaušinių paklausa kasmet prieš Velykas išauga daugiau nei dvigubai.
„Šios prekės kartais pritrūksta, nes tiekėjai nespėja pristatyti reikiamo kiaušinių kiekio. Tačiau esame jų užsakę papildomai ir tikimės, kad užteks visiems pirkėjams“, – vylėsi R.Saulytė.
Nors verslininkams laikotarpiai prieš Kalėdos ir Velykos yra sėkmingiausi ir pagal pelną šventės prilyginamos viena kitai, bet prekybininkai mato esminius skirtumus.
„Prieš Kalėdas pirmiausia stengiamasi nupirkti dovanėlių artimiesiems, o didžiausias Velykų rūpestis – šventinis stalas. Esame pastebėję, kad didėja aukščiausios rūšies miltų, uogienių ir kepinių priedų populiarumas, todėl spėjame, kad Velykoms nemažai lietuvių patys keps pyragus su įdaru, gamins kitus patiekalus. Be abejonės, bus daugiau perkama šviežių vaisių ir daržovių, nes daugelis gyventojų nebeturi jų atsargų. O daržovių ir vaisių turi būti ant velykinių vaišių stalo“, – teigė „Iki“ prekybos centro atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.
Prekybos centruose kalbinti panevėžiečiai „Sekundės“ žurnalistams tvirtino Velykoms išleisiantys apie 50 litų ar dar mažiau, tokias sumas įvardijo ir daugelis turguje sutiktų miestiečių.
Mantas Tomkūnas
