Statistikos duomenys rodo: visiškai sveikų vaikų Lietuvoje dabar yra mažiau nei pusė.
Vaikams vis dažniau nustatomos skrandžio ir žarnyno ligos. Tam įtakos turi suprastėjusi mityba, konservantais apdorotas, sausas, greitas maistas. Sveikiau maitinasi aukštesnį išsilavinimą turinčių tėvų vaikai ir tie, kurie gyvena kaimuose.
Krizė paveiks ateities kartas
Per ekonominę krizę dažniausiai taupoma maisto sąskaita. Visa tai neabejotinai turės įtakos ateityje. Smunkant ekonomikai sumažėja maisto kokybė ir fizinė veikla, padidėja nutukusiųjų skaičius, nes tada žmonės yra linkę maitintis prastesniais, pigesniais ir didesnį kalorijų kiekį turinčiais produktais. Įrodyta, kad prasta motinos mityba turi neigiamą įtaką vaisiui. Nepakankama ar netaisyklinga mityba, ypač nėštumo pradžioje, gali daryti įtaką vėlesniam embriono ir vaiko vystymuisi bei padidinti augimo sutrikimo pavojų vaikui gimus. Be to, pusbadžiu gyvenantys vaikai dažnai suserga lėtinėmis ligomis, silpnėja jų imuninė sistema.
Intelektas priklauso nuo mitybos
Lietuvoje daugiau nei trečdalis vaikų maitinasi netaisyklingai. O nesveikai valgydami jie gauna nepakankamai organizmo vystymuisi būtinų gerųjų riebalų. Jie žmonėms atrodo blogis – nevertinga maisto medžiaga, kuri apsunkina organizmą, cholesteroliu užkemša kraujagysles ir prisideda prie širdies ligų vystymosi. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. „Daugelis nežino, kad riebalai yra svarbi ir labai reikalinga medžiaga žmogaus, ypač augančio vaiko organizmui“, – sako Vilniaus universiteto Pediatrijos centro gydytojas gastroenterologas Vaidotas Urbonas.
Mėsoje, žuvyje, augaliniuose aliejuose, riešutuose esantys riebalai yra nevienodi – jie skiriasi tiek savo sudėtimi, tiek poveikiu žmogaus sveikatai. Riebalai – svarbi širdies, smegenų, imuninių ląstelių ir daugelio kitų organizmo audinių ląstelių membranų sudedamoji medžiaga. Mokslininkai atranda vis daugiau įrodymų, kad polinesočiosios riebalų rūgštys turi lemiamos įtakos žmogaus nervų sistemai, emocinei ir intelektinei brandai, gebėjimui įgyti naujų įgūdžių. Jau seniai buvo nustatyta, kad motinos pienu maitintų vaikų intelekto koeficientas yra aukštesnis nei vaikų, maitintų pieno mišiniais. Manoma, kad daugiausia įtakos intelektui turi tas faktas, jog dirbtinai maitinami kūdikiai gauna nepakankamai polinesočiųjų riebalų rūgščių.
„Tėvai stebisi, kodėl jų vaikas serga, tačiau, kai papasakoja apie tai, ką jis valgo, tampa aiškios sveikatos sutrikimų priežastys“, – pasakoja V.Urbonas.
JAV buvo atliktas moksleivių pažangumo ir mitybos įpročių tyrimas, kuris atskleidė, kad greitas maistas susijęs su prastesniais mokymosi rezultatais. Tie moksleiviai, kurie dažniau nei 3 kartus per savaitę mokykloje valgydavo greito maisto produktus – mėsainius, dešrainius, bulvių traškučius – kus kas prasčiau atliko žinių patikrinimo testus.“
Kartą paragavę...
Kodėl vaikams nebe toks skanus naminis maistas? Kodėl jie tampa priklausomi nuo sintetinio, kuris prikimštas skonio priedų? Jūsų išvirto natūralaus sultinio iš ekologiškos vištos niekaip negali lyginti su sultiniu iš pakelio. Anot Vilniaus universiteto docentės mokslų daktarės, antropologės Janinos Tutkuvienės, greitas maistas, prikimštas konservantų, natrio glutamato (skonio stipriklio) ir kitokių medžiagų, išbalansuoja sotumo jausmą. Vokiečių specialistai paskelbė naujausius duomenis dėl natrio glutamato klastingo poveikio žmogaus apetitui. Kartą paragavęs, negali sustoti – ši traškučių reklama yra labai teisinga. Sotumo centre smegenyse yra glutamato receptorių. Kai vaikas nuolat gauna per dideles glutamato dozes, sotumo centro ląstelės yra apnuodijamos, prarandamas sotumo jausmas, tad normalaus maisto kiekio jau nebeužtenka alkiui numalšinti.
Bedančiai vaikai
Saldainiai, pyragėliai, sausainiai ir kiti gardėsiai, kuriuos tarp pietų ir vakarienės mėgsta valgyti darželinukai ir moksleiviai, sugraužia jų dantis. Kai į burnos ertmę patenka cukraus, apnašų bakterijos fermentuoja jį, susidaro rūgštys, kurios yra gana stiprios, galinčios ištirpinti emalį, dengiantį vaiko dantis. Tai skatina ėduonies vystymąsi. Ypač kenkia lipnūs ir kramtomi saldainiai, nes jie ilgesnį laiką būna burnos ertmėje. Kuo dažniau vaikas valgo saldumynus, tuo didesnė žala jam daroma. Geriau leiskite vaikui valgyti saldumynus kaip desertą po pagrindinio valgymo, o ne daug kartų per dieną tarp valgių. Kiekvieną kartą, kai vaikas suvalgė ko nors saldaus, liepkite jam kruopščiai išsivalyti dantis dantų pasta su fluoru. Geriausia būtų pyragaičius ir saldainius keisti šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, duona ir sausainiais iš stambaus malimo miltų.
Nutukimas trumpina gyvenimą
Pasaulyje ir Lietuvoje daugėja nutukusių vaikų, o tai sukelia sveikatos problemų. Anot gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės, šiuo metu pastebima tendencija, kad vaikai serga ligomis, kuriomis prieš 10–20 metų sirgo tik suaugusieji: arterine hipertenzija, 2 tipo cukriniu diabetu, kepenų suriebėjimu, jiems nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Kai kurios su nutukimu susijusios ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių (ypač insultas arba infarktas), osteoartritai, piktybinės ligos – storosios žarnos, krūties, prostatos vėžiai – išsivysto nutukusiam vaikui jau suaugus. Nutukę vaikai dėl per didelio svorio turi ortopedinių problemų – pilnapadystę, kreivas kojas. Be to, paaugliai būna nepatenkinti savo išvaizda, dėl to atsiranda psichologinių problemų: vengia bendrauti, tampa izoliuoti, bando patys sumažinti svorį. Nervine anoreksija dažniau suserga nutukusios ar turinčios antsvorį mergaitės. Anot A.Jauniškytės, svoris turėtų būti mažinamas labai lėtai – nuo 0,5 kg per mėnesį iki 0,5 kg per savaitę. Labai svarbu, kad vaikas gautų užtektinai maisto medžiagų, kad nesutriktų jo augimas ir brendimas. Svarbu keisti vaiko maitinimosi įpročius, didinti fizinį aktyvumą.
Ką turėtų valgyti vaikai
Vaidotas Urbonas, Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas, vaikų gydytojas
Vaikai turėtų bent tris kartus per savaitę valgyti riebią žuvį, geriausia – sūrių vandenų, lašišą, menkę. Taip pat reikia reguliariai gerti žuvų taukus, o ant duonos geriau tepti ne sviestą, o gerųjų riebalų turintį kokybišką augalinį margariną. Juo galime pagardinti ir košes. Vietoj saldumynų vaikui geriau duokite graikinių riešutų, kurie taip pat turi nepakeičiamų riebalų rūgščių. Sėmenų ar kitu augaliniu aliejumi gardinkite salotas. Vaikai mėsą turėtų valgyti kasdien, tačiau daug sočiųjų riebalų turinčios kiaulienos tegul valgo mažiau. Geriau vaikams pasiūlyti jautienos, veršienos, kalakutienos. Ir dar viena svarbi taisyklė: vaikas turi valgyti dažnai, bet ne po daug, ir būtinai tuo pat metu. Taip organizmas bus pripratęs tam tikromis valandomis gauti maisto ir pasiruošęs jį virškinti.
Loreta Glebavičiūtė
