v. čmilytė

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – partijos nesėkmės atveju Seimo rinkimuose ji veikiausiai pasitrauktų iš pirmininkės posto. „Nesėkmė tai, žinoma, yra neperlipimas 5 proc. barjero ir tai reikštų ir mano, kaip lyderės, poreikį priimti tam tikrus sprendimus. Aišku, šito aš nebijau, viskas yra rinkėjų rankose ir jų verdikto aš laukiu ramia širdimi. Aš manyčiau, kad taip, [pasitraukčiau].

Artėjant Seimo rinkimams, kandidatuojančios partijos jau strateguoja, kas galėtų užimti vietas ministrų kabinete ir svarbiausia – kas galėtų perimti Vyriausybės vairą ir tapti premjeru. Kol kas jau aiškios 12 galimų kandidatų pavardžių. Visi norintys būti premjerais – spalvingos asmenybės nuo skandalistų iki teistų už korupciją. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 12 partijų kandidatais į premjerus. Kitos partijos savo kandidatų dar nenumatė arba nepanoro atskleisti viešai.

Vilnius – miestas, kuriame į Seimą bus renkama daugiausiai – net 13 – Seimo narių vienmandatėse apygardose. Kai kuriose jau visai netrukus įsižiebs išties įnirtingos kovos tarp spalvingų kandidatų. Tiesa, nei politologai, nei patys kandidatai neskuba prognozuoti pirmojo turo pergalės net tiems politikams, kurie, atrodo, galėtų laimėti užtikrintai. Iš 177 kandidatų vilniečiai į Seimą vienmandatėse apygardose išrinks 13 savo atstovų.

Iki Seimo rinkimų likus penkiems mėnesiams didžiųjų partijų lyderiai atskleidė, kaip jiems ruošiasi. Į Lietuvą atėjusi pandemija aukštyn kojomis apvertė rinkiminę kampaniją, tačiau partijų lyderiai nusiteikę optimistiškai ir kai kurie jau dėlioja galimą koaliciją po rinkimų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vedlys Ramūnas Karbauskis teigia, jei sulauktų rinkėjų pasitikėjimo, koaliciją galėtų burti su visais – neatmestų ir konservatorių, ir liberalų.

Dešimtmečius trunkančiai diskusijai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose lotyniškomis raidėmis galo nesimato. Kai jau atrodė, kad Seimas pasistūmėjo su leidimu vartoti lotyniškas raides dokumentuose, įstatymo projektas įstrigo Seimo stalčiuose. Panašu, kad ir patys parlamentarai nesitiki, jog šį klausimą pavyks išspręsti iki artėjančių Seimo rinkimų.

Nors valdantieji džiaugiasi ką tik priimtu sprendimu labiau apmokestinti daugiausiai uždirbančius ir nuosaikiai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, tai tenkina ne visus. Dalis parlamentarų atkreipė dėmesį, kad mokesčių našta daliai gyventojų nuo kitų metų sumažės tik 10 eurų, o tai menkai padengs dalį kitąmet neišvengiamai brangsiančių prekių ir paslaugų.

Panašu, kad geresnių laikų ir stabilesnės švietimo darbuotojų atlyginimo politikos pedagogams dar teks palaukti. Opozicinės partijos tarpusavyje sutaria, kad šioje Seimo kadencijoje pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl švietimo būtų sunku, nes šis tik užmaskuotų dabartinį valdančiųjų ir Vyriausybės neveiklumą. Vietoj to siūloma susitarimą pasirašyti po kitų metų Seimo rinkimų.

Kalbos apie vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės atstatydinimą iš interneto platybių persikėlė ir į Seimo koridorius. Čia vis garsiau aidi pasiūlymas ministrei rengti interpeliaciją ne tik dėl esą prasto situacijos Alytuje suvaldymo, bet ir aplaidaus požiūrio į vidaus reikalų sistemą. Trys opozicinės Seimo partijos tarpusavyje jau kalbasi, kad lapkritį galėtų rinkti parašus po interpeliacija ir prašyti ministrės atsakyti į iškeltus klausimus.

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti siūlymą kriminalizuoti neteisėtą asmens persekiojimą. Pasak iniciatorės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, įstatymo projektą paskatino parengti tai, kad persekiojant žmogų jam daroma žala, tačiau tokia veika realiai neužkardoma.

  Opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvertinus prokurorų medžiagą bus svarstoma galimybė surengti apkaltą Seimo nariui Petrui Gražuliui.   „Ten tikrai pakankamai problematiška dėl Konstitucijos galimo pažeidimo, atlygio gavimo, jei paaiškėtų, kad šie kaltinimai teisingi, tai jau kvepia apkalta. Aš manau, kad tikrai šis klausimas iškils, tik iki šiol jis neiškilo, nes su informacija ką tik susipažinome“, – BNS penktadienį sakė opozicijos lyderė.

Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ateitis užimame poste, panašu, pakibo ant plauko. Nors opozicinės frakcijos pasitarė nedalyvauti galimame V. Pranckiečio atstatydinimo klausime, valdančiosioms partijoms turėtų pavykti surinkti pakankamą balsų skaičių, kad Seimo pirmininkas būtų pakeistas.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderių pareiškimai apie pasitraukimą iš valdžios tebuvo bandymas mobilizuoti rinkėjus, tuo pačiu bandant suversti atsakomybę opozicijai, sako opozicijos lyderė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Opozicija visada pasiruošusi įvairiems scenarijams, tačiau vienas dalykas, kam nepasiruošusi opozicija – tai šokinėti pagal Kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio dūdelę“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentarė.

Nors referendumas dėl Seimo narių mažinimo neįvyko, valdantieji nepasiduoda. Grupė parlamentarų įregistravo įstatymo projektą, kuriame nori įvykdyti tai, kas buvo siūloma referendume – sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121. Tik šį kartą tai spręstų pats parlamentas. Kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu organizuotame referendume dalyvavo 47,45 proc. balso teisę turinčių piliečių. Už Seimo narių skaičiaus mažinimą pasisakė 76,18 proc., prieš – 23,82 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nuomonė dėl likimo Seimo valdančiojoje koalicijoje keičiasi kaip oras pavasarį – vieną savaitę frakcija žada trauktis, kitą – jau likti. Seimo opozicija tokius viražus laiko rinkiminiais žaidimais, o politologai – politiniu cirku.

Seimo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio bei Socialdemokratų partijos frakcijų lyderiai penktadienį pasirašė susitarimą dėl opozicijos lyderio. Pagal susitarimą, frakcijų atstovai Seimo opozicijos lyderio pareigas eis rotacijos principu.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų saugojimo kaštus po tam tikro periodo perkelti valstybei. Seimo narė registravo pataisas, kad šeima pati pasirinktų laikotarpį, kiek savo lėšomis saugos ir naudos embrionus. Tačiau projekte numatytas minimalus saugojimo laikotarpis – ne trumpiau kaip dveji metai.

Seimas antradienį įtraukė į darbotvarkę liberalų inicijuotas pataisas, siūlančias atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau po pateikimo projektui nepritarė. Už tai, kad liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktos pataisos būtų toliau nagrinėjamos, balsavo 21 parlamentaras, prieš buvo 20 ir susilaikė 24 Seimo nariai. Projektas grąžintas iniciatorei tobulinti.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketina įpareigoti „valstietį“ Povilą Urbšį atsiprašyti dėl žodžių, kad projektui dėl embrionų atliekant pagalbinį apvaisinimą liberalai galėjo parinkti kitą atstovą, o ne besilaukiančią Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Seimas ketvirtadienį nesutiko į sesijos darbų programą įtraukti liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen projekto atsisakyti neriboto embrionų saugojimo pagalbiniame apvaisinime. Už tai, kad projektas būtų įtrauktas į darbotvarkę, balsavo 23 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 26 parlamentarai, tad V. Čmilytė-Nielsen jo net negalėjo pristatyti per opozicinę darbotvarkę. Pasipiktinę Liberalų sąjūdžio atstovai tuomet paliko posėdžių salę.

Azerbaidžano sostinėje Baku antradienį baigėsi didžiausias komandinis šachmatų renginys – pasaulio olimpiada. Sėkmingai varžybas baigė Lietuvos moterų komanda. Ji paskutinė dieną 3:1 nugalėjo Filipinų ekipą bei galutinėje rikiuotėje su 15 taškų iš 22 galimų užėmė dvyliktą vietą tarp 142 dalyvių. Tai – geriausias pasiekimas per visą Lietuvos moterų šachmatų istoriją. Paskutinis mačas Lietuvos komandai susiklostė labai sėkmingai.

Netrukus rinksime tuos, kurie ketverius metus dirbs, kad Lietuvoje visiems mums gyventi  būtų geriau. Be tarp tų, kurie tikisi mūsų balsų, yra ne tik nuosekliai žengiančių pasirinktos karjeros laiptais, bet ir tokių, kurie dėl įvairių priežasčių žvalgosi, kokios čia kokios naujos veiklos nusitvėrus.

Ankaroje (Turkija) vykstančio Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) turnyro „Women Grand Prix Ankara 2012“ penktajame rate lietuvė Viktorija Čmilytė (ELO koeficientas 2520) juodosiomis figūromis sužaidė lygiosiomis su lydere 25-erių metų inde Hampi Koneru (Humpy Koneru, 2593). 28-erių metų Lietuvos šachmatininkė, turinti 3,5 taško iš 5 galimų, turnyro lentelėje iš penktosios vietos pakilo į ketvirtąją. Trys šachmatininkės turi po 4 taškus.

Europos šachmatų čempionė lietuvė Viktorija Čmilytė Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) paskelbtame moterų reitinge pakilo į devintąją vietą (ELO koeficientas 2528). 27-erių metų Lietuvos šachmatininkė prieš du mėnesius pasaulio šachmatininkių klasifikacijoje buvo penkiolikta.

Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė pirmą kartą iškovojo Europos čempionės titulą. „Sulaukiau daug sveikinimų ir skambučių. Esu labai laiminga, – portalui Balsas.lt telefonu iš Tbilisio kalbėjo 27-erių metų šachmatininkė. V. Čmilytė paskutiniame, 11-ame, rate trečiadienį baltosiomis figūromis sužaidė lygiosiomis su 41-erių metų ruse Svetlana Matvejeva (2380). Lietuvos šachmatininkė surinko 9 taškus iš 11 galimų. Antra su 8,5 taško liko 32-ejų metų bulgarė Antoaneta Stefanova.