Artėjant kitų metų biudžeto svarstymui, pasigirdo siūlymų didžiausių valstybinių įmonių vadovus kviestis į Seimą ir pasiaiškinti, kaip jie naudoja biudžeto lėšas.
Anot Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, valstybines įmones pasitempti priverstų būtent tokie vieši “tardymai", kurie yra gana populiarūs užsienyje.
“Jų vadovai ir atsakingi ministrai galėtų pasiaiškinti, kaip naudojamos lėšos ir kokią naudą duos biudžetui, nes ne paslaptis, kad pastarojo lėšas būtent jos ir naudoja", - sakė jis.
Premjeras Andrius Kubilius, komentuodamas šį pasiūlymą, teigė, jog toks būdas neduoda maksimalių rezultatų.
“Vertinu mintį apie komiteto tam tikrą priežiūrinę veiklą, vertinant visų stambių bendrovių veiklą, finansinius rezultatus, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vien individualių įmonių kratymas neduoda maksimalių rezultatų. Visos šalys, kurios ėjo šiuo keliu suprato, kad reikia bendros sisteminės pertvarkos", - sakė jis.
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė dar kartą priminė, jog yra trys rezervai iš kur paimti pinigų į biudžetą.
“Yra tiesus kelias – mokesčių kėlimas, tačiau jis visada sukelia dideles diskusijas. Tuomet akivaizdūs rezervai – šešėlinė ekonomika, kontrabanda, tačiau juos pasiekti prireiks laiko, ir trečias – pagrindinis ir labai svarbus – kelias yra valstybės turtas ir pajamos iš jo", - sakė ji.
Ekonomika.lt primena, jog skaičiuojama, kad komercinio valstybei priklausančio turto vertė siekia 18 mlrd. litų.
Vyriausybė ateinančių metų biudžeto projektą Seimui turėtų pateikti spalio 18 d.
Martynas Pasiliauskas
