įmonių vadovai

Įsivaizduokite situaciją, jog Jūsų darbdavio vadovaujama įmonė per mėnesį uždirbo 100 tūkst. eurų pelno. Verslo sėkme pasidžiaugęs vadovas tris ketvirtadalius pelno pasiima sau, o likusią dalį atiduoda Jums ir Jūsų kolegoms, siekdamas paskatinti Jus dirbti dar efektyviau. Ir taip – kiekvieną kartą. Tokią tvarką nori numatyti parlamentaras Vytautas Antanas Matulevčius, pateikęs pasiūlymą šiuo metu Seime svarstomam naujam Darbo kodekso projektui.

Mažmeninės prekybos1 įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius mėnesius didėjo. Apyvarta augo beveik visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose ir beveik pusėje (45 proc.) visų likusių prekybos įmonių. Be to, rugpjūčio mėn., palyginti su liepa, mažiau įmonių teigė, kad jų ekonominė būklė pablogėjo: pablogėjimą nurodė 16 proc. (prieš mėn. - 30 proc.), pagerėjimą - 17 proc. (prieš mėn. - 27 proc.) apklaustųjų.

Turtingiausi pasaulio įmonių vadovai dažniausiai kelią į sėkmę grindė savo pačių rankomis sukurtomis kompanijomis. Jų vadovaujamos įmonės pakeitė ne tik atskirų verslo sektorių, tačiau ir visos ekonomikos veidą. Kai kurie iš šių įmonių vadovų paveldėjo savo turtus, tačiau daugelis pradėjo beveik nuo nulio. Vienas jų pradėjo karjerą nuo laikraščių išnešiotojo, kitas buvo draudimo agentas, o trečias hipotekinių paskolų brokeris.

„Maxima“ grupėje keičiasi Lietuvos ir Latvijos įmonių vadovai – nuo spalio 5 d. tinklui Lietuvoje vadovavęs Gintaras Jasinskas tampa „Maxima“ Latvija Valdybos pirmininku, o jo pirmtakas Latvijoje Arūnas Zimnickas perima „Maxima LT“ generalinio direktoriaus pareigas. Sprendimas priimtas laikantis strategijos kas kelerius metus taikyti vadovų rotaciją.

Tradiciniai Europos šalims taikomi kultūriniai stereotipai negalioja darbo santykiuose – rodo lyderystės ir organizacijų klimato tyrimas, kurį vadybos konsultacijų bendrovė „Hay Group“ atliko Europos įmonėse. Tyrimo duomenys atskleidžia, jog Šiaurės Europos darbovietėse vyrauja pozityvesnis klimatas ir demokratinis vadovavimo stilius, o Viduržemio jūros regiono vadovai, bendraudami su pavaldiniais dažniau būna tiesmuki ir autokratiški. „Tyrimas, kurio metu buvo vertinami 14,4 tūkst.

Per paskutinius metus pinigų labdarai aukojo 61 proc. lietuvių, o internetu besinaudojantys gyventojai buvo dar aktyvesni – 64 proc. jų skyrė pinigų labdarai. Vidutiniškai aukoję lietuviai labdarai skyrė apie 29 litus. Beveik dvigubai daugiau pinigų nei vidurkis aukoja namų šeimininkės ar vaiko priežiūros atostogose esančios moterys bei įmonių vadovai ir savininkai. Tai rodo naujausias gyventojų nuomonės tyrimas, kurį aukojimo internetu svetainės „Aukok.

Investuotojų asociacija perspėja, kad didelių tantjemų skyrimas pažeidžia smulkiųjų akcininkų interesus ir atkreipia investuotojų dėmesį, kad skaičiuojant santykinius rodiklius, tantjemas greičiausiai reikia atimti iš pelno. Asociacijos duomenimis, biržoje kotiruojamos bendrovės Panevėžio statybos trestas, „Rokiškio sūris“ bei „Žemaitijos pienas“ skirstomu pelnu mieliau dalijosi ne su smulkiaisiais akininkais, o su įmonių vadovais.

Įmonėms už kartelinius susitarimus ir nesąžiningą konkurenciją skirti didesnes baudas, numatyti asmeninę tokių įmonių vadovų atsakomybę, prailginti sankcijų skyrimo senaties terminus siūloma Konkurencijos įstatymo pataisose. Tokios Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva, bendradarbiaujant su Konkurencijos taryba, įstatymo pataisos registruojamos Seime. Pataisomis taip pat siūloma pailginti sankcijų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus skyrimo terminus.

Bazinis aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimas Lietuvoje yra 11 proc. didesnis lyginant su visa Baltijos šalių aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinka, Estijoje – 3 proc. mažesnis, o Latvijoje – 9 proc. mažesnis. Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ Lietuvoje atliktas aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimų tyrimas „TopEx“ parodė, kad atlyginimai jiems nustatomi individualiai pagal bendrovių galimybes ir šių žmonių kuriamą vertę organizacijai.