Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko prof. dr. Vaidoto Urbono teigimu, tai – labai svarbus žingsnis ir sveiko proto ženklas.
„Ką tik kaip tik turėjome didelę pediatrų konferenciją. Visi keikia valdininkus ir ministerijas, Sveikatos apsaugos ministerija – ne išimtis. O aš buvau vienas iš nedaugelio, kuris oficialiai padėkojau ir Arūnui Dulkiui ir dabartiniam ministrui.
Tik jų dėka po 30 metų mūsų aiškinimų jie suprato ir įsiklausė į mokslo kalbą ir duomenis, o ne politikų svaičiojimus. Rugpjūčio 1-ąją, veik paskutinę savo darbo dieną, A. Dulkys pasirašė įsakymą, kad vaikų ligų gydytojai toliau gali dirbti pirminėje grandyje – taip, kaip yra daugelį metų, kaip yra ir kitose šalyse“, – portalui tv3.lt sakė jis.
Vaikų gastroenterologas pasidžiaugė, kad ir jaunimas, kuris pasirinko būti vaikų gydytojais, turės perspektyvas ir galės dirbti pirminiame lygmenyje.
„Tai lyg uždelsto veikimo bomba – mūsų jaunimas pasimetęs, kur dirbs ir nesirenka šios specialybės, nežino, kas bus, nes politikai taip nusprendė. Dabar mūsų jauna karta žinos, kad gali rinktis, nes ateitis yra“, – kalbėjo V. Urbonas.
Reforma buvo numatyta prieš 30 metų
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino, kad sprendimas dėl pediatrų buvo priimtas „atsižvelgiant į Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos gydytojų sąjungos, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos ir Lietuvos pediatrų draugijos pateiktą nuomonę ir motyvuotus siūlymus“.
„Pirminėje sveikatos priežiūroje dirbantys vaikų ligų gydytojai padės sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį ir pagerinti paslaugų kokybę. Vaikų ligų gydytojų įtraukimas skatins geresnį šeimos gydytojų ir vaikų ligų gydytojų bendradarbiavimą teikiant visapusišką vaikų sveikatos priežiūrą. Lietuvos sveikatos strategijoje numatyta gerinti pirminės sveikatos priežiūros organizavimą, plėtoti į šeimą orientuotas paslaugas ir išsaugoti vaikų ligų gydytojų prieinamumą regionuose“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Portalas tv3.lt primena, kad pagal pirminį planą nuo 2027 m. pirminėje grandyje pediatrų turėjo nebelikti. Jie būtų turėję du pasirinkimus – persikvalifikuoti į šeimos gydytojus arba dirbti kaip konsultantai kitose grandyse.
SAM atstovų aiškinimu, šia pertvarka norėta užbaigti šeimos medicinos reformą, kuri tęsiasi jau tris dešimtmečius.
„1998 metais, kai pradėjo kurtis šeimos medicina, pradėti ruošti šeimos gydytojai. Pereinamuoju laikotarpiu sveikatos paslaugas pirminiame lygyje buvo leista teikti ne tik šeimos gydytojams, kurių tuo metu trūko, bet ir pediatrui, vidaus ligų gydytojui, akušeriui-ginekologui ir chirurgui.
Dabar šeimos medicinos paslaugas teikia daug jaunų paruoštų specialistų, jie užsitarnavo pasitikėjimą ir jie gali šias paslaugas teikti savarankiškai. Taip pat daug nuo seniau dirbusių specialistų – pediatrų ir vidaus ligų gydytojų – jau persikvalifikavo į šeimos gydytojus“, – prieš kurį laiką portalui tv3.lt komentavo SAM atstovė Birutė Kavaliauskaitė.
Nėra mokslinio pagrindimo
V. Urbono teigimu, medicinoje sprendimai negali būti priimami kietakaktiškai: „Jei politiškai nuspręstume medicinoje, kaip gydyti ligonį, tai pusė jų išmirtų, o mes remiamės mokslu.“
Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas ir anksčiau yra pažymėjęs, kad nuo pat pradžių buvo klaidinga rinktis tokį grynąjį šeimos medicinos modelį.
„Noriu priminti, kad turime mišrų modelį, kuris yra daugelyje Europos šalių, kai tiek šeimos gydytojai, tiek pediatrai gali prižiūrėti vaikus pirminėje grandyje. Tai ar dabar yra kažkokie ekonominiai argumentai ar klinikiniai įrodymai, kad bus geresnė vaikų priežiūra, ar socialiniai argumentai, jog patys žmonės to norėtų?
Priešingai – prieš 5 m. mūsų užsakyta apklausa parodė, kad virš 70 proc. apklaustųjų būtų už tai, kad vaiko priežiūrai mieliau rinktųsi vaikų gydytoją. Tuo metu Europos Komisijos užsakymu atlikto trejų metų trukmės tyrimo išvados aiškios – nėra jokių įrodymų, kad modelis, kurį dabar norima pasirinkti, būtų efektyvesnis, pigesnis. Tai klausimas, kodėl Lietuva turi į tai investuoti“, – svarstė vaikų ligų gydytojas.
Vaikų sveikatos problemų tik daugėja
V. Urbonas konstatavo, kad vaikų sveikatos problemų šiandien nemažėja, todėl tinkama ne tik jų priežiūra, bet ir profilaktika kaip niekada svarbi.
„Mažėjančios skiepijimo apimtys valstybei labai brangiai kainuoja gydyti jį susirgusį, nei paskiepyti. Tai yra didelė problema ir protu sunkia suprantama, kodėl tie žmonės atsisako skiepyti. Kita problema – nutukimas, fizinio aktyvumo mažėjimas, ekranų naudojimas.
Ir didelė problema su psichikos sveikata – ji labai perkraunama. Šiandien vaikai praktiškai nebeturi vaikystės – būdami trijų metų jau lanko kelis būrelius. Blogiausia, susitinka mamos, viena pasakoja, kad vaikas lanko 3, o kita – kad 4, suvok, mano vaikas geresnis. Ir tai užkoduoja psichikos problemas ateityje. Toks lazdos perlenkimas nėra gerai. Taip pat sparčiai labai daugėja autizmo atvejų ir niekas nežino priežasčių.
Bet ten, kur galime padėti, būtina profilaktika skiepijant, užtikrinant pakankamą fizinį aktyvumą, ekranų ribojimą. Tad prevencija labai svarbi ir čia viskas susiveda į pirminį lygį, koks daktaras ten dirba. Šeimos gydytojas turi daugiau rūpesčių, rimtesnių suaugusių pacientų, kur gal yra mirties ir gyvybės klausimas, nei kad aiškintų, kiek prie to ekrano vaikui praleisti laiko“, – dėstė vaikų gastroenterologas.
Pasak jo, kad medicina ir turi kiek įmanoma specializuotis, vaikų amžiuje yra visai kitos ligos: „Neatsitiktinai norime pakeisti ir kad pediatras vadintųsi ne vaikų ligų gydytojas, o vaikų gydytojas, nes, natūralu, kad jis ne tik ligas gydo, bet ir profilaktika užsiima. Visame pasaulyje einama šia linkme, atsirado net paauglių gydytojų ir jų daugėja.“