Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvoje realusis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 metais, padidėjo 7,3 proc. Statistikos duomenimis, pernai, kaip ir 2015–aisiais, bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis sparčiau augo privačiajame sektoriuje – jis padidėjo 9 proc. (63 eurais) iki 759 eurų. Valstybės sektoriuje bruto darbo užmokestis padidėjo 6,1 proc. (45 eurais) iki 796 eurų.
Ypač atlyginimai augo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse – apie 14,5 proc.
Tuo tarpu darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2016 metais siekė 770 eurų ir per metus padidėjo 6,7 procento.
Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, pernai padidėjo 7,9 proc. (57 eurais) iki 771 euro, vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis išaugo 8,3 proc. (46 eurais) iki 600 eurų.
Privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų statistika gali būti iškraipyta
Apžvelgiant praėjusių metų statistiką vyriausiasis SEB analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad nesiskiriame nuo kitų kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Latvijoje irgi viešajame sektoriuje algos didesnės.
„Čia filosofinis klausimas kas turi gauti didesnes algas: valstybės tarnautojai ar privataus sektoriaus darbuotojai. Pastarųjų metų tendencija, kad privačiame sektoriuje algos vejasi viešojo sektoriaus darbuotojų algas ir tai labiau susiję su tuo, kad privačiame sektoriuje kuriamos naujos darbo vietos ir verslai nori plėstis. Tad tas žmonių trūkumas verčia mokėti didesnes algas privačiame versle. Vėlgi praeitais metais ir minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) augimas turėjo įtakos privačiam sektoriui, ypač apgyvendinimo sektoriui, kur daug žmonių MMA gaudavo dėl šešėlio. Ir tos šešėlinės pajamos šiek tiek mažėjančios, tai pereina į tą oficialią statistiką privačiame sektoriuje“, – savo nuomonę pateikia T. Povilauskas.
Tuo tarpu „Swedbank“ vyriausiais ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad viešajame sektoriuje darbo užmokestis nėra didesnis, bet statistika yra iškraipyta vokelių.
„Privačiame sektoriuje berods dar ketvirtadalis darbo užmokesčio sumokama neoficialiai. Tai iškraipo statistiką ir nematome tikrojo paveikslo. Tai viena iš priežasčių, kodėl dažnai klaidingai galvojame, kad Estijoje darbo užmokestis gerokai didesnis nei Lietuvoje. Tai taip nėra“, – teigia ekonomistas.
Jis patikina, kad didžiausią įtaką darbo užmokesčio augimu turėjo 17 proc. išaugęs MMA. O būtent privačiame sektoriuje daugiausia žmonių ir dirba už minimalų atlyginimą.
„Dar viena priežastis tai, kad praėjusiais metais VMI vykdė gana efektyvią neoficialaus darbo užmokesčio mažinimo strategiją, įspėdama tas įmones, kur daugiau nei pusė darbuotojų uždirba MMA apie tai, kad tos įmonės gali būti tikrinamos ateityje ir vertinama, ar nėra neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo praktikos. Ir vien tokių įspėjimų pakako, kad tose įmonėse būtų padidinamas oficialus darbo užmokestis“, – atskleidžia ekonomistas.
Žmonės pradės migruoti iš viešojo sektoriaus į privatų?
Jau ilgą laiką netyla kalbos, kad vienas didžiausių šių metų iššūkių – kvalifikuoti darbuotojai. Tad ne tik verslai tarpusavyje ims konkuruoti, bet konkurencija augs ir tarp verslų bei valstybinių įmonių. Tad didžiausio atlyginimo kėlimo gali tikėtis tie, kurie yra geidžiamiausių specialybių atstovai.
Visgi viešasis sektorius yra sukaustytas – atlyginimai nepriklauso nuo darbuotojų paklausos ar produktyvumo lygio., viską nulemia valdžios sprendimai.
„Kadangi pastaruoju metu yra iniciatyvų didinti kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Tai šiais metais matysime šiek tiek sparčiau augantį darbo užmokestį viešajame sektoriuje, bet apskritai bendras darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau nei 2016 m. ir pagrindinė to priežastis, kad nebedidėja MMA, kuris turėjo daug impulso atlyginimų augimui pernai.
Tam tikra prasme būtų teigiamas procesas, jei toliau didėtų atotrūkis tar privataus ir valstybinio sektoriaus atlyginimų, galbūt atsirastų daugiau paskatų viešojo sektoriaus darbuotojams darbintis privačiame sektoriuje. Turime jau seniai struktūrinę problemą, kad Lietuvos viešajame sektoriuje yra per daug darbuotojų. Tą problemą galima spręsti dviem būdais: įgyvendinti struktūrinę reformą – atsisakyti dalies valstybinių institucijų, mažinti darbuotojų skaičių arba tikėtis, kad didėjant atlyginimų skirtumui tarp šių sektorių, didesnė dalis dirbančių valstybiniame sektoriuje pasirinks privatų. Bet pastarojo atvejo tikimasi jau daug mėtų ir tai vis neįvyksta. Tam, kad valstybiniame sektoriuje užtektų finansinių išteklių adekvačiai didinti atlyginimus, reikės mažinti jame dirbančių darbuotojų skaičių“, – tv3.lt portalui sako N. Mačiulis.
Analitiko T. Povilausko nuomone, atlyginimai šiais metais labiau augs privačiame sektoriuje, nes valdžios biudžetas vis tiek turi apribojimus kuriuose sektoriuose ir kur gali didėti algos.
„Daug yra baimių, bet panašu, kad Lietuvos verslas plečiasi ir visai nori kurti darbo jėgą. Norisi tikėti, kad šiek tiek greičiau algos augs privačiame sektoriuje, bet klausimas, kiek tai tvaru ilgalaikiame laikotarpyje ir tai matosi kalbant su viešojo sektoriaus atstovais, kad ypač sunku konkuruoti su privačiu verslu norint pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
Jei esi kvalifikuotas, verslas pasiryžęs perpirkti tave iš viešojo sektoriaus. Ta problema darysis vis aktualesnė ir nenustebčiau, kad turėtų atsirišti valstybės išlaidų augimas ir darbuotojų algoms. Turiu omeny kitus ir dar kitus metus“, – teigia ekonomistas.
Jis taip pat, kaip ir N. Mačiulis vertina, kad norinti didinti algas ir išlaikyti kvalifikuotos darbuotojus valstybinėse įmonėse, teks pirmiausia sumažinti darbuotojų skaičių.
SEB banko prognozėmis, šiais metaus bruto alga turėtų augti 6 proc. Tokį augimą prognozuoja ir „Swedbank“.
