Pastaraisiais dešimtmečiais žiniasklaidoje pasirodo nemažai pranešimų apie žalingą riebalų poveikį sveikatai. Tačiau neretai pamirštama jų nauda žmogaus organizmui.
Viena iš trijų svarbiausių maisto medžiagų
Gamtoje egzistuoja trys žmogaus egzistavimui būtinos maisto medžiagų rūšys: riebalai, baltymai ir angliavandeniai. Daugiausiai šių medžiagų gauname su maistu, tačiau nedidelį kiekį kai kurių maisto medžiagų organizmas sugeba pasigaminti pats. Pvz., iš baltymų pasigamina angliavandenio gliukozės, angliavandeniai gali virsti riebalais, o tiksliau – jų sudedamosiomis dalimis, riebiosiomis rūgštimis. Jei šių svarbiausių maisto medžiagų (riebalų, angliavandenių, baltymų) su maistu gauname per mažai, paprasčiausiai susergame, sutrinka normalus vaiko vystymasis ir augimas.
Riebalai arba lipidai (graikiškai lipos – riebalai) – tai gyvulinės ar augalinės kilmės organinės medžiagos, kurios netirpsta vandenyje, tačiau gerai tirpsta organiniuose tirpikliuose. Žmogui, kaip ir kitiems gyviems organizmams, lipidai svarbūs dėl keleto funkcijų, kurias atlieka.
Pagrindinis energijos šaltinis
Viena svarbiausių riebalų savybių – gebėjimas suteikti organizmui energijos. „Sudegdamas“ 1 gramas riebalų išskiria 9 energijos vienetus arba kalorijas (kcal), tuo metu toks pat kiekis angliavandenių ar baltymų – tik 4 kalorijas.
Kaip energijos šaltinis riebalai labai svarbūs augančiam vaikui. Palyginus kalorijų poreikį pagal kūno svorį, vaikams reikia daugiau energijos nei suaugusiems žmonėms. Sparčiausiai vaikas auga pirmaisiais gyvenimo metais. Ne veltui ir motinos pienas gana riebus – vidutinis jo riebumas siekia 3,8 proc., o retais atvejais – net 6-7 proc.
Nepakankamai vartojant riebalų, tiek vaikams, tiek suaugusiems gali išsivystyti liga, vadinama hipotrofija arba svorio atsilikimu. Taip pat pastebėta, jog keletą metų prieš pasireiškiant aiškiems nervinės anoreksijos simptomams, ligoniai pradeda riboti riebaus maisto vartojimą.
Riebalai – visų organizmo ląstelių sudėtinė dalis, galinti įtakoti jų fermentų aktyvumą, savybes. Nedaug kas žino, kad būtent iš lipidų susidaro labai svarbios medžiagos – hormonai. Būtent hormonai turi labai didelės reikšmės svarbiausios žmogaus funkcijoms, jo sveikatos būklei ir net išvaizdai.
Apsaugo nuo ligų ir traumų
Riebalai būtini, kad organizmas galėtų įsisavinti tik juose tirpstančius vitaminus – A, D, E, K. Šių vitaminų gauname su maistu. Tačiau kad organizmas juos įsisavintų, riebaluose tirpius vitaminus reikia gauti su riebalų turinčiu maistu.
Riebalų sudedamoji dalis - biologiškai aktyvios medžiagos, kurios padeda perduoti informaciją iš vienų ląstelių į kitas. Jos organizmui duoda signalą, kokias medžiagas pradėti gaminti, pvz., skatinančias uždegimą ar atvirkščiai – jį slopinančias.
Sveikas riebalinis sluoksnis svarbus ne tik dėl estetinių priežasčių. Riebalai teikia ir apsaugą žmogaus vidaus organams nuo mechaninio aplinkos poveikio, pvz., apsaugo inkstus nuo traumų.
Būtini vaikų nervų sistemai ir regėjimui
Jei kūdikių maiste nepakanka polinesočiųjų riebalų rūgščių, šių medžiagų mažiau susikaupia ir galvos smegenyse bei akies tinklainėje, o tai pablogina nervų sistemos ir regėjimo funkcijas. Šie faktai buvo neseniai nustatyti eksperimentinių tyrimų su gyvūnais metu, o taip pat stebint augančius kūdikius.
Tyrimų metu paaiškėjo, kad vaikams, turintiems dėmesio sutrikimo arba hiperaktyvumo problemų, riebalų rūgštys sumažino šiam sutrikimui būdingus simptomus. Jau seniai įrodyta ir tai, kad gydant psichiatrines ligas (šizofreniją, depresiją) jos taip pat turi teigiamos reikšmės.
Iš kur gauti „gerųjų“ riebalų?
Organizmui naudingų riebalų randama įvairiuose maisto produktuose, bet daugiausiai augaliniuose, tuo metu jų darinių – tik kai kuriuose gyvuliniuose.
Be jokios abejonės, kūdikiams geriausias gerųjų riebalų šaltinis – motinos pienas. Karvės piene naudingųjų riebalų nėra. Kiti šių naudingų medžiagų šaltiniai – riebi žuvis, mėsa, kepenys, kiaušinio trynys.
Vaikų gastroenterologas doc. Vaidotas Urbonas, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinika
