valstybinės įmonės

Nors valstybės vadovų atlyginimai keletą kartų lenkia vidutinio tautiečio algą, trys svarbiausi Lietuvos politiniai asmenys neuždirba tiek, kiek kai kurių šalies institucijų ir įmonių vadovai. Jų algalapiuose įrašyti skaičiai viršija šešis, aštuonis ar net dešimt tūkstančių. Prezidentas Gitanas Nausėda 2020 m. pirmą ketvirtį „ant popieriaus“ uždirba 9 680 eurų.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pradėjus viešai skelbti daug daugiau duomenų, matyti, kokius turtus kaupia ne tik Seimo nariai, ministrai, prezidentė, bet ir valstybinių įmonių vadovai ir jų pavaduotojai. Naujienų portalas tv3.lt peržvelgė valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų bei valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų ir jų pavaduotojų turto deklaracijas. Lentelėje straipsnio apačioje rasite TOP dvidešimtuką.

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Ieškodamas darbo žmogus pagal savo profesiją kartais gali rinktis tarp valstybinės ir privačios įmonės. Nors viename iš šių sektorių atlyginimai kyla sparčiau, kitame, pagal statistiką, algos – didesnės. Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc.

Lietuvos valstybės įmonėse pareigūnai randa užsienio valstybėms priklausančios šnipinėjimo programinės įrangos, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rimtautas Černiauskas. „Iš tiesų tokios įrangos, nors ir nedaug, bet randame. Turiu galvoje veikiančią užsienio valstybėms priklausančią, tarkime, šnipinėjimui skirtą programinę įrangą“, - trečiadienį paskelbtame interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė R.Černiauskas.

Valstybei priklausančių įmonių daug, tačiau vienoms dar ir suteiktos papildomos privilegijos – nemokėti nė euro į valstybės biudžetą. Nors kalbama, kad tokios įmonės atlieka svarbią socialinę misiją, kai kurios ne tik, kad dirba nuostolingai, bet ir kelia klausimus: kam valstybei reikalingi poilsio namai? Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metinėje kalboje atskleidė, kad tokių, dividendų nemokančių įmonių – 39. „Prisidengiant valstybei svarbaus ekonominio projekto statusu siekiama tik privilegi...

Sausio 25 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paragino privatizacijos sąraše esančias valstybines įmones kotiruoti savo akcijas vietinėje akcijų biržoje, o ne Londone ar Niujorke.

Seimas, priėmęs Gyventojų turto deklaravimo įstatymų pataisas, išplėtė asmenų, privalančių deklaruoti turtą, grupę. Nustatyta, kad nuo kitų metų deklaruoti turtą taip pat privalės valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai; valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimos nariai; strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių i...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, pagal kurį be šalies vyriausybės sutikimo strateginėms valstybės valdomoms bendrovėms draudžiama sutekti informaciją užsienio valdžios atstovams, informuoja BBC. Valstybinės bendrovės Rusijos valdžios leidimą turės gauti ir norėdamos keisti su užsienio subjektais pasirašytose sutartyse nurodytą kainodarą.

Valstybės valdomos įmonės pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 102 mln. litų pelno. Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) portfelio pardavimo pajamos pirmąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 1,7 proc. – iki 1 667 mln. litų. Labiausiai – 4,7 proc. – ūgtelėjo energetikos sektoriaus įmonių pajamos, o labiausiai sumažėjo miškininkystės sektoriaus įmonių pajamos (8 proc.

Patyręs turto valdymo ir priežiūros specialistas, Lietuvoje apsigyvenęs Australijos lietuvis Paulas Daugalis kalba apie betikslį smulkinimąsi, kuris suėda didžiąją dalį žmonių laiko, sykiu rizikingiausias sritis pamirštant ar net ignoruojant.

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui apjungti 11 valstybinių kelius prižiūrinčių įmonių į 6. Tai kasmet leistų sutaupyti 8 mln. litų, kurie būtų skiriami keliams, o ne administracijai išlaikyti. Pertvarkius Lietuvos automobilių kelių direkciją ir valstybines įmones bus efektyviau naudojamos keliams skiriamos valstybės biudžeto lėšos.

Ekspertai Rusijoje siūlo sprendimus mažinant korupciją. Analitikai šalies vadovybei siūlo aukščiausius valstybinių įmonių vadovus skirti konkurso būdu. Kaip rašo lenta.ru, siūloma konkursus į vadovų pareigas rengti ne tik valstybinių įmonių vadovams, bet ir kitiems kandidatams į vadovų pavaduotojus bei kt. aukštas pareigybes. Manoma, kad tai padėtų kovoti prieš korupciją.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.

Investuotojai ruošiasi didžiausiam išpardavimui – euro zonos skolininkės gelbėsis parduodamos valstybinį turtą. Beviltiškai prasiskolinusios euro zonos narės, kaip Graikija, Airija, Ispanija, ruošiasi didžiausiam išpardavimui per pastarąjį dešimtmetį. Privatizavusios valstybines įstaigas jos tikisi pritraukti 71,5 mlrd. eurų (246,68 mlrd. litų). Tiesa, analitikai abejoja, ar priverstinis valstybinių įstaigų pardavimas šioms šalims atneš didžiausią galimą naudą.

Kitose pasaulio šalyse valstybės įmonės – pagrindinės ekonomikos gelbėtojos. Tik Lietuvoje jos sugeba valdydamos 17 mlrd. litų „uždirbti" milijardinius nuostolius. Valdžia maitina pažadais, kad viskas susitvarkys, tik ekonomistai baksnoja į įstaigose klestinčius klanus ir primena, kad „neuždirbtas" pelnas neretai keliauja politikams į kišenes, o pertvarkyti to nenorima.

Artėjant kitų metų biudžeto svarstymui, pasigirdo siūlymų didžiausių valstybinių įmonių vadovus kviestis į Seimą ir pasiaiškinti, kaip jie naudoja biudžeto lėšas. Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, valstybines įmones pasitempti priverstų būtent tokie vieši “tardymai", kurie yra gana populiarūs užsienyje.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Pirmą kartą per pastaruosius 20 metų Vyriausybė parengė Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto metinę apžvalgą. Joje sukonsoliduota informacija apie visas valstybės valdomas įmones, kitą komercinį turtą ir iš jo į valstybės biudžetą gauti dividendai, praneša Ūkio ministerija. Apžvalga parodė, kad apie 300 valstybės įmonių turi maždaug 17,3 mlrd. litų vertės komercinio turto, tačiau už 2009 metus į valstybės biudžetą gauta tik apie 30 mln. litų dividendų.

Šalies valdžia piktinasi faktai, kai valstybinių įmonių vadovai net ir sunkmečiu gauna astronomines algas. LR Seimas ruošiasi pateikti siūlymą, kad valstybės įmonių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atlyginimai negalėtų viršyti šalies prezidento algos. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Prezidentės alga dabar, atskaičius mokesčius, yra 18,8 tūkst. Lt.