Gegužės pradžioje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad, partijai pralaimėjus prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, valstiečių frakcija paliks Seimo valdančiąją daugumą. Tokiam pirmininko sprendimui frakcijos nariai pritarė beveik vieningai.
Valstiečiai persigalvojo
Tačiau antradienio vakarą valstiečių frakcija Seime sukurpė naują scenarijų ir vieningai nusprendė likti Seimo daugumoje, o galutinį sprendimą partijos taryba priims penktadienį.
„Mes šnekėjomės, sprendimus dėl Vyriausybės, valdančiosios daugumos priims partijos taryba, ji vyks pirmadienį, bet šiandien pasisakoma buvo daug. Visi pasisakė, kad mes turime prisiimti atsakomybę, kadangi matome, kad niekas kitas jos nesiruošia prisiimti. <...> Partijos taryba priims sprendimą“, – po frakcijos posėdžio antradienį žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Be to, R. Karbauskis patikino, kad valstiečiai ne tik nenori palikti, o ir ketina stiprinti valdančiąją daugumą – po rinkimų galimai bus pasirašoma koalicijos sutartis su partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
Trečiadieni Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis patikino, kad šioms politinėms jėgoms ministrų portfeliai bus siūlomi mainais į koalicijos sutartį.
Anot R. Karbauskio, galutinis sprendimas dėl likimo valdžioje bus priimtas tik išrinkus naująjį prezidentą.
Sprendimai kalba patys už save
Opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad valstiečių sprendimai kalba patys už save, o retorika, kuomet vieną savaitę deklaruojami vieni sprendimai, o kitą – kiti, tėra rinkiminės kovos taktika.
„Nuo pat pradžių opozicija sakė, kad čia yra rinkiminės kovos elementai, tie bauginimai, gąsdinimai pasitraukti, kad valdžia pereis nežinia kam. Tai aš manau, kad tas ir pasitvirtino. O tai, kad vieną savaitę „žodžio žmonės“ sako, kad mes įsipareigojome trauktis pralaimėjimo atveju, o kelios dienos po rinkimų priimamas visiškai priešingas sprendimas – tiesiog ir parodo, juk kalba už save tokie sprendimai“, – tv3.lt sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Svarstydama, kokio LVŽS tarybos sprendimo galime sulaukti penktadienį, V. Čmilytė-Nielsen pastebėjo, kad galutinis žodis partijos reikalais vis tiek priklauso R. Karbauskiui.
„Paprastai pareiškimus daro R. Karbauskis – vis tiktai realus, faktinis lyderis. Ir jis davė pažadą trauktis į opoziciją, jei nesėkmingai susiklostys rinkimai. Tikrai nežinau visų vidinės LVŽS struktūros subtilybių, bet numanau, kad tarybos sprendimas neprieštaraus dabartinei pozicijai. Darau tokią prielaidą“, – teigė opozicijos lyderė.
Liberalė nesureikšmina R. Karbauskio ketinimo pasirašyti koalicinę sutartį su „tvarkiečiais“ ir LLRA-KŠS, mat šios partijos ir taip iki šiol palaikė valdančiuosius svarbiausiais klausimais.
„Čia galbūt tiktai į viešąją erdvę naujiena išmetama, norint nukreipti dėmesį nuo šito žodžio nesilaikymo“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
Politinis cirkas
Vertindamas akimirksniu pakeistą valstiečių sprendimą dėl ateities tarp valdančiųjų, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius pabrėžė, jog LVŽS darosi vis labiau neprognozuojama jėga, o tai į šalies politinį gyvenimą gali įnešti daug sumaišties.
„Politikoje būti neprognozuojamu yra vienas blogiausių bruožų, nes negalima pasitikėti, nežinoma, kas gali nutikti ir t. t. Galų gale neaišku, nei ko jie nori, nei ką daro. Galima paprastai pavadinti tokį reiškinį politiniu cirku, bet, matyt, geresnis terminas yra politikos mažvaikiai arba nesubrendėliai. Jie tą demonstruoja itin nuosekliai“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Profesoriaus manymu, nelogiškus sprendimus dėl savo ateities valstiečiams diktuoja noras mobilizuoti ne abejojančius, o lojalius partijos rinkėjus.
„Argumentas, kad, jeigu neišeiname į antrą turą, traukiamės, buvo skirtas būtent mobilizuoti rinkėjus antram rinkimų ratui. Tiek Karbauskis, tiek Skvernelis turėjo labai stiprią iliuziją, kad jie buvo beveik antrajame rinkimų ture, nes tokius pareiškimus darė nelaukdami pirmųjų rezultatų. Tai akivaizdu, kad jie gyvena iliuzijų pasaulyje“, – pastebėjo A. Krupavičius.
Vis tik mėtymasis nuo vieno kraštutinumo prie kito kelia politinę sumaištį, o šalies politikos nestabilumo didinimas gali tapti parlamento ar Vyriausybės krize bei iššaukti pirmalaikius rinkimus.
„Scenarijus, su kuriuo einama, nuolat kartojasi – yra gąsdinama, rinkėjai šantažuojami, o po to pamatoma, kad yra ne taip, kaip planuota, kad yra klaida, tada bandoma iškelti visokiausių sąlygų. Tai dabar kita sąlyga, dėl kurios lieka valdžioje – Europos Parlamento rinkimai“, – sakė A. Krupavičius.
Antradienį portalo tv3.lt kalbinti valstiečiai parlamentarai bei ministrai vieningai siūlė laukti Europos Parlamento rinkimų, po kurių ir turėtų paaiškėti, kaip LVŽS spręs savo ateitį valdančiojoje koalicijoje. Rinkimai į Europos Parlamentą vyks gegužės 26 dieną.
