Siūlymui – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pritarė ir Seimas. Tad toliau projektas keliauja į komitetus.
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ne vienerių metų patirtį turinčiais vadovais, kaip jie vertintų tokius pokyčius.
Dalius Misiūnas: kadencijos – normalus dalykas
„Lietuvos energijos“ Valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad nėra naudinga, kai toje pačioje vietoje žmogus dirba 20 metų. Kadencijos – tek privačiame, tiek valstybiniame versle yra būtinos. Tad tokio įstatymo įtvirtinimas ten, kur tokio proceso dar nėra būtų sveikintinas.
Nors pasigirsta kalbų, kad kadencijos trukdytų nuosekliai vykdyti strateginiu pokyčius, D. Misiūnas su tuo nesutiktų.
„Įmonės valdyme dalyvauja keli veikėjai. Pirma tai akcininkas. Pas akcininką yra didžiausia atsakomybė už įmonę, nes tai jo turtas, jis už tą turtą atsakingas. Tada akcininkų skiriama valdyba ar stebėtojų taryba. Tai priklausomai nuo to, kokia pasirinkta struktūra, valdyba ir stebėtojų taryba atsakinga už įmonės strategiją. Tada valdyba ar stebėtojų taryba skiria vadovą. Vadovas skiriamas ir ieškomas tam, kad įgyvendintų akcininkų ir valdybos keliamus tikslus. Tai labai stereotipinis, gal net mūsų lietuviško mąstymo būdas, kad vadovas lemia viską. Vadovas pasamdomas akcininko tam, kad įvykdytų jam keliamus tikslus.
Pažangiose praktikose matome, kad valdyba sąmoningai priima sprendimą pakeisti vadovą, nes įmonė pereina į kitą raidos etapą. Pavyzdžiui, reikėjo vadovo revoliucionieriaus, o dabar to, kuris užtikrins stabilumą. Dėl to jis negali būti vienas ir tas pats žmogus. Vadovo pasirinkimas negali nulemti krypties pokyčių. Nors kartais taip įvyksta. Jei akcininkas abejingas ir nenori nieko per daug spręsti arba aktyviai dalyvauti, arba valdyba nejaučia savo rolės, tada viskas paliekama vadovui spręsti, tada išeina Registrų centras ir Lietuvos geležinkeliai“, – komentuoja D. Misiūnas.
Pasak jo, ir privačiame sektoriuje yra daug vietų kur sėdi vadovai ir nekuria pridėtinės vertės įmonei, o jų pakeitimas duotų kitą stimulą. Tai parodo, kad itin stiprus vaidmuo – rolių pasiskirstyme.
„Lietuviško jauno verslo dilema – kai akcininkas ir vadovas yra viename asmenyje, tai Lietuvoje 70 proc. įmonių tokių yra. Kas reiškia, kad jis turi ir akcininko ir vadovo vaidmenį – tai jis vienvaldis. Gali sakyti, kad klesti bet aš drįsčiau užduoti klausimą, ar negalėtų būti kitaip, jei tos rolės atsiskirtų. Tiesiog privačiame versle, jei akcininkas ir vadovas tas pats asmuo, tai niekada nepasakys kad vadovas blogas, nes vadovą vertina akcininkas.
Valstybiniame sektoriuje išlenda problema, kad akcininkas kartais apskritai savo rolės nemato. Akcininkas dažnai būna ministerija. Tada išeina taip, kad ne ministerija įmonę valdo, o įmonė ministeriją, nes vadovas, natūralu, disponuoja tam tikrais įrankiais – turi įmonę, pinigus ir galią, gali piktnaudžiauti tuo, kad jis nėra valdomas. Arba vadovui niekas nekelia tikslų, pats išsikelia ir įsivertina, kad gerai pasiekiau. Taip neturėtų būti“, – sako „Lietuvos energijos“ vadovas.
Tad D. Misiūnas pabrėžia ir ministerijų vaidmenį, kurios turėtų vykdyti savo rolę nustatant strategiją ir paskiriant vadovus vykdyti tą strategiją.
Pasak jo, 10 metų trukmė vienos įmonės vadovo poste – su kaupu pakankamai. Pasaulinėje praktikoje matoma, kad retai vadovas pradirbęs virš 10 metų vis dar valdytų efektyviai.
„Labai sveika ir jei tai geras vadovas, tai ir jo paties labui naudinga, kad jis tą talentą per įgytą patirtį kitur išnaudotų“, – prideda D. Misiūnas.
Gintaras Bertašius: pokyčiai tikrai reikalingi
„Vilkyškių pieno“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas dvejopai vertina šią idėją. Kadangi pats yra savininkas, kontroliuojantis daugiau kaip 50 proc. akcijų ir ilgametis vadovas, tai turi ir pavyzdį, kad įmonė gali būti efektyvi nekeičiant vadovo. Visgi jis išskiria, kad kai vadovai samdomi – visai kitas požiūris ir tikslai.
„Manyčiau, kad 10 metų dirbti vienoje vietoje nėra blogai, jei vadovas ypatingai inovatyvus ir geras, bet bendrąja prasme naujas kraujas nėra blogai. Jei tai didelė organizacija ir yra valdybos, man atrodo, kad jos daugiau už reformas ir strategiją atsakingos. Kaip įgyvendins užduotus tikslus tai vadovas ir vadovybė. Nuo vadovo ne visada ir priklauso viskas. Yra labai nedaug įmonių, ko gero nedaug didelių įmonių, kur tik vadovui viskas atiduota.
Viskas vertinama individualiai. Yra vadovų, kur kiek seniau dirbantys ir puikiai tvarkosi, bet yra iš tikrųjų, kur norisi matyti pokyčius, tiek privačiame versle, tiek valstybiniame, kad būtų kiti vadovai. Taip, kad čia pakankamai individualiai. Bet iš tikrųjų, bendrąja prasme, manau, pokyčiai visada yra gerai“, – teigia G. Bertašius.
Aurelijus Rusteika: tobulas laikotarpis – 5 ar 7 metai
„Topo centro“ įkūrėjas Aurelijus Rusteika įsitikinęs, kad tiek privačiame, tiek valstybiniame versle vadovų kaita būtina. Tiesa, jis pastebi, kad vadovas pirmus metus iš vis nelabai gali dirbti, nes tik susipažįsta su veikla, antrus jau pradeda dirbti, o tada laukia kokie trys metai vaisingo darbo.
„Vadovui pats tas yra 5–7 metai, pats idealiausias laikotarpis vadovauti įmonei. Žmogus kitaip praranda motyvaciją ir yra nebemotyvuotas ilgiau dirbti.
Reikia keisti tuos vadovus, kurie pradirbo 20 metų. 5–7 metai pakankamas laikotarpis bet ką įgyvendinti. Viską pakeisti ir iš naujo gali padaryti įmonėje.
Valstybinė įmonė ne privati, ten nėra akcininko, kuris prižiūri ir vadovauja. Efektyvumas ten visai kitas, bet vienas iš dešimties faktorių tai tikrai (vadovo pakeitimas – red. past.). Ne tik vadovai turi, bet visos grandys turi atsinaujinti, kas 5–7 metus. Taip privačiame yra, taip turi ir valstybiniame būtų. Nematau skirtumo, nes pagrindai valdymo yra visur tokie pat“, – sako A. Rusteika.
Be to jis įsitikinęs, kad vien rotacija iš vienos į kitą įmonę netinkama. Reikia ne dirbtinos rotacijos, o nuolatinio vadovų atsinaujinimo.
Gintautas Pangonis: valstybė turėtų mąstyti kaip privataus verslo savininkas
AB „Grigiškės“ prezidentas Gintautas Pangonis pabrėždamas, kad dauguma privačių įmonių daug labiau pažangesnės, siūlo valstybinės įmonėms atsižvelgti į rezultatus ir lanksčiau skirti vadovus. Taip ir pastarosios įmonės galėtų pasiekti geresnius rezultatus.
„Nenoriu įvardyti, bet kai kuriuose yra nemaža pažanga, kai pasikeitė vadovai. Reiškia reikia tą daryti. Kai ateina kiti vadovai išlenda visa eilė problemų ir toliau įmonės pradeda geriau dirbti. Nebūtinai vadovas atidirba dvi kadencijas ar dešimt metų ir turėtų palikti, galbūt gali būti atestuotas ir į kitą įmonę nueiti. Gerų vadovų visada trūksta“, – sako verslininkas.
Remdamasis savo patirtimi jis patvirtina, kad ir jų pačių grupėje vyksta rotacija, vadovai pereina į kitą įmonę.
„Jei yra savininkas privačiame versle ir turi daugumą, jūs ir norėdami nepakeisit. Bet jei savininkas yra ir galvoja, kad reikia vieną ar kitą vadovą pakeisti, kad būtų geresni rezultatai, tai tą ir daro. Manau valstybė kaip savininkas tą ir galėtų daryti. Be abejo, nereikėtų taip tankiai, penki metai, na dvi kadencijos po penkis metus. Nes šiai dienai, kai žiūrime į tam tikras valstybines įmones, apie kurias sukasi skandalai, matome, kad nebuvo labai gerai“, – sako G. Pangonis.
Šiandien Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė sakė, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų pareigas einančių asmenų ribotų kadencijų nustatymas gali būti laikoma efektyvia kovos su korupcija priemone, leidžiančia žymiai sumažinti dėl vadovų ilgalaikių ryšių su politikais atsirandančias korupcines rizikas, galinčias užkirsti kelią skaidriai, nuo atskirų politikų valios nepriklausomai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklai bei tinkamai visos valstybės interesus atitinkančiai jų priežiūrai.
„Ilgametė patirtis rodo, kad ilgai toje pačioje įmonėje vadovaujantys vadovai daugeliu atveju ne tik deda mažiau pastangų, siekdami prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos situacijos, bet ir yra linkę mažiau diegti naujoves bei gerąsias įmonių valdymo praktikas, lemiančias ir didesnį įmonių veiklos skaidrumą bei efektyvumą“, – Seimo posėdyje kalbėjo šalies vadovės patarėja.
Šiuo metu valstybė valdo 79 valstybės įmones ir 49 akcines bendroves. 2015 m. savivaldybės kartu valdė 46 savivaldybių įmones ir 177 akcines bendroves.
Po pristatymo už projektus balsavo 61 Seimo narys, prieš – 3, susilaikė 22 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 25 d.
Šiuo metu beveik pusei valstybės įmonių (34 iš 79) vadovauja žmonės, dirbantys postuose daugiau nei 10 metų, o ilgiausiai – daugiau nei 20 metų, vadovauja 12 miškų urėdijų ir kelių priežiūros įmonių vadovai. Tiek pat metų dirba ir dviejų valstybės valdomų akcinių bendrovių vadovai.
