vaidotas urbonas

Daug kritikos strėlių būdamas sveikatos apsaugos ministru sulaukęs Arūnas Dulkys savo paskutiniu darbu iš pediatrų bendruomenės sulaukė didžiulės padėkos. Politikų nubrėžti planai, kad nuo 2027 m. vaikų ligų gydytojų neliktų pirminėje grandyje, buvo pakeisti.  Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas. „Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją.

Neseniai pristačius naujausius Lietuvos vaikų sveikatos rodiklius, didžiausią nerimą ekspertams kelia vaikų laikas, praleidžiamas prie ekranų, nejudrumas, mitybos įpročiai.

Mitybos vaidmuo organizmo sveikatai ir nutukimo, antsvorio prevencijai yra didžiulė. Ypač ji svarbi ir gerai mikrobiotos, kuri siejama su vis daugiau ligų vystymusi, būklei palaikyti. Vaikų gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas patarė, kokį maistą ypač rekomenduotų įtraukti į kasdienį racioną.  Apie žarnyno mikrobiotos (tai yra mikroorganizmų – bakterijų, virusų, pirmuonių, grybų j – visuma) reikšmę mokslininkai ir gydytojai kalba vis garsiau.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Su skrandžio rūgštingumo bėdomis susiduria dažnas – neaplenkia ši bėda tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Kaip atpažinti šią ligą ir kokiais būdais šiukštu nemažinti rūgštingumo, išsamiau papasakojo VUL Santaros klinikų gydytojai. VUL Santaros klinikų Specializuoto vaikų ligų skyriaus gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas konstatavo, kad skrandžio rūgštingumas – labai sena liga, tačiau kitą kartą šis sutrikimas žmonių įvardijamas ne visai tiksliai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Rinktis ekologišką ar užaugintą be antibiotikų, pirkti prekybos tinklų parduotuvėse ar turguje – tėvai neretai svarsto, kaip atrasti vertingiausią ir kokybiškiausią mėsą savo vaikams. Gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas paaiškina, į ką svarbiausiai atkreipti dėmesį, ir atskleidžia, kokios mėsos pats neduotų savo vaikams. „Svarbiausia ne kur mėsa parduodama, bet ar ji tikrai saugi ir tinkamai užauginta.

Tęsiantis tokių elementarių vaistų kaip antibiotikai ir kitų medikamentų trūkumui pediatrai kaip reikiant sunerimę. Jų teigimu, nesiimant efektyvių priemonių šiai problemai spręsti ilgalaikėje perspektyvoje gresia liūdnos pasekmės vaikų sveikatai. Pasak Lietuvos gydytojų, situacija išlieka sudėtinga, o rimčiausias to pasekmes galima išvysti jau ateityje. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba gi nurodo, kad dalies vaitų tiekimas jau atnaujintas arba juos yra kuo pakeisti.

Kelmės rajone gyvenančios ir vaikus auginančios mamos šaukiasi pagalbos. Daugiau nei 25 tūkstančius gyventojų turinčiame rajone auga tūkstančiai vaikų, tačiau centrinėje ligoninėje nebeliko jokio budinčio vaikų gydytojo. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Sergančiųjų nutukimu skaičiai pasaulyje drastiškai auga, o bene labiausiai medikus gąsdina būtent vaikų nutukimo skaičiai. Gydytojai nesibaigiantį vaiko norą valgyti net palygina su priklausomybe narkotikams ar alkoholiui, tačiau konstatuoja, kad noro nenustojamai valgyti priežastys dar nėra iki galo išaiškintos. Nutukimu sergančiųjų skaičiai didėja visame pasaulyje – Pasaulio nutukimo federacija prognozuoja, kad iki 2035 m. vienas iš 4 žmonių sirgs nutukimu.

Pusantrų metų vaikas panyra į vos kelių laipsnių ežero vandenį, aštuonmetė, kuri grūdinasi ledo vonioje – tokiais būdais kai kurie tėvai stiprina savo vaikų imunitetą ir džiaugiasi tokio grūdinimosi rezultatais, mat vaikai mažiau serga ir beveik nevartoja vaistų. Visgi kai kurie medikai sako, kad norint užgrūdinti vaiką, nebūtina jo kišti į ledinį vandenį.

Nors parduotuvių lentynos pilnos įvairiausio jau pagaminto maisto, gydytojai ragina neskubėti tuo žavėtis. Jie primena, kad sveikiausias maistas – pagamintas namuose. Vis tik klaidinga manyti, kad reikėtų besąlygiškai vengti visko, kas saldu. Ypač vaikams gauti saldaus maisto yra būtina. Vaikų gastroenterologas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vaidotas Urbonas portalui tv3.lt papasakojo, kokio maisto šiukštu neturėtų būti namuose, ir ar vaikui galima duoti saldumynų.

Nors ypač po pandemijos ir ilgai trukusių karantinų gydytojai stvėrėsi už galvos dėl visokeriopai suprastėjusios vaikų sveikatos, profesorius Vaidotas Urbonas kaip didžiausią blogybę šiandien įvardija ekranų epidemiją. Jo teigimu, besaikis sėdėjimas prie įvairių ekranų sukuria virtinę kitų vaiko sveikatos problemų. Gydytojas teigia, kad per ilgas panirimas į virtualų pasaulį vaikams nieko gero neatneša – dėl to tiek auga svoris, prastėja mityba, mažėja fizinis aktyvumas, veikiama jų psichika.

Kasmet vis garsiau kalbama apie prastėjančią vaikų mitybą ir su tuo susijusias sveikatos problemas. Nors informacijos, koks turėtų būti vaikų valgiaraštis apstu, sunku atsirinkti, kokius mitybos įpročius turėtume įdiegti dar mažumėje. Vaikų gastroenterologas profesorius Vaidotas Urbonas pataria, kokių mitybos principų reikėtų laikytis, kad mūsų vaikai augtų sveiki, energingi ir jų nekamuotų įvairūs raidos sutrikimai.

Jau kurį laiką Europos tėvus gąsdina neaiškios kilmės vaiku hepatito protrūkis. Kai kurie ligos atvejai yra tokie sunkūs, kad baigiasi kepenų transplantacijomis, tačiau tikslios susirgimo kilmės nustatyti nepavyksta. Atsiranda įvairių nuomonių, neva tai gali būti net nauja COVID-19 mutacija.

Žinoma TV laidų vedėja ir žurnalistė Renata Šakalytė-Jakovleva atvirauja, jog dirbant įtemptą ir kartais stresinių situacijų kupiną darbą ne visada pavyksta organizmą palepinti pilnaverte mityba, todėl prastėja žarnyno sveikata, kuri veikia emocinę būklę ir silpnina imunitetą.

Medikai įspėja, kad metai karantino ir nuotolinio mokymosi gali turėti negrįžtamų pasekmių vaikų sveikatai. Per mažas fizinis aktyvumas, suprastėjusi mityba, pakrikęs miego režimas – tai ne tik didina nutukimo riziką, bet ir gimdo puokštę kitų ligų. „Mums rūpi, kas su žmogumi bus po 20, 30, 40 metų, o kai problemos jau išsivysto vaikystėje, taip sugadinama vaiko ateities sveikata“, – sako vaikų gydytojas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

Birželio 1-oji – tarptautinė vaikų gynimo diena, todėl jai artėjant, laida „Sveikata.lt“ primena, kaip tinkamai rūpintis savo mažyliais ir ką svarbu žinoti renkantis gydytojo paslaugas. Sekmadienį laidoje aiškinsimės, kodėl Lietuvoje kasmet mažėja pediatrų, ar mūsų vaikams tikrai yra užtikrinama tinkama sveikatos priežiūra. Laidos pašnekovas, vaikų gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas prof.

Virškinimo sistemos sutrikimai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra labai rimta problema. Žarnyno ligos užima net antrą vietą tarp visų negalavimų. Šį sekmadienį laidoje „Sveikata.lt“ dalinsimės patarimais, kokius natūralios kilmės preparatus reikia naudoti, kad išvengtume šių nemalonių ligų.  Pasak gydytojų, žmogus organizme turi net 2 kilogramus įvairių mikroorganizmų. Tam, kad užsitikrintume gerą sveikatą, svarbu palaikyti tinkamą jų pusiausvyrą.

Šiltas sultinys žvarbiais žiemos vakarais gali suteikti ne tik emocinį pasitenkinimą, bet ir organizmui reikalingų medžiagų. Kai kurie liaudyje dalinami patarimai apie sultinio naudą turi ir mokslinio pagrindo.Vertingiausia sultinio savybe gastroenterologas įvardija baltymus, kurie naudingi žmogaus kaulams, kremzlėms ir odai, tačiau perspėja – sultinio iš miltelių geriau nevartoti.  Iš mėsos kaulų, kremzlių ar odos virtuose sultiniuose vyrauja baltymai.

Specialistai skambina pavojaus varpais: kas penktas moksleivis Lietuvoje yra per didelio svorio. Tokius duomenis pateikia Higienos institutas (HI), išanalizavęs 7–17 metų vaikų kūno masės indekso (KMI) augimą pastaraisiais mokslo metais.

Seime – naujas mėginimas neleisti į darželius neskiepytų vaikų. Opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai parengė dar vieną tokį įstatymo projektą. Sveikatos ministerija – griežtai prieš ir tikisi, kad gaudami vis daugiau informacijos apie skiepų naudą, tėvai vaikus skiepys ir be prievartos. Septynmetis Manuelis ruošiasi savo pirmajam skiepui nuo tymų. Sostinės darželį „Puriena“ prieš pusantro mėnesio sukrėtė žinia – tymais susirgo du vaikai iš skirtingų šeimų.

 Ar tėvai, kurie maitina vaikus vegetariškos mitybos principu, nedaro klaidos? Ar tinkamas sprendimas iš raciono išbraukti mėsą ir gyvūlinės kilmės produktus vaikams, kurie dar tik formuojasi? Vaikų gastroeneterologas docentas Vaidotas Urbonas įsitikinęs, kad tėvai, taip besielgdami, daro didžiulę klaidą.  Jo teigimu, suaugusių ir vaikų vegetarizmas iš esmės skiriasi.

Medikai sunerimę – į ligoninę plūsta nuo mokslų ir papildomos veiklos išsekę mokiniai. Kai kurie jų atsiduria net ir reanimacijoje. Gydytojai sako, esą tiek mažesni, tiek paaugliai pervargsta, nes labai dažnai neįvertina savo jėgų. Specialistai neslepia, kad didelė dalis ir tokių, kuriuos eiti į krūvas būrelių verčia tėvai, kad galėtų pasipuikuoti, kad jų vaikas – genijus. Tėvai atkerta, kad kaltinti reikia ne vaikų gimdytojus, o mokyklines programas.

Lietuvą sujaudinusi istorija, kai veganė motina griežtą dietą taikė ir 7 mėnesių kūdikiui, dėl kurios nusilpęs mažylis vos nemirė, iki šiol kelia daugybė klausimų. Medikai tvirtina tokio nusilpusio kūdikio jau seniai nematę ir kaltina mėsos, kruopų košės vaikui nedavusią veganę mamą. O štai žaliavalgiai užsipuolė medikus ir kaltina juos ne kompetencija ir visuomenės kiršinimu.

Palangos ligoninėje nėra vaikų ligų gydytojų. Šie čia dirba tik vasaromis ir tik po 18 valandos. Palangoje gyvenančios šeimos mano, jog tai absurdiška. Esą vietos valdžiai rūpi tik poilsiautojų vaikai. Mat pediatrų darbas ligoninėje vasaromis apmokamas pagal savivaldybės remiamą programą. Tuo tarpu pediatrų pasigendama ne vienoje šalies ligoninėje.  „Turi visgi Palangos miesto ligoninė budintį pediatrą, ar ne?” - socialiniame tinkle diskusiją užvedė Palangoje gyvenanti Ramunė.

Pirmieji trys vaiko gyvenimo metai ir jų metu susiformuojantys mitybos įpročiai yra itin svarbūs tolimesniame jo gyvenime. Visgi, mažylių pratinimas prie naujų produktų – nemenkas iššūkis daugumai tėvų. Patarimų gausu, tačiau suprasi, kokie sprendimai iš tiesų geriausi kiekvienam jų, nėra lengva. Apie tai, kodėl vaikai turi pažinti skirtingų vaisių ir daržovių skonius, pasakoja gydytojas vaikų, gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas.

Orams atvėsus ne vienam ima perštėti gerklę, varvėti nosis, jaučiamas bendras silpnumas ir mieguistumas – tai signalizuoja, kad imunitetas nebesugeba kovoti su neigiamais aplinkos veiksniais. Organizmo apsauginės imuninės sistemos pagrindinė funkcija yra „išvalyti” organizmą nuo antigenų – iš išorės patekusių ar viduje atsiradusių medžiagų, sukeliančių organizmo reakciją.

Vasarą per karščius dažnai pastebime, kad valgyti norisi mažiau arba visai nebesinori. Ypač tai pastebi vaikų „nevalgiukų" tėveliai. „Mažųjų ekspertų mokyklos" ambasadorius, vaikų mitybos specialistas doc. Vaidotas Urbonas sako, kad dažniausiai prasčiau valgantys vaikai puikiai auga ir yra visiškai sveiki, tad tėveliams neverta pernelyg jaudintis. Ekspertas pateikia ir pagrindines priežastis, dėl kurių tėvams atrodo, kad vaikas nevalgo. 1. Per daug užkandžiauja.

Tinkamai subalansuota mityba pirmaisiais gyvenimo metais yra svarbi ne tik vaikų raidai, bet ir jų imunitetui. Kad vaikų organizmas būtų atsparus įvairiems mikrobams, virusams, parazitams ar ligoms, svarbu, kad tėvai maitintų vaikus maistu, turinčiu įvairių maisto medžiagų. Apie pagrindines mitybos taisykles stipriam vaikų imunitetui palaikyti pasakoja gydytojas, vaikų gastroenterologas dr. Vaidotas Urbonas.

Su antsvorio ir nutukimo problema Lietuvoje kasmet vis dažniau susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Gydytojai pastebi, kad nutukimą neretai lemia ne tik sėslus gyvenimo būdas, bet ir netinkama mityba, kurios įtaka vaikų svoriui gali pasireikšti ir pirmaisiais gyvenimo metais. Kaip maitinti vaiką, kad šis nepriaugtų antsvorio, bet gautų visas reikiamas medžiagas – apie tai pasakoja gydytojas vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Gydytojų teigimu, 1-3 metų vaikai yra stumte stumiami į pasaulį, kuriame vyrauja netinkami mitybos įpročiai. Tai sukuria grėsmę vaikų sveikatai ir tolesniam vystymuisi: nesaikingas riebalų, baltymų, cukraus vartojimas bei nepakankamas fizinis krūvis kelia nutukimo pavojų, nesubalansuota mityba ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, mažyliai dažniau serga.

Dažna mama ir tėtis pripažins, kad didžiausias galvos skausmas – vaikų mityba. Nors šiais laikais netrūksta informacijos, kokį maistą reikėtų duoti savo vaikams, tačiau ekspertai pabrėžia, kad populiarieji straipsniai neatskleidžia tiesios ir klaidina tėvus. Kaip teigia medicinos mokslų daktaras Vaidotas Urbonas, maistas yra vienas iš vaikų alergijų veiksnių, todėl reikia būti labai apdairiems.

Statistikos duomenys rodo: visiškai sveikų vaikų Lietuvoje dabar yra mažiau nei pusė. Vaikams vis dažniau nustatomos skrandžio ir žarnyno ligos. Tam įtakos turi suprastėjusi mityba, konservantais apdorotas, sausas, greitas maistas. Sveikiau maitinasi aukštesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai ir tie, kurie gyvena kaimuose. Krizė paveiks ateities kartas Per ekonominę krizę dažniausiai taupoma maisto sąskaita. Visa tai neabejotinai turės įtakos ateityje.

Pastaraisiais dešimtmečiais žiniasklaidoje pasirodo nemažai pranešimų apie žalingą riebalų poveikį sveikatai. Tačiau neretai pamirštama jų nauda žmogaus organizmui. Viena iš trijų svarbiausių maisto medžiagų Gamtoje egzistuoja trys žmogaus egzistavimui būtinos maisto medžiagų rūšys: riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Daugiausiai šių medžiagų gauname su maistu, tačiau nedidelį kiekį kai kurių maisto medžiagų organizmas sugeba pasigaminti pats. Pvz.